BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 11 06 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pirmoji Karalių knygaSkyrius: 13

 Pirmoji Karalių knyga
  
1 Kar 13

Pranašas pasmerkia Bet-Elio aukurą

0 Jeroboamui stovint prie aukuro atnašauti smilkalų, 1 [i1]į Bet-Elį atėjo iš Judo, VIEŠPATIES liepiamas, vienas Dievo vyras. 2 VIEŠPATIES įsakymu jis pasmerkė aukurą, tardamas: „Aukure, aukure! – taip kalbėjo VIEŠPATS: – 'Dovydo namams gims sūnus, vardu Jošijas. Jis atnašaus ant tavęs aukštumų alkų kunigus, deginančius ant tavęs smilkalus. Ant tavęs bus deginami žmonių kaulai'“. 3 Tą pačią dieną jis davė ženklą, tardamas: „Toks yra ženklas, kad VIEŠPATS kalbėjo: 'Šis aukuras bus sugriautas ir ant jo esantys pelenai išžarstyti'“. 4 Karalius Jeroboamas, išgirdęs, kaip Dievo vyras pasmerkė Bet-Elio aukurą, ištiesė ranką nuo aukuro, tardamas: „Suimkite jį!“ Bet ištiestoji į Dievo vyrą ranka sustingo, ir Jeroboamas nebegalėjo jos į save palenkti. 5 Be to, ir aukuras sugriuvo, ir pelenai buvo išžarstyti pagal ženklą, kurį VIEŠPATIES įsakymu buvo davęs Dievo vyras. 6 „Prašau maldauti VIEŠPATIES, savo Dievo, malonės, – tarė karalius Dievo vyrui, – ir melstis už mane, kad ranka man būtų sugrąžinta“. Dievo vyras maldavo VIEŠPATĮ, ir karalius vėl galėjo sulenkti savo ranką. Ji tapo tokia, kokia buvo pirma. 7 Tada karalius kalbino Dievo vyrą: „Eikš su manimi į namus ir atsigaivink. Tau dovaną duosiu“. 8 Bet Dievo vyras karaliui atsakė: „Nors man duotumei pusę savo karalystės, su tavimi neisiu. Šioje vietoje nevalgysiu duonos ir negersiu vandens,[i2] 9 nes taip man buvo VIEŠPATIES liepta: 'Nei duonos valgysi, nei vandens gersi, nei keliu, kuriuo atėjai, grįši'“. 10 Dievo vyras tad nuėjo kitu keliu. Keliu, kuriuo į Bet-Elį buvo atėjęs, negrįžo.

Dievo vyras ir pranašas

11 Bet-Elyje gyveno senas pranašas. Atėję jo sūnūs jam papasakojo visa, ką Dievo vyras tą dieną buvo padaręs Bet-Elyje. Jie pakartojo savo tėvui ir žodžius, kuriuos jis buvo pasakęs karaliui. 12 „Kuriuo keliu jis nuėjo?“ – paklausė tėvas. Jo sūnūs parodė jam kelią, kuriuo buvo nuėjęs iš Judo atėjusis Dievo vyras. 13 Tada jis savo sūnums tarė: „Pabalnokite man asilą“. Jie tad pabalnojo jam asilą, ir pranašas, ant jo užsėdęs, 14 išjojo paskui Dievo vyrą. Suradęs jį, sėdintį po ąžuolu, paklausė: „Ar tu esi tas Dievo vyras, kuris atėjo iš Judo?“ Jis atsakė: „Taip, tai aš“. – 15 „Eikš su manimi, – tarė jam pranašas, – ir ko nors užvalgyk“. 16 Bet jis atsakė: „Aš negaliu su tavimi nei grįžti, nei pas tave užeiti. Šioje vietoje aš nevalgysiu duonos ir negersiu vandens, 17 nes man buvo VIEŠPATIES liepta: 'Nei duonos valgysi, nei vandens gersi, nei keliu, kuriuo atėjai, grįši'“. – 18 „Ir aš esu pranašas, kaip ir tu, – kalbėjo jam pranašas, – man VIEŠPATIES įsakymu tarė angelas: 'Parvesk jį atgal su savimi į namus duonos pavalgyti ir vandens atsigerti'“. Bet pranašas jam melavo. 19 Tada Dievo vyras sugrįžo su juo, ir jo namuose valgė duonos ir gėrė vandens.

20 Jiems sėdint prie stalo, VIEŠPATIES žodis atėjo jį atgal parvedusiam pranašui. 21 Atėjusiam iš Judo Dievo vyrui jis paskelbė: „Taip kalbėjo VIEŠPATS: 'Kadangi neklausei VIEŠPATIES žodžio ir nesilaikei įsakymo, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, buvo tau davęs, 22 bet sugrįžai ir valgei duonos bei gėrei vandens vietoje, apie kurią tau sakiau: 'Ten nevalgysi duonos ir negersi vandens',[i3] – todėl tavo kūnas niekad nepasieks tavo protėvių kapo'“.

23 Dievo vyrui pavalgius duonos ir atsigėrus vandens, jam buvo pabalnotas jį parvedusio pranašo asilas, 24 ir jis leidosi į kelionę. Kelyje jį užpuolė liūtas ir sudraskė. Jo kūnas liko tysoti ant kelio, o šalia lavono stovėjo asilas ir tupėjo liūtas. 25 Eidami pro šalį, žmonės matė ant kelio tysantį lavoną ir šalia tupintį liūtą. Nuėję į miestą, kuriame gyveno senasis pranašas, apie tai pasakojo. 26 Dievo vyrą atgal parvedęs pranašas, tai išgirdęs, tarė: „Tai Dievo vyras, kuris nepaisė Dievo žodžio. Užtat VIEŠPATS ir atidavė jį liūtui, kuris jį sudraskė ir užmušė pagal jam duotą VIEŠPATIES žodį“. 27 Savo sūnums pranašas tarė: „Pabalnokite man asilą“. Pabalnojus asilą, 28 jis išjojo ir surado ant kelio tysantį kūną su asilu ir liūtu prie lavono. Liūtas lavono neėdė ir asilo nedraskė. 29 Pranašas paėmė Dievo vyro kūną ir, užkėlęs ant asilo, pargabeno jį į miestą apraudoti ir palaidoti. 30 Kūną paguldė į savo paties kapą. Raudodami jį apverkė: „Ai, mano broli!“ 31 Dievo vyrą palaidojęs, pranašas savo sūnums tarė: „Kai mirsiu, mane palaidokite kape, kuriame yra palaidotas Dievo vyras, mano kaulus paguldykite šalia jo kaulų, 32 nes žodis, kurį jis paskelbė VIEŠPATIES įsakymu prieš Bet-Elio aukurą ir prieš visas aukštumų šventoves, esančias Samarijoje, tikrai išsipildys“.

33 Jeroboamas net po šio įvykio negrįžo iš savo nedoro kelio, bet ir toliau skyrė kunigus aukštumų šventovėms iš paprastų žmonių. Kas tik norėjo būti kunigu, buvo pašventinamas aukštumų šventovėms. 34 Taip Jeroboamo namai užsitraukė nuodėmę, už kurią turėjo būti sunaikinti ir nušluoti nuo žemės veido.

  
Išnašos:
11 Kar 13,1-13,34: Pranašai pasmerkė Jeroboamą ir jo religines reformas. Šiame skyriuje yra dvi tikros nuorodos į pasakojimo datą: 1) Izraelio karalystė buvo vadinama Samarija (žr. 32-ąją eilutę) tik po jos sunaikinimo 721 m. prieš Kristų (žr. 2 Kar 17,24); 2) Jošijas (žr. 2-ąją eilutę) žuvo mūšyje prie Megido perėjos 609 m. prieš Kristų. Įkvėptasis autorius, rašydamas maždaug 600 m. prieš Kristų, įvertina Jeroboamo karaliavimą (931-910 m. prieš Kristų) pagal jo neištikimybę Sandoros su Dievu reikalavimams.
21 Kar 13,8: Valgyti duonos ar gerti vandens Izraelio karalystėje reiškė priimti Jeroboamo religinę pervartą.
31 Kar 13,22: Valgyti duonos ar gerti vandens Izraelio karalystėje reiškė priimti Jeroboamo religinę pervartą.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pirmoji Karalių knygaSkyrius: 13