BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 11 09 Šeštad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Esteros knygaSkyrius: 12(C)

 Esteros knyga
  
Est 12(C)

Mordekajo malda

1 Tada Mordekajis, atsimindamas visa, ką VIEŠPATS buvo padaręs, meldėsi VIEŠPAČIUI, 2 tardamas:

„VIEŠPATIE Dieve, visagalis Karaliau, visata yra tavo galioje!

Nėra kas galėtų tau pasipriešinti,

kai tu nori išgelbėti Izraelį.

3 Tu padarei dangų ir žemę

ir visa, kas nuostabu po dangumi.

4 Tu esi visatos VIEŠPATS!

VIEŠPATIE, nėra kas galėtų tau atsispirti!

5 Tu visa žinai!

Tu žinai, VIEŠPATIE,

kad ne įžūlumas, ne puikybė,

ne tuščia garbė paskatino mane daryti,

ką padariau, –

atsisakyti pulti kniūbsčia

prieš išdidųjį Hamaną.

6 Noriai būčiau bučiavęs jo kojų padus

Izraeliui išgelbėti.

7 Bet tai padariau,

idant nestatyčiau žmogaus garbės

aukščiau už Dievo garbę.

Nepulsiu kniūbsčia nė prieš vieną,

tik, VIEŠPATIE, prieš tave.

Ne iš puikybės taip elgiuosi!

8 Dabar tad, VIEŠPATIE Dieve,

Karaliau, Abraomo Dieve,

pasigailėk savo tautos,

nes mūsų priešai rengia mums pražūtį

ir nori sunaikinti tavo senąjį paveldą.

9 Neatstumk savo dalies,

kurią atpirkai sau iš Egipto žemės.

10 Išklausyk mano maldą,

pasigailėk savo paveldo

ir paversk mūsų gedulą džiaugsmu,

kad išliktume gyvi, VIEŠPATIE,

giesme šlovintume tavo vardą.

Nenutildyk burnos tų, kurie tave šlovina!“

11 Ir visas Izraelis šaukė iš visų jėgų, nes mirtis įžūliai žiūrėjo jiems į akis.

Esteros malda

12 Ir karalienė Estera, mirtino sielvarto apimta, šaukėsi VIEŠPATIES. 13 Nusivilkusi savo puošnius drabužius, apsivilko skurdo ir gedulo apdaru. Vietoj brangių kvepalų apibarstė sau galvą pelenais ir atmatomis. Savo kūną ji nepaprastai marino. Visi šventiški papuošalai buvo padėti į šalį, ir jos plaukai buvo labai sutaršyti.

14 Ji maldavo VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą, tardama:

„Mano VIEŠPATIE, mūsų Karaliau,

tu esi Vienintelis!

Padėk man, esu viena,

neturiu kas man padėtų, išskyrus tave,

15 nes į savo rankas imu savo gyvastį.

16 Nuo mažumės girdėjau savo šeimos skreite,

kad tu, VIEŠPATIE, išsirinkai Izraelį iš visų tautų,

o mūsų tėvus ir visų jų protėvius

būti tavo amžinu paveldu

ir kad įvykdei visus jiems duotus pažadus.

17 Bet dabar mes esame nusidėję tau,

ir tu esi atidavęs mus į rankas mūsų priešams,

18 nes mes garbinome jų dievus.

VIEŠPATIE, tu esi teisus!

19 Mūsų karti vergija jų nepatenkina:

jie yra savo stabams pažadėję[i1]

20 panaikinti tavo lūpomis ištartą įsaką,

sunaikinti tavo paveldą,

nutildyti burną tų, kurie tave šlovina,

užgesinti tavo Namų ir aukuro garbę,

21 atverti burną pagonių jų stabų garbei

ir amžinai dievinti mirtingą karalių.

22 VIEŠPATIE, nepalik savo skeptro tiems,

kurie yra niekas.

Neleisk jiems džiaugtis mūsų žūtimi,

nugręžk jų sąmokslą prieš juos pačius

ir padaryk pamoką iš žmogaus,

kuris visa tai pradėjo.

23 Rūpinkis mumis, VIEŠPATIE!

Mums, šio sielvarto ištiktiems, apsireikšk!

Duok man drąsos,

dievų Karaliau ir visų galybių Valdove!

24 Įdėk įtaigius žodžius man į burną,

kai būsiu pas liūtą,

ir nuteik jo širdį taip nekęsti mūsų priešo,

kad gautų galą jis ir visi,

kurie jam pritaria!

25 Išgelbėk mus savo ranka

ir ateik man padėti, nes esu viena

ir neturiu kito,

vien tik tave, VIEŠPATIE! Tu visa žinai.

26 Žinai tad, jog nekenčiu nedorėlių garbės

ir bjauriuosi lova neapipjaustytųjų

ar bet kokio svetimtaučio.

27 Žinai tad, jog esu priversta,

jog bjauriuosi didybės ženklu,

esančiu man ant galvos, kai pasirodau dvare.

Bjauriuosi juo tarsi nešvariu skuduru, –

jo nenešioju savo laisvomis dienomis.

28 Tavo tarnaitė nėra niekad valgiusi prie Hamano stalo

nei džiūgavusi karaliaus puotoje

ar gėrusi liejamųjų aukų vyno.[i2]

29 Nuo tos dienos, kai buvo čia atvesta, iki šiol

tavo tarnaitė nėra turėjusi kito džiaugsmo,

vien tik tave, VIEŠPATIE, Abraomo Dieve.

30 Dieve, kurio galybė visus nustelbia,

išgirsk bevilčių balsą,

išgelbėk mus iš nedorėlių rankos

ir apsaugok mane nuo baimės“.

  
Išnašos:
1Est 12,19: ... jie yra savo stabams pažadėję: pažodžiui jie įdėjo savo rankas į rankas savo dievų.
2Est 12,28: ... liejamųjų aukų vyno: vyno, atnašauto aukojant stabams.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Esteros knygaSkyrius: 12(C)