¹⁰ {Bet VIEŠPATS norėjo, kad jis kentėtų negalią.}

Kai save atiduos kaip auką už nuodėmę,

matys palikuonių ir gyvens ilgai.

Per jį klestės VIEŠPATIES užmojis.^[i4]

¹¹ Už savo vargus jis matys šviesą dienų pilnatvėje,

per savo kančią mano tarnas nuteisins daugelį,

prisiims jų bausmę už kaltes.

¹² Aš duosiu jam dalią tarp didžiūnų,

su galiūnais grobiu jis dalysis,

nes jis save atidavė mirčiai

ir buvo priskirtas prie nusidėjėlių.

Jis prisiėmė daugelio nuodėmę

ir užsistojo už nusidėjėlius.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>