|
|
 |
 |
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Išėjimo knyga | Skyrius: |  | 2 |  |
| | Išėjimo knyga | | | | | Iš 2 | 15 Kai faraonas apie tai išgirdo, jis stengėsi Mozę nužudyti. Mozė nuo faraono pabėgo. Atkeliavo į Midjano kraštą ir atsisėdo prie vieno šaltinio. 16 Midjano kunigas turėjo septynias dukteris. Jos atėjo vandens pasisemti ir pripildyti lovių tėvo kaimenei pagirdyti. 17 Tuo tarpu atėjo keletas piemenų ir nuvarė jas į šalį. Mozė pakilo, jas apgynė ir pagirdė jų kaimenę. | | | | | Išnašos: | | 1 | Iš 2,3: ... papiruso pintinę: tuo pačiu hebrajišku žodžiu – tebah vadinama ir Nojaus arka Pr 6,14 tekste. Mozės arka buvo iš papiruso nendrių stiebų. | | 2 | Iš 2,10: Kai kūdikis paaugo: turbūt kai jis buvo nujunkytas. | | 3 | Iš 2,10: Mozė: hebrajiškai Moše, t. y. ištrauktas iš {vandens}. Vardo paaiškinimas nesiremia moksliška etimologija, bet žodžių skambesiu: vardas Mošė siejamas su veiksmažodžiu mašah – ištraukti. Etimologiškai vardas sietinas su egiptiečių žodžiu vaikas {to} ... arba gimęs {tam} ... Pavyzdžiui, faraonų vardai Ahmosis, Tutmosis ... – {Dievo}Tut vaikas, {Dievo} Ah vaikas ... | | 4 | Iš 2,11: ... kai Mozė jau buvo užaugęs: Apd 7,23 mini keturiasdešimties metų laiko tarpą. Žr. Iš 7,7. ... mušantį: turbūt plakantį arba žudantį. | | 5 | Iš 2,18: Reuel{is}: jis vadinamas ir Jetro – Jetru. Žr. Iš 3,1; 4,18; 18,1. | | 6 | Iš 2,19: ... egiptietis: Mozė vilkėjo egiptietiškais drabužiais ir kalbėjo egiptiečių kalba. | | 7 | Iš 2,22: Geršom{as}: hebrajiškai Ger – ateivis ir šam – ten, t. y. Mozė sūnų pavadino Ateivis ten vardu. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Išėjimo knyga | Skyrius: |  | 2 |  |
|
|
|
 |