| Iš 34 | Sandoros lentelių atnaujinimas 1 VIEŠPATS tarė Mozei: „Nusitašyk iš akmens dvi lenteles, tokias kaip buvo pirmosios. Aš įrašysiu į lenteles žodžius, buvusius ant pirmųjų lentelių, kurias tu sudaužei. 2 Pasiruošk rytojaus rytui, o ryto metą užlipk į Sinajaus kalną ir atsistok ten kalno viršūnėje prie manęs. 3 Tenekopia niekas kitas su tavimi, tenesirodo niekas kitas niekur ant kalno; netgi tenebūna paleisti ganytis ties kalnu avys ir galvijai“. 4 Mozė tad atsiskėlė iš akmens dvi lenteles, tokias kaip buvo pirmosios, ir, atsikėlęs anksti rytą, pakilo kopti į Sinajaus kalną, nešinas dviem akmens lentelėmis, kaip jam VIEŠPATS buvo įsakęs. 5 VIEŠPATS, nužengęs debesyje, buvo ten su juo ir ištarė savo vardą „VIEŠPATS“. 6 Ir VIEŠPATS praėjo prieš jį, tardamas: „VIEŠPATS, VIEŠPATS, esu gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas pykti, kupinas gerumo ir ištikimybės, 7 lydintis gerumu lig tūkstantosios kartos, atleidžiantis kaltę, nusižengimą ir nuodėmę, tačiau nepaliekantis kaltųjų be bausmės, bet baudžiantis vaikus už tėvų kaltę ir vaikų vaikus lig trečios ir ketvirtos kartos“. 8 Mozė tuojau pat nusilenkė lig žemės ir pagarbino. 9 Jis tarė: „Jei radau malonę tavo akyse, prašyčiau, Viešpatie, teeina Viešpats su mumis, nors ši tauta ir yra kietasprandė. Atleisk mūsų kaltę ir mūsų nuodėmę, priimk mus kaip savo paveldą“. 10 {Viešpats} atsakė: „Štai aš sudarau sandorą. Visai tavo tautai regint padarysiu tokius nuostabius darbus, kokių nėra buvę padaryta visoje žemėje ar kokioje nors tautoje. Visi žmonės, tarp kurių gyveni, pamatys VIEŠPATIES darbus, nes tai, ką tau darysiu, yra baimę keliantis dalykas. 11 Gerai tad įsidėmėk, ką tau šiandien įsakau. Tikėk manimi, išvarysiu tavo akivaizdoje amoriečius, kanaaniečius, hetitus, perizitus, hivitus ir jebusitus. 12 Todėl saugokis, nesudaryk sandoros su gyventojais krašto, į kurį eini, idant jie netaptų žabangomis tarp jūsų. 13 Nugriaukite jų aukurus, sudaužykite jų paminklinius akmenis, nukirskite jų šventuosius stulpus.[i1] 14 Negarbinsite kito dievo, nes VIEŠPATS, vardu Pavydusis, yra pavydus Dievas.[i2] 15 Nesudaryk sandoros su krašto gyventojais, kad, jiems ištvirkaujant su savo dievais ir aukojant jiems savo atnašas, vienas iš jų nepasikviestų tavęs ir tu nevalgytum jų aukų. 16 O kai imsi žmonas savo sūnums iš jų dukterų, jų dukterys, ištvirkaudamos su savo dievais, privers ir tavo sūnus ištvirkauti su jų dievais. 17 Nedirbsi sau jokių lietinių dievų. 18 Švęsi Neraugintos duonos iškilmę. Per septynias dienas valgysi, kaip tau įsakiau, neraugintą duoną Abibo mėnesį paskirtu metu, nes Abibo mėnesį tu išėjai iš Egipto. 19 Kas tik pirmąkart atveria gimdą, man priklauso: visi tavo galvijų patinai – ar tai būtų karvės, ar avies pirmagimiai. 20 Asilo pirmagimis turi būti išpirktas avimi. O jei jo neišperki, turi nusukti jam sprandą. Pirmagimį savo sūnų turėsi išpirkti. Nė vienas nepasirodys mano akivaizdoje tuščiomis rankomis. 21 Šešias dienas dirbsi, bet septintą dieną turi ilsėtis. Netgi arimo ir pjūties metu turi ilsėtis. 22 Švęsi Savaičių iškilmę,[i3] pirmienas kviečiapjūtės ir, metams baigiantis, Derliaus suvalymo iškilmę. 23 Tris kartus per metus visi tavo vyriškiai pasirodys VIEŠPATIES Dievo, Izraelio Dievo, akivaizdoje. 24 Kadangi aš iškeldinsiu tautas prieš tau ateinant ir išplėsiu tavo ribas, niekas negeis tavo krašto, tau einant pasirodyti VIEŠPATIES, tavo Dievo, akivaizdoje tris kartus per metus. 25 Neatnašausi mano aukos kraujo su kuo nors raugintu, nepaliksi Perėjimo iškilmės aukos iki rytojaus. 26 Rinktines savo žemės pirmienas atneši į VIEŠPATIES, savo Dievo, Namus.Nevirsi ožiuko jo motinos piene“. 27 Tada VIEŠPATS tarė Mozei: „Užrašyk šiuos žodžius, nes pagal šiuos žodžius aš sudariau sandorą su tavimi ir su Izraeliu“. 28 Jis išbuvo ten su VIEŠPAČIU keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, nevalgydamas nei duonos, negerdamas nei vandens. Jis užrašė ant lentelių Sandoros žodžius – Dešimt įsakymų. Mozė nulipa nuo Sinajaus kalno 29 Mozė nulipo nuo Sinajaus kalno. Nulipęs nuo kalno su dviem Sandoros lentelėmis rankoje, Mozė nežinojo, kad jo veido oda švytėjo dėl to, jog buvo kalbėjęsis su Dievu. 30 Aaronas ir visi izraeliečiai, pamatę švytinčią jo veido odą, bijojo prie jo prisiartinti. 31 Bet Mozei juos pašaukus, Aaronas ir visi bendrijos vadovai priėjo. Mozė su jais kalbėjosi. 32 Tada prisiartino visi izraeliečiai, ir jis perdavė jiems visa, ką VIEŠPATS buvo su juo kalbėjęs ant Sinajaus kalno. 33 Pabaigęs su jais kalbėti, Mozė užsidengė veidą gaubtuvu.[i4] 34 Bet kada tik jis eidavo pas VIEŠPATĮ kalbėtis su juo, Mozė nusiimdavo gaubtuvą, kolei būdavo pas VIEŠPATĮ. O kai išeidavo ir sakydavo izraeliečiams, kas jam buvo įsakyta, 35 tuomet izraeliečiai matydavo, kad jo veido oda švytėjo. Tada Mozė vėl užsidengdavo veidą gaubtuvu, kol vėl eidavo kalbėti su VIEŠPAČIU. |
