|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Apaštalų darbai | Skyrius: |  | 5 |  |
| | Apaštalų darbai | | | | | Apd 5 | Ananijo ir Sapfyros apgaulė 1 [i1]Vienas vyras, vardu Ananijas, su savo žmona Sapfyra pardavė žemės sklypą. 2 Žmonai pritariant, jis pasiliko dalį gautų pinigų, o kitą dalį sudėjo prie apaštalų kojų. 3 Petras paklausė: „Ananijau, kodėl šėtonas užvaldė tavo širdį? Kodėl gi tu pamelavai Šventajai Dvasiai, pasilaikydamas dalį gautų pinigų? 4 Argi negalėjai sklypo sau laikyti ir argi pardavęs negalėjai laisvai tvarkytis? Tad kam gi taip sugalvojai savo širdyje? Juk tu pamelavai ne žmonėms, bet Dievui!“[i2] 5 Išgirdęs tuos žodžius, Ananijas sukniubo ir mirė. Didi baimė pagavo visus tai girdėjusius. 6 Keli jaunuoliai pakilo, suvyniojo marškomis kūną, išnešė ir palaidojo. 7 Po kokių trijų valandų atėjo Ananijo žmona, kuri nežinojo, kas buvo atsitikę. 8 Petras ją paklausė: „Pasakyk man, ar už tiek pardavėte sklypą?“ „Taip, už tiek“, – atsakė ji. 9 Tada Petras prabilo: „Kam gi jūs susimokėte mėginti Viešpaties Dvasią? Štai ties durimis skamba žingsniai tų, kurie palaidojo tavo vyrą. Jie ir tave išneš“. 10 Bematant ji susmuko jam po kojų ir mirė. Atėję jaunuoliai rado ją negyvą, nunešė ir palaidojo šalia vyro. 11 Didelė baimė apėmė visą Bažnyčią[i3] ir visus, kurie apie tai išgirdo. | | | | | Išnašos: | | 1 | Apd 5,1-5,11: Ananijo ir Sapfyros epizodas rodo, kad Apd autorius stengėsi būti objektyvus ir papasakojo ne tik teigiamus krikščionių bendruomenės įvykius, bet ir neigiamybes. | | 2 | Apd 5,4: Plg. Įst 23,23. Petras pabrėžia, jog parduoti turtus ir dalytis jais nebuvo privaloma. Ananijas ir Sapfyra nusidėjo veidmainiaudami ir nepasitikėdami bendruomene. | | 3 | Apd 5,11: Čia tikinčiųjų bendruomenė pirmą sykį pavadinta bažnyčia (gr. ekklesia). Tas žodis reiškia: susirinkimas, telkinys, bendruomenė. Lietuviai evangelikai verčia: surinkimas, pabrėždami tą tiesą, kad Bažnyčios narius į vieną sutelkia (surenka) Šventoji Dvasia. | | 4 | Apd 5,14: Viešpačiu NT vadina Jėzų – žmogumi tapusį Dievo Sūnų. | | 5 | Apd 5,17-5,32: Krinta į akis apaštalų drąsa ir aktyvumas. Anksčiau gyvenę nuolatinėje baimėje (plg. Jn 20,19), dabar, Šventosios Dvasios sustiprinti, jie veikia, kaip reikalauja apaštalų pašaukimas.
| | 6 | Apd 5,28: Plg. Mt 27,25. | | 7 | Apd 5,34: Gamalielis buvo žymus ir didžiai gerbiamas Įstatymo mokytojas, pas kurį mokėsi ir šv. Paulius (plg. Apd 22,3). Jis pasižymėjo humanizmu, švelniu įstatymų aiškinimu. | | 8 | Apd 5,37: Šis gyventojų surašymas (antrasis prie Romos vietininko Kvirino) įvyko 6 ar 7 m. po Kristaus gimimo. | | 9 | Apd 5,40: Plakimo bausmę vykdydavo sinagogos tarnai. Ją sudarė keturiasdešimt be vieno, t. y. 39 kirčiai (plg 2 Kor 11,24). | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Apaštalų darbai | Skyrius: | | 5 | |
|
|
|
|
