Izraelio nuodėmė ir Dievo gerumas 22 „Tu nešlovinai[i5] manęs, Jokūbai, tau nusibodau aš, Izraeli! 23 Ėriukų deginamųjų aukų man neaukojai nei garbinai mane kruvinosiomis aukomis. Neverčiau tavęs dėti man duonos atnašas nei varginau tave dėl smilkalų aukos. 24 Nepirkai man savo pinigu kvapniųjų šaknų nei savųjų aukų taukais negaivinai. Ne! Tu savo nuodėmėm mane apkrovei, nusikaltimais varginai mane. 25 Aš, aš – tas, kuris dėlei savęs naikina tavo nusižengimus, – aš tavo nuodėmių neatsiminsiu. |