BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 11 01 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Laiškas galatamsSkyrius: 3

 Laiškas galatams
  
 IŠGANYMO DOKTRINA
  
Gal 3

Nuteisinimas tikėjimu

1 [i1]O neprotingi galatai! Kas apkerėjo jus, kuriems akivaizdžiai buvo nupieštas nukryžiuotasis Jėzus Kristus? 2 [i2]Noriu jus paklausti tiktai vieno dalyko: ar jūs gavote Dvasią įstatymo darbais, ar paklusdami tikėjimo skelbimui? 3 Nejaugi jūs tokie neprotingi, kad, pradėję Dvasia, dabar užbaigsite kūnu? 4 Argi tiek daug esate iškentėję veltui? O, iš tiesų būtų veltui!.. 5 Ar tas, kuris jums teikia Dvasią ir pas jus daro stebuklus, tai daro dėl jūsų įstatymo darbų, ar dėl jūsų klusnumo tikėjimui?

6 Taip Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu. 7 Taigi supraskite, kad Abraomo vaikai yra tie, kurie tiki. 8 Ir Raštas, numatydamas, kad Dievas tikėjimu nuteisina pagonis, iš anksto paskelbė Abraomui gerą naujieną: Tavyje bus palaimintos visos tautos. 9 Taip tikintys žmonės susilaukia palaiminimo kartu su tikinčiuoju Abraomu.

Įstatymo prakeikimas

10 Visiems, kurie remiasi įstatymo darbais, gresia prakeikimas. Parašyta: Prakeiktas kiekvienas, kas ištikimai nesilaiko visų įstatymo knygoje surašytų nuostatų ir jų nevykdo. 11 Kad įstatymu niekas nenuteisinamas Dievo akyse, aišku, nes teisusis gyvens tikėjimu. 12 [i3] įstatymas nėra kilęs iš tikėjimo, nes kas juos vykdo, tas gyvens jais. 13 Kristus mus atpirko iš įstatymo prakeikimo, tapdamas už mus prakeikimu, nes parašyta: Prakeiktas kiekvienas, kuris kybo ant medžio. 14 Šitaip per Jėzų Kristų pagonims atiteko Abraomo palaiminimas, ir mes tikėjimu gavome pažadėtąją Dvasią.

Įstatymas nepanaikino pažadų

15 [i4]roliai, aš kalbu, kaip įprasta žmonėse: net žmogaus teisėto testamento niekas negali atmesti ar papildyti! 16 Pažadai buvo duoti Abraomui ir jo palikuoniui. Nėra pasakyta „ir palikuonims“, ne daugiskaita, bet kaip apie vieną: ir tavo palikuoniui, tai yra Kristui.[i4] 17 Aš noriu pasakyti: Dievo patvirtinto testamento negali panaikinti po keturių šimtų trisdešimties metų atsiradęs įstatymas, ir jis negali pažado paversti niekais.[i5] 18 Jei paveldėjimas būtų iš įstatymo, tai negalėtų būti iš pažado. O Dievas dovanojo Abraomui malonę dėl pažado.

Laikinas Įstatymo pobūdis

19 Tad kam gi reikalingas įstatymas? Jis buvo pridėtas dėl nusižengimų, kol ateis palikuonis, kuriam buvo skirtas pažadas; įstatymas buvo angelų įsakytas per tarpininką.[i6] 20 Tarpininko nebūna, kur yra vienas, o Dievas tėra vienas.[i7] 21 [i8]Tad gal įstatymas priešingas Dievo pažadams? Anaiptol! Jei būtų duotas įstatymas, galintis teikti gyvybę, tai iš tikrųjų teisumas eitų iš įstatymo. 22 Bet Raštas viską apjuosė nuodėme, kad pažadas dėl tikėjimo į Jėzų Kristų tektų tiems, kurie tiki.

Tikėjimo laikai

23 Prieš ateinant tikėjimui, mes buvome įstatymo galia įkalinti, kad lauktume apsireiškiant tikėjimo. 24 Taigi įstatymas buvo mūsų auklėtojas, vedęs į Kristų, kad mes būtume tikėjimu nuteisinti. 25 Tikėjimui atėjus, mes jau nesame auklėtojo globoje. 26 Juk jūs visi tikėjimu esate Dievo vaikai Kristuje Jėzuje. 27 Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi. 28 Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje! 29 O jei priklausote Kristui, tai esate ir Abraomo palikuonys bei paveldėtojai pagal pažadą.

  
Išnašos:
1Gal 3,1-3,5: Šiame skyriuje aiškinamas Kristaus Bažnyčios skirtingumas nuo žydų Sinagogos ir lemiamoji tikėjimo reikšmė.
2Gal 3,2-3,3: Dvasia – tikėjimu, kūnu – apipjaustymu.
3Gal 3,12: Kristus tapo prakeikimu, prisiimdamas mūsų prakeikimą – mūsų nuodėmes.
4Gal 3,15-3,18: Testamentas ir pažadai čia vartojami viena reikšme.
5Gal 3,17: 430 metų prabėgo nuo Abraomo gauto pažado iki Mozės Įstatymo paskelbimo.
6Gal 3,19: Žydai tikėjo, kad 10 įsakymų Dievas Mozei atsiuntęs per angelus; tarpininkas tada buvo Mozė.
7Gal 3,20: Tekstas neaiškus. Galbūt norima pabrėžti, kad pažadus Abraomui, ne taip kaip įstatymą, Dievas davęs tiesiogiai, be tarpininko.
8Gal 3,21-3,29: Senasis Įstatymas turėjo vien tik auklėjamąją, taigi laikiną, reikšmę. Jo tikslas – paruošti žmones Kristaus Įstatymui. Auklėtojo – žr. pastabą 1 Kor 4,15.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Laiškas galatamsSkyrius: 3