3 Svetimšalis, atėjęs pas VIEŠPATĮ, tegu nesako: „VIEŠPATS tikrai išskirs mane iš savosios tautos“. Eunuchas[i2] tenekalba: „Štai aš – medis nudžiūvėlis“. 4 Juk VIEŠPATS sako taip: „Eunuchams, švenčiantiems mano šabus, noriai darantiems tai, kas man patinka, ir užlaikantiems manąją sandorą, 5 duosiu aš savuose Namuose ir savo mūruose paminklą ir vardą,[i3] vertingesnį už sūnus ir dukteris, – duosiu jiems vardą, amžiną ir nemarų. 6 Ir svetimšalius, ateinančius pas VIEŠPATĮ, kad man tarnautų, kad mylėtų mano vardą ir taptų mano tarnais, – visus, kurie švenčia šabą ir jo neišniekina, visus, kurie laikosi mano sandoros, – 7 aš nuvesiu į savo šventąjį kalną ir savo maldos Namuose juos pradžiuginsiu. Malonios man bus jų deginamosios atnašos ir skerdžiamosios aukos ant mano altoriaus, nes manieji Namai bus vadinami maldos namais visoms tautoms“. | 
