|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Danielio knyga | Skyrius: |  | 2 |  |
| | Danielio knyga | | | | | Dan 2 | 42 Kaip kojų pirštai buvo iš dalies geležiniai ir iš dalies moliniai, taip ir karalystė bus iš dalies tvirta ir iš dalies trapi. 43 Kaip regėjai, geležis buvo sumaišyta su paprastu moliu, – tai reiškia, kad jie maišysis vedybomis vieni su kitais, tačiau nebus vieningi, lygiai kaip geležis kad nesimaišo su moliu. 44 O anų karalių dienomis dangaus Dievas įkurs karalystę, kuri niekad nebus sunaikinta, – ši karalystė nebus perduota kitai tautai. Ji sutrupins į šipulius visas anas karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai, 45 lygiai kaip regėjai, kad akmuo, atkirstas nuo kalno ne žmogaus rankomis, sutrupino į šipulius geležį, žalvarį, molį, sidabrą ir auksą. Didysis Dievas parodė karaliui, kas įvyks ateityje. Sapnas yra tikras ir jo išaiškinimas tikras“. | | | | | Išnašos: | | 1 | Dan 2,1-2,49: 1-osios eilutės chronologija nesiderina su Dan 1,5.18 chronologija. Be to, 25-oji eilutė sudaro įspūdį, kad Danielis pristatomas karaliui pirmąsyk. Atrodo, kad šio skyriaus pasakojimas kadaise buvo visiškai nepriklausomas nuo pirmojo skyriaus. | | 2 | Dan 2,2: Kaldėjai: čia turbūt turima omenyje astrologai. Žydai siejo astrologus su kaldėjais, o vėlesnėje kalboje jie buvo kartais vadinami tautos vardu. | | 3 | Dan 2,4: {Aramėjiškai}: nuo Dan 2,4 iki 7,28 Danielio knygos tekstas yra aramėjiškas, o ne hebrajiškas. Žodis aramėjiškai yra intarpas į tekstą kalbos skirtumui paženklinti. | | 4 | Dan 2,33: Molis – terra cotta – buvo babiloniečių plačiai naudojamas dekoratyviniams ir statybos reikalams. | | 5 | Dan 2,36-2,45: Keturios, viena po kitos einančios, karalystės šiame apokaliptiniame regėjime yra: Babilonija – aukso, Medija – sidabro, Persija – žalvario ir helenistinė Graikija – geležies. Pastaroji po Aleksandro mirties buvo padalyta tarp jo generolų (41-42 eilutės). Dvi iškilusios karalystės, labiausiai palietusios žydų tautą, buvo ptolemėjų Egipte ir seleukidų Sirijoje. Veltui jos stengėsi karu ir mišriomis vedybomis atkurti Aleksandro imperijos vienybę (43-ioji eilutė). Akmuo, atkirstas nuo kalno ne žmogaus rankomis, yra žydų lauktoji mesijinė karalystė (44-45 eilutės). Jėzus susiejo šį įvaizdį su savimi. Žr. Lk 20,17-18. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Danielio knyga | Skyrius: | | 2 | |
|
|
|
|
