Tikinčiųjų paprastumas. Visuotinė kunigystė

¹ Taigi, atmetę visokią blogybę, visokią klastą, veidmainystes, pavyduliavimus ir visokias apkalbas, ² lyg naujãgimiai trokškite dvasinio, neatmiešto pieno, kad nuo jo augtumėte išganymui. ³ Jūs gi esate patyrę, koks meilus yra Viešpats.

⁴ Ženkite prie jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus. ⁵ Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų. ⁶ Todėl Rašte pasakyta:

Štai aš dedu Sione rinktinį akmenį,

brangų kertinį akmenį;

kas tiki jį, nebus sugėdintas.

⁷ Tad jums, tikintiesiems, atiteks šlovė, o netikintiesiems tasai statytojų atmestasis akmuo tapo kertiniu akmeniu,

⁸ suklupimo akmeniu ir papiktinimo uola.

Jie suklumpa, neklausydami žodžio; tam jie ir skirti.

Dievo tauta

⁹ O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. ¹⁰ Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>