¹ Choro vadovui. „Nesunaikink“ melodija. Dovydo miktamas^[i1], Sauliui pasiuntus vyrus prie jo namų tykoti ir nužudyti.

² Išgelbėk mane nuo priešų, Dieve,

apsaugok nuo užpuolikų!

³ Išgelbėk mane nuo tų nedorų žmonių,

išlaisvink nuo tų žmogžudžių!

⁴ Štai tyko jie mano gyvasties;

nuožmūs žmonės būriuojasi prieš mane.

Ne dėl kokio mano nusikaltimo

ar nuodėmės, VIEŠPATIE,

⁵ ne dėl kokios mano kaltės

jie skuba į savo vietas.

Pabusk, ateik man padėti ir pasižiūrėk!

⁶ VIEŠPATIE, Galybių Dieve,

tu Izraelio Dievas.

Pakilk pašaukti atsiskaityti visas tautas,

nepasigailėk nė vieno iš pasalūnų. Sela.

⁷ Kas vakarą jie grįžta, urgzdami lyg šunys

ir vogčiomis slankioja po miestą.

⁸ Žiūrėk! Štai rėkauja jie savo burnomis,

aštrūs žodžiai jų lūpose;

tačiau jie mano, kad niekas jų negirdi.

⁹ Bet tu, VIEŠPATIE, juokiesi iš jų;

tu išjuoki visus pagonis.

¹⁰ O mano Stiprybe, laukiu tavęs,

nes tu, Dieve, mano tvirtovė.

¹¹ Dievas, kuris mane ištikimai myli, ateis man padėti;

Dievas parodys man nugalėtus priešus.

¹² Neišnaikink jų,

kad mano tauta neužmirštų tavo pergalės;

išblaškyk juos savo jėga ir nugalėk,

Viešpatie, mūsų skyde!

¹³ Nuodėmė jų lūpose,

visi jų žodžiai nuodėmingi;

tebūna jie pagauti savo pačių puikybės!

Kadangi jie keikiasi ir meluoja,

¹⁴ sunaikink juos įniršęs,

sunaikink juos visiškai,

jog būtų žinoma iki pat žemės pakraščių,

kad Dievas viešpatauja Jokūbui. Sela.

¹⁵ Kas vakarą jie grįžta, urzgdami lyg šunys

ir vogčiomis slankioja po miestą.

¹⁶ Jie klajoja, ieškodami maisto,

ir inkščia, jei negauna iki soties.

¹⁷ O aš giedosiu apie tavo jėgą,

kas rytą garsiai giedosiu apie tavo gerumą.

Juk tu buvai mano tvirtovė,

užuovėja pavojaus metu.

¹⁸ O mano Stiprybe, giedosiu tau šlovės giesmes,

nes tu, Dieve, mano tvirtovė,

Dievas, kuris mane ištikimai myli.