¹ Choro vadovui. „Nesunaikink“ melodija. Dovydo miktamas, Sauliui pasiuntus vyrus prie jo namų tykoti ir nužudyti.

² Išgelbėk mane nuo priešų, Dieve,

apsaugok nuo užpuolikų!

³ Išgelbėk mane nuo tų nedorų žmonių,

išlaisvink nuo tų žmogžudžių!

⁴ Štai tyko jie mano gyvasties;

nuožmūs žmonės būriuojasi prieš mane.

Ne dėl kokio mano nusikaltimo

ar nuodėmės, VIEŠPATIE,

⁵ ne dėl kokios mano kaltės

jie skuba į savo vietas.

Pabusk, ateik man padėti ir pasižiūrėk!

⁶ VIEŠPATIE, Galybių Dieve,

tu Izraelio Dievas.

Pakilk pašaukti atsiskaityti visas tautas,

nepasigailėk nė vieno iš pasalūnų. Sela.

⁷ Kas vakarą jie grįžta, urgzdami lyg šunys

ir vogčiomis slankioja po miestą.

⁸ Žiūrėk! Štai rėkauja jie savo burnomis,

aštrūs žodžiai jų lūpose;

tačiau jie mano, kad niekas jų negirdi.

⁹ Bet tu, VIEŠPATIE, juokiesi iš jų;

tu išjuoki visus pagonis.

¹⁰ O mano Stiprybe, laukiu tavęs,

nes tu, Dieve, mano tvirtovė.

¹¹ Dievas, kuris mane ištikimai myli, ateis man padėti;

Dievas parodys man nugalėtus priešus.

¹² Neišnaikink jų,

kad mano tauta neužmirštų tavo pergalės;

išblaškyk juos savo jėga ir nugalėk,

Viešpatie, mūsų skyde!

¹³ Nuodėmė jų lūpose,

visi jų žodžiai nuodėmingi;

tebūna jie pagauti savo pačių puikybės!

Kadangi jie keikiasi ir meluoja,

¹⁴ sunaikink juos įniršęs,

sunaikink juos visiškai,

jog būtų žinoma iki pat žemės pakraščių,

kad Dievas viešpatauja Jokūbui. Sela.

¹⁵ Kas vakarą jie grįžta, urzgdami lyg šunys

ir vogčiomis slankioja po miestą.

¹⁶ Jie klajoja, ieškodami maisto,

ir inkščia, jei negauna iki soties.

¹⁷ O aš giedosiu apie tavo jėgą,

kas rytą garsiai giedosiu apie tavo gerumą.

Juk tu buvai mano tvirtovė,

užuovėja pavojaus metu.

¹⁸ O mano Stiprybe, giedosiu tau šlovės giesmes,

nes tu, Dieve, mano tvirtovė,

Dievas, kuris mane ištikimai myli.

¹ Choro vadovui. „Liudijimo lelijos“ melodija. Dovydo miktamas. Pamokymui, ² kai jis kovojo su Aram Naharaimais ir Aram Zoba, o Joabas sugrįžo ir nugalėjo Edomą ­ dvylika tūkstančių vyrų Druskos slėnyje.

³ Dieve, tu mus atmetei, suardei mūsų gretas;

tu supykai ant mūsų; dabar sutelk mus!

⁴ Supurtei kraštą, ir jis subiro;

pataisyk jo plyšius, nes jis griūva.

⁵ Pagirdei savo tautą karčiu gėrimu,

davei mums gerti svaiginančio vyno.

⁶ Visiems, tavęs pagarbiai bijantiems,

iškelk ženklą, prie kurio telktumės, kad nepralaimėtume. Sela.

⁷ Savo dešine išgelbėk ir išklausyk mus,

kad būtų išgelbėti tavo mylimieji.

⁸ Dievas kalbėjo savo šventovėje:

„Džiaugdamasis padalysiu Sichemą

ir atmatuosiu Sukotų slėnį.

⁹ Man priklauso Gileadas ir Manasas;

Efraimas ­ mano šalmas,

Judas ­ mano skeptras.

¹⁰ Moabas bus mano praustuvė,

Edomui mesiu savo apavą,

Filistijoje aidės mano pergalės šauksmas.“

¹¹ Kas atves mane į įtvirtintą miestą?

Kas ves mane į Edomą?

¹² Argi iš tikrųjų mus atmetei, Dieve?

Su mūsų kariuomene, Dieve, nebežygiuoji!

¹³ Išgelbėk mus nuo priešo,

nes žmogus padėti nieko negali.

¹⁴ Su Dievu būsime narsūs;

jis sutryps mūsų priešus.

¹ Choro vadovui. Su styginiu instrumentu. Dovydo.

² O Dieve, išgirsk mano šauksmą,

klausykis mano maldos!

³ Iš žemės pakraščio šaukiuosi tavęs;

mano širdžiai alpstant,

tu užkeli mane ant uolos, aukštesnės už mane.

⁴ Juk tu mano apsauga,

stiprus bokštas gintis nuo priešo.

⁵ Leisk man gyventi amžinai tavo palapinėje,

rasti prieglaudą tavo sparnų užuovėjoje! Sela.

⁶ O Dieve, iš tikrųjų tu išgirdai mano įžadus!

Suteik man paveldą tų,

kurie pagarbiai bijo tavo vardo.

⁷ Pridėk dienų prie karaliaus gyvenimo,

tetveria jo metai per kartų kartas.

⁸ Tesėdi jis soste Dievo Artume,

tesaugo jį meilė ir ištikimybė.

⁹ Amžinai giesmėmis šlovinsiu tavo vardą,

kiekvieną dieną vykdysiu savo įžadus.

¹ Choro vadovui. Pagal Jedutūną. Dovydo psalmė.

² Tikrai ramiai laukia Dievo mano siela,

iš jo ateina man išganymas.

³ Tikrai yra jis mano Uola ir mano išganymas,

mano užuovėja; niekada nedrebėsiu.

⁴ Kiek ilgai jūs visi puldinėsite žmogų,

norėdami jį sutriuškinti,

lyg jis būtų pašlijusi siena ar griūvanti tvora?

⁵ Tikrai jie sąmokslauja, taikydamiesi išstumti jį

iš jo aukštos vietos.

Jie mėgaujasi melais,

laimina burna, bet širdimi keikia. Sela.

⁶ Tikrai ramiai lauk Dievo, mano siela,

nes iš jo ateina man viltis.

⁷ Tikrai jis yra mano Uola ir mano išganymas,

mano užuovėja; niekada nedrebėsiu.

⁸ Dievas ­ mano išganymas ir garbė,

mano stiprybės uola;

mano užuovėja yra Dieve.

⁹ Pasitikėk juo visados, mano tauta!

Išliekite savo širdis jo Artume,

jis mūsų užuovėja! Sela.

¹⁰ Žmonės ­ tik migla,

mirtingieji ­ tik tariamybė.

Visi sudėti ant svarstyklių,

jie tesvertų mažiau už miglą.

¹¹ Nepasitikėkite smurtu,

nesudėkite tuščių vilčių į plėšikavimą!

Net jeigu turtai ir didėtų,

neprisiriškite prie jų širdimi.

¹² Vienąsyk Dievas kalbėjo, dusyk girdėjau:

kad galybė yra Dievo

¹³ ir kad ištikima meilė yra tavo, Viešpatie.

Juk tu atlygini kiekvienam pagal jo darbus.