Šventas karas su amalekitais

¹ Samuelis tarė Sauliui: „Mane VIEŠPATS siuntė patepti tavęs karaliumi savo tautai Izraeliui. Todėl dabar klausykis VIEŠPATIES žodžių! ² „Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS: 'Aš bausiu Amaleką už tai, ką jis padarė Izraeliui, kai, jam einant iš Egipto, jį užpuolė kelyje. ³ Dabar eik, užpulk jį ir paskirk sunaikinti visa, kas jam priklauso. Nesigailėk nė vieno, bet užmušk vyrus ir moteris, vaikus ir kūdikius, jaučius ir avis, kupranugarius ir asilus'“.

⁴ Saulius pašaukė kareivius ir prie Telaimų padarė jų apžiūrą: du šimtai tūkstančių pėstininkų ir dešimt tūkstančių kareivių iš Judo. ⁵ Tada Saulius nužygiavo iki pat Amaleko miesto ir slėnyje surengė pasalas. ⁶ Kenitams Saulius tarė: „Eikite šen! Palikite! Tučtuojau pasitraukite nuo amalekitų, kad nesunaikinčiau jūsų drauge su jais, nes jūs rodėte gerumą visiems izraeliečiams, kai jie išėjo iš Egipto“. Kenitams pasitraukus nuo amalekitų, ⁷ Saulius sutriuškino amalekitus nuo Havilos iki pat Šuro, esančio į rytus nuo Egipto. ⁸ Amaleko karalių Agagą paėmė gyvą į nelaisvę, bet visus žmones paskyrė sunaikinti kalaviju. ⁹ Saulius ir kareiviai pasigailėjo Agago, geriausių avių, galvijų, peniukšlių ir avinėlių bei viso, kas buvo vertinga. Jie nenorėjo paskirti jų sunaikinti; sunaikinti jie paskyrė tik tai, kas buvo menka ir niekam nebetiko.

¹⁰ Tada VIEŠPATIES žodis atėjo Samueliui: ¹¹ „Gailiuosi, kad padariau Saulių karaliumi, nes jis nusigręžė nuo manęs ir neįvykdė mano įsakymų“. Samuelis sielojosi ir maldavo VIEŠPATĮ visą naktį. ¹² Atsikėlęs anksti rytą, Samuelis išėjo su Sauliumi susitikti. Samueliui buvo pasakyta: „Saulius buvo nuėjęs į Karmelį. Štai jis ten savo garbei paminklą pasistatė. Paskui jis leidosi kelionėn ir nuėjo į Gilgalą“. ¹³ Kai Samuelis atėjo pas Saulių, Saulius jam tarė: „Telaimina tave VIEŠPATS! Aš įvykdžiau VIEŠPATIES įsakymą“. – ¹⁴ „Betgi ką reiškia tas avių bliovimas ir jaučių baubimas mano ausyse?“ – klausė Samuelis. ¹⁵ Saulius atsakė: „Jie buvo parvesti iš amalekitų, nes kareiviai pasigailėjo geriausių avių ir galvijų, kad būtų paaukoti VIEŠPAČIUI, tavo Dievui. Likusius mes paskyrėme sunaikinti“. ¹⁶ Samuelis tarė Sauliui: „Liaukis! Aš tau pasakysiu, ką VIEŠPATS kalbėjo man praeitą naktį“. Jis atsakė: „Kalbėk!“

¹⁷ Samuelis tarė: „Nors savo akyse ir gali atrodyti menkas, bet argi nesi Izraelio giminių galva? VIEŠPATS tave patepė Izraelio karaliumi. ¹⁸ VIEŠPATS tave pasiuntė į žygį, tardamas: 'Eik ir paskirk sunaikinti tuos nusidėjėlius – amalekitus! Kovok, kol jie bus sunaikinti'. ¹⁹ Kodėl tad nepaklausei VIEŠPATIES balso? Kodėl tad meteisi ant grobio ir darei, kas nedora VIEŠPATIES akyse?“ ²⁰ Saulius Samueliui atsakė: „Aš vis dėlto paklausiau VIEŠPATIES balso! Atlikau žygį, į kurį VIEŠPATS mane siuntė, parvedžiau Amaleko karalių Agagą ir paskyriau amalekitus sunaikinti. ²¹ Bet iš grobio kareiviai paėmė avių ir jaučių – geriausia iš to, kas turėjo būti paskirta sunaikinti – paaukoti VIEŠPAČIUI, tavo Dievui, Gilgale“.

²² Į tai Samuelis atsakė:

„Argi tiek pat džiugina VIEŠPATĮ

deginamosios atnašos ir kruvinos aukos,

kiek klusnumas VIEŠPATIES balsui?

Tikrai, klusnumas yra geriau negu kruvina auka

ir atsidavimas – negu avinų taukai.

²³ Nes maištas yra ne mažesnė nuodėmė už būrimą,

o pasikliovimas savimi tarsi stabų blogis.

Už tai, kad atmetei VIEŠPATIES žodį,

jis atmetė tave nuo karaliavimo“.

²⁴ „Aš nusidėjau, – tarė Samueliui Saulius, – nes, bijodamas kareivių ir klausydamas jų balso, nusižengiau VIEŠPATIES įsakymui ir tavo žodžiams. ²⁵ Dabar todėl prašyčiau atleisti mano nuodėmę ir grįžti su manimi, kad pagarbinčiau VIEŠPATĮ“. ²⁶ Samuelis atsakė Sauliui: „Negrįšiu su tavimi, nes tu atmetei VIEŠPATIES žodį, o VIEŠPATS atmetė tave nuo karaliavimo Izraelyje“. ²⁷ Samueliui nusigręžiant eiti, Saulius pagriebė jo skraistės skverną, ir jis atplyšo. ²⁸ O Samuelis jam tarė: „Šiandien VIEŠPATS atplėšė nuo tavęs Izraelio karalystę ir atidavė ją tavo artimui, kuris yra geresnis už tave. ²⁹ Be to, Izraelio Šlovė neapgauna ir nekeičia savo minties, nes jis nėra mirtingas, kad jam reikėtų keisti savo mintį“. ³⁰ Tačiau Saulius maldavo: „Nusidėjau, bet dabar pagerbk mane prieš mano tautos seniūnus ir prieš Izraelį, grįžk su manimi, kad pagarbinčiau VIEŠPATĮ, tavo Dievą!“ ³¹ Samuelis sugrįžo su Sauliumi, ir Saulius puolė kniūbsčia prieš VIEŠPATĮ.

Agago mirtis ir Samuelio pasitraukimas

³² Tada Samuelis paliepė: „Atveskite pas mane Amaleko karalių Agagą“. Agagas atėjo pas jį svyruodamas. Agagas tarė: „Oi, arti karti mirtis!“ ³³ O Samuelis tarė:

„Kaip tavo kalavijas moteris darė bevaikes,

taip tavo motina bus bevaikė tarp moterų“.

Samuelis sukapojo Agagą į gabalus Gilgale VIEŠPATIES akivaizdoje.

³⁴ Tada Samuelis nuėjo į Ramą, o Saulius nuėjo į savo namus Gibeoje. ³⁵ Samuelis nebematė daugiau Sauliaus iki savo mirties dienos. Tačiau Samuelis sielojosi dėl Sauliaus todėl, kad VIEŠPATS gailėjosi padaręs jį Izraelio karaliumi.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>