Emanuelio – Mesijo valdymas 1 Iš Išajo[i1] kelmo išaugs atžala, iš jo šaknies pražys pumpuras. 2 [i2]Ant jo ilsėsis VIEŠPATIES dvasia: dvasia išminties ir įžvalgos, dvasia patarimo ir narsumo, dvasia pažinimo ir VIEŠPATIES baimės – 3 jo džiugesys bus VIEŠPATIES baimė. Jisai ne pagal išorę teis, ne pagal nuogirdas spręs. 4 Pagal teisumą teis jis vargšus, nešališkai išspręs krašto vargdienių bylas. Savo burnos rykšte nuplaks žemę, savo lūpų pūstelėjimu atneš mirtį nedorėliui. 5 Teisumas bus jo juosmens diržas, ištikimybė – jo strėnų juosta. 6 [i3]Tada vilkas viešės pas avį, leopardas gulsis su ožiuku. Veršis ir liūtukas ganysis kartu, – juos prižiūrės mažas vaikas. 7 Karvė ir lokys bus kaimynai, kartu gulės jų jaunikliai. Liūtas ės šiaudus kaip jautis. 8 Kūdikis žais prie angies lindynės, mažylis kiš ranką į gyvatės urvą. 9 Visame mano šventajame kalne nebus vietos jokiai skriaudai nei jokiai niekšybei, nes žemė bus kupina VIEŠPATIES pažinimo, tarsi jūros vandenų apsemta. Efraimo ir Judo susijungimas 10 Tą dieną Išajo šaknies, padarytos ženklu tautoms, ieškos pagonys, nes jos buveinė bus šlovinga. 11 Tą dieną Viešpats vėl išties ranką atsiimti savo tautos likučio, išlikusio nuo Asirijos ir Egipto, Patro, Kušo, Etiopijos, Elamo, Šinaro, Hamato ir jūros salų.[i4] 12 Jis duos ženklą tautoms, surinks Izraelio tremtinius. Judo išblaškytuosius sutelks iš keturių pasaulio šalių. 13 Išgaruos Efraimo pavydas, Judo priešai bus sunaikinti. Efraimas nebepavydės Judui, o Judas nebebus priešas Efraimui. 14 Jie petys į petį mesis ant filistinų vakaruose, kartu apiplėš kedemiečius.[i5] Edomas ir Moabas bus jų valdos, o amoniečiai – jų valdiniai. 15 VIEŠPATS nusausins Egipto jūros liežuvį,[i6] grūmos kumščiu virš Eufrato, savo deginančiu vėju padalys jį į septynias vagas. Jį bus galima pereiti su sandalais. 16 O mano tautos likučiui, išlikusiam nuo Asirijos, bus vieškelis, kaip yra buvęs Izraeliui, kai jis atėjo iš Egipto žemės. | 
