13 Dangūs, džiūgaukite! Iš džiaugsmo šokinėk, žeme! Tegu plyšta kalnai nuo džiaugsmo giesmės! Nes VIEŠPATS paguodė savąją tautą, pasigailėjo savo varguolių. 14 Bet Zionas sako: „Paliko mane VIEŠPATS, užmiršo mane Dievas“. 15 „Ar gali moteris užmiršti savo mažylį, būti nešvelni savo įsčių sūnui? Net jeigu ji ir užmirštų, aš tavęs niekad neužmiršiu. 16 Štai! Įrėžiau tavo vardą savo rankos delne;[i7] tavo mūrus prieš akis turiu nuolat. |