¹ Vienuoliktųjų metų pirmąją ... mėnesio dieną man atėjo VIEŠPATIES žodis: ² „Marusis, kadangi Tyras sakė apie Jeruzalę:

'Še tau! Tautų vartai yra išlaužti,

atsivėrė jie man.

Būsiu turtingas,

kai ji dabar virto griuvėsiais!'“

³ Todėl taip kalbėjo Viešpats DIEVAS:

„Tikėk manimi, aš esu prieš tave, Tyre!

Kaip jūra sukelia savo bangas,

taip aš sukelsiu prieš tave daug tautų.

⁴ Jos išardys Tyro mūrus

ir nuvers jo bokštus.

Nušluosiu nuo jo dulkes

ir paversiu jį plika uola^[i1].

⁵ Jis taps vieta jūroje

tinklams džiovinti,

nes aš kalbėjau, – tai Viešpaties DIEVO žodis.

Jis bus tautų plėšiamas,

⁶ o jam pavaldūs miestai^[i2] žemyne

bus išžudyti kalaviju.

Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS“.

⁷ Nes taip kalbėjo Viešpats DIEVAS: „Tikėk manimi, atvesiu prieš Tyrą iš šiaurės Babilono karalių Nebukadnezarą, karalių karalių drauge su žirgais, vežimais, raiteliais – su didele ir galinga kariuomene.

⁸ Tau klusnius miestus žemyne

jis išžudys kalaviju.

O prieš tave pastatys apgulos bokštus,

prieš tave supils pylimą

ir skydų stogą pakels prieš tave.

⁹ Savo mūrdaužių jėgą jis atgręš į tavo sienas,

tavuosius bokštus sutrupins kirviais.

¹⁰ Jo žirgų bus tokia daugybė,

kad jų sukeltos dulkės apdengs tave.

Nuo raitelių, ratų ir vežimų ūžmo

drebės tavo sienos,

kai jis žengs pro tavo vartus,

kaip daro žengiantys į pralaužtą miestą.

¹¹ Savo žirgų kanopomis

sutryps visas tavo gatves,

kalaviju išžudys tavo žmones;

nugrius žemėn tavo didingi šulai.

¹² Jie išplėš tavo turtus,

išgrobstys prekes;

išardys tavo mūrus,

sugriaus puikiuosius tavo namus;

sumes į vandenį

tavo akmenis, sijas ir žemes.

¹³ Padarysiu galą tavo dainų skambėjimui,

nutils tavo lyros

¹⁴ Paversiu tave plika uola, –

būsi vieta tinklams džiovinti.

Daugiau niekad nebebūsi atstatytas,

nes aš, VIEŠPATS, pasakiau, –

tai yra Viešpaties DIEVO žodis“.

¹⁵ Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS Tyrui: „Ar nedrebės pamarių salos, kai tu krisi, kai sužeistieji vaitos, kai tavo viduje vyks žudynės? ¹⁶ Tuomet visi jūros vadai^[i3] nužengs nuo savo sostų, nusimes skraistes ir nusivilks išsiuvinėtus drabužius. Apsirengs klaiku, sėdės ant žemės ir be perstojo drebės, apstulbę dėl tavęs. ¹⁷ Jie apraudos tave, sakydami:

- Kaip tu pradingai iš jūrų,

garsusis mieste!

Galingi jūroje buvo jis ir jo gyventojai,

kėlė klaiką visiems, kas čia buvo.

¹⁸ O dabar – tavo kritimo dieną –

dreba visos pamarių salos, –

pamarių salos apstulbusios dėl tavo žuvimo“.

¹⁹ Nes taip kalbėjo Viešpats DIEVAS: „Kai būsiu padaręs iš tavęs griuvėsių miestą, tokį pat kaip kiti sugriauti miestai, kai būsiu užliejęs tave gelme ir didieji vandenys bus tave apsėmę, ²⁰ tuomet nugramzdinsiu tave drauge su žengiančiais į Duobę,^[i4] pas senovės žmones. Apgyvendinsiu tave žemės gilumoje tarp senovės griuvėsių drauge su žengiančiais į Duobę, kad daugiau nebūtumei gyvenamas ir nebespindėtum didybe gyvųjų šalyje. ²¹ Privesiu tave prie baisaus galo, – tavęs nebeliks! Nors būsi ieškomas, nebebūsi atrastas per amžius, – tai Viešpaties DIEVO žodis“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>