|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Antroji Karalių knyga | Skyrius: |  | 1 |  |
| | Antroji Karalių knyga | | | | | | D. IZRAELIO IR JUDO KARALYSTĖS | | | | | 2 Kar 1 | 7 „Kaip atrodė, – klausė jų, – tas vyras, kuris atėjo jūsų pasitikti ir visa tai jums pasakė?“ – 8 „Apsivilkęs gauruotu drabužiu[i2] ir apsijuosęs odiniu diržu“, – jie atsakė. Jis ištarė: „Tai Elijas Tišbietis“. | | | | | Išnašos: | | 1 | 2 Kar 1,2: ... Baal-Zebubą: izraeliečiai filistinų dievą Baal-Zebul{ą}, t. y. Princą Baalą, pajuokdami vadino Baal-Zebub{u}, t. y. Musių Baalu. Tai liudija ir Naujasis Testamentas Mt 10,25 ir Lk 11,15 tekste. Ilgainiui Baal-Zebub{as} buvo susietas su aramėjišku žodžiu Baaldebaba, kuris reiškė priešą, suteikiant senam filistinų dievo vardui velnio, arba šėtono, reikšmę. | | 2 | 2 Kar 1,8: Apsivilkęs gauruotu drabužiu ... : gauruotas drabužis buvo atsiskyrėlio ir pranašo ženklas. Jonas Krikštytojas vilkėjo tokiu drabužiu. Žr. Mt 3,4; Mk 1,6. | | 3 | 2 Kar 1,10: Jeigu aš esu Dievo vyras, tenužengia ugnis iš dangaus {t. y. iš Dievo} ... : hebrajų kalba Dievo vyras – iš ‘Elohim ir ugnis iš dangaus {t.y. iš Dievo} – eš min hašamajim panašiu skambesiu sudaro žodžių žaismą. Pasakojimu buvo norima iškelti pranašo orumą ir galybę Dievo, kuriam tarnavo pranašas. Gailestingumas, Dievo rodomas ir nedorėliams, aprašomas Išm 11,17-12,22 skaitinyje. Pranašas Elijas žinojo apie Dievo gailestingumą. Žr. 1 Kar 21,28-29. | | 4 | 2 Kar 1,12: Jeigu aš esu Dievo vyras, tenužengia ugnis iš dangaus {t. y. iš Dievo} ... : hebrajų kalba Dievo vyras – iš ‘Elohim ir ugnis iš dangaus {t.y. iš Dievo} – eš min hašamajim panašiu skambesiu sudaro žodžių žaismą. Pasakojimu buvo norima iškelti pranašo orumą ir galybę Dievo, kuriam tarnavo pranašas. Gailestingumas, Dievo rodomas ir nedorėliams, aprašomas Išm 11,17-12,22 skaitinyje. Pranašas Elijas žinojo apie Dievo gailestingumą. Žr. 1 Kar 21,28-29. | | 5 | 2 Kar 1,17: ... Jehoram{as}: 2 Kar knygoje vardas Jehoramas, arba Joramas, yra dažnas. Juo ženklinama ir Judo karalius, Jehošafato sūnus bei įpėdinis (848-841 m. prieš Kristų), ir Izraelio karalius (852-841 m. prieš Kristų). | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Antroji Karalių knyga | Skyrius: | | 1 | |
|
|
|
|
