⁶ Ne! Pasninkas, kokio aš noriu,

tai – nuimti neteisėtai uždėtus pančius,

atrišti jungo valkčius,

pavergtiesiems duot laisvę,

sulaužyt bet kokį jungą.

⁷ Dalytis su alkstančiu savo duona,

priglobti vargšą ir benamį,

aprengti, ką pamačius, nuogą,

neatsukti nugaros saviesiems.

⁸ Tada tartum aušra užtekės tavo šviesa,

tavoji žaizda bus greitai užgydyta.

Tavasis teisumas žengs pirma tavęs,

o VIEŠPATIES šlovė palydės iš paskos.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>