Juozapas aiškina faraono sapną

¹ Praėjus dvejiems metams, faraonas sapnavo sapną. Jis matė save stovintį prie Nilo. ² Žiūri, iš Nilo išbrido septynios karvės, gražios ir riebios, ir ganosi meldyne. ³ Žiūri, paskui jas išbrido iš Nilo ir kitos septynios karvės, bjaurios ir liesos, ir priėjo prie pirmųjų karvių ant Nilo kranto. ⁴ Bjauriosios ir liesosios karvės ėmė ir suėdė septynias gražiąsias ir riebiąsias karves. Tuomet faraonas nubudo.

⁵ Jis užmigo ir sapnavo kitą sapną. Žiūri, septynios javų varpos, pilnos ir sveikos, auga ant vieno stiebo. ⁶ Žiūri, po jų išaugo septynios tuščios ir rytų vėjo nualintos varpos. ⁷ Tuščiosios varpos ėmė ir prarijo anas septynias pilnąsias ir sveikąsias varpas. Tuomet faraonas nubudo ir suprato, kad tai buvo sapnas. ⁸ Rytą jo dvasia buvo apimta nerimo. Jis įsakė sušaukti visus Egipto žynius ir išminčius. Faraonas papasakojo jiems savo sapnus, bet nebuvo kas juos faraonui išaiškintų.

⁹ Tuomet vyriausiasis vynininkas tarė faraonui: „Aš privalau prisiminti savo kaltes šiandien. ¹⁰ Kartą faraonas supyko ant savo tarnų ir įkalino mane bei vyriausiąjį kepėją sargybos viršininko namuose. ¹¹ Mudu tą pačią naktį sapnavome po sapną, jis ir aš, kiekvienas kitokį, teturintį reikšmės tik tam, kuris jį sapnavo. ¹² Ten buvo su mumis jaunas hebrajus, sargybos viršininko tarnas. Kai mes jam papasakojome, jis mums išaiškino mūsų sapnus, kiekvienam pagal jo sapną. ¹³ Kaip jis mums išaiškino, taip ir įvyko. Aš buvau sugrąžintas į savo tarnybą, o kepėjas buvo pakabintas ant stulpo“.

¹⁴ Faraonas įsakė pašaukti Juozapą, ir jis tuojau pat buvo išvestas iš kalėjimo. Kai nusiskuto ir pakeitė drabužius, jis atėjo pas faraoną. ¹⁵ Faraonas tarė Juozapui: „Aš sapnavau sapną, ir nėra nė vieno, kas galėtų jį išaiškinti. Betgi aš girdėjau apie tave, kad užtenka tau išgirsti sapną ir gali jį išaiškinti“. ¹⁶ Juozapas atsakė faraonui: „Ne aš! Dievas duos faraonui tikrą atsakymą“.

¹⁷ Faraonas tada papasakojo Juozapui: „Sapne aš stovėjau ant Nilo kranto. ¹⁸ Žiūriu, iš Nilo išbrido septynios karvės, riebios ir gražios, ir ganėsi meldyne ¹⁹ Tada, žiūriu, paskui jas išbrido kitos septynios karvės – kaulėtos, labai bjaurios ir sulysusios. Aš niekad nebuvau matęs tokių bjaurių visame Egipto krašte! ²⁰ Liesosios ir bjauriosios karvės suėdė pirmąsias septynias karves. ²¹ Betgi ir kai jos buvo jas suėdusios, niekas nebūtų galėjęs pasakyti, kad jos buvo tai padariusios, nes jos atrodė lygiai taip prastai, kaip pirma. Tada aš nubudau. ²² Vėl užmigau ir sapne mačiau septynias javų varpas, pilnas ir sveikas, augančias ant vieno stiebo. ²³ Žiūriu, po jų išdygo septynios varpos, susitraukusios, menkos, rytų vėjo nualintos. ²⁴ Ir menkosios varpos prarijo sveikąsias! Papasakojau savo žyniams, bet nė vienas jų nepajėgė jo man išaiškinti“.

²⁵ Tuomet Juozapas tarė faraonui: „Faraono sapnas yra tik vienas. Dievas apreiškė faraonui, ką jis ruošiasi daryti. ²⁶ Septynios sveikos karvės reiškia septynerius metus ir septynios sveikos varpos reiškia septynerius metus. Sapnai tą patį reiškia. ²⁷ Septynios liesos ir bjaurios karvės, išbridusios po jų, reiškia septynerius metus, lygiai kaip ir tuščios bei rytų vėjo nualintos septynios varpos. Jos yra septyneri bado metai. ²⁸ Taigi tai reiškia tą, ką jau sakiau faraonui: Dievas parodė faraonui, ką jis ruošiasi daryti. ²⁹ Tikėk manimi, ateis septyneri didelio pertekliaus metai visame Egipto krašte. ³⁰ Po jų užeis septyneri bado metai. Visas Egipto žemės perteklius bus užmirštas, badas nualins kraštą. ³¹ Tada neliks krašte jokio pertekliaus ženklo dėl to bado, nes jis bus be galo sunkus. ³² O kad faraonas sapnavo tą patį sapną du sykius, reiškia, jog viskas yra Dievo nuspręsta ir Dievas nedels tai įvykdyti. ³³ Užtai dabar faraonas teparenka įžvalgų ir išmintingą vyrą ir tepadaro jį viso Egipto krašto valdytoju. ³⁴ Tesiima faraonas žygių paskirti kraštui užvaizdus ir paimti vieną penktadalį Egipto krašto derliaus per septynerius pertekliaus metus. ³⁵ Tesurenka šių ateinančių gerųjų metų maisto atsargas, tesukaupia grūdus miestuose maistui faraono valdžioje ir ten jį telaiko. ³⁶ Tas maistas bus atsargos kraštui, idant nepražūtų kraštas nuo bado, kai Egipto kraštą ištiks septyneri bado metai“.

Juozapas paskiriamas Egipto valdytoju

³⁷ Faraonas ir visi jo dvariškiai pritarė jo žodžiams. ³⁸ Faraonas tarė savo dvariškiams: „Argi galėtume rasti kitą panašų į jį – vyrą, taip apdovanotą Dievo dvasia?“ ³⁹ Faraonas tarė Juozapui: „Kadangi Dievas tau visa tai nurodė, nėra kito tokio įžvalgaus ir išmintingo kaip tu. ⁴⁰ Tu būsi mano namų valdytoju, ir visi mano žmonės klausys tavo įsakymų. Vien tik sostu aš būsiu už tave viršesnis. ⁴¹ Štai, – sakė faraonas Juozapui, – aš skiriu tave viso Egipto krašto valdytoju“. ⁴² Numovęs nuo piršto savo antspaudo žiedą,^[i1] faraonas užmovė jį Juozapui ant piršto, aprengė jį plonos drobės drabužiais ir uždėjo jam ant kaklo aukso grandinę. ⁴³ Tuomet jis įsodino jį į savo vyriausiojo pareigūno vežimą ir priešais jį buvo šaukiama: „Priklaupkite!“^[i2] Taigi faraonas padarė jį viso Egipto krašto valdytoju. ⁴⁴ Be to, faraonas Juozapui sakė: „Nors aš esu faraonas, tačiau be tavo sutikimo niekas nepajudins nei rankos, nei kojos visame Egipto krašte“. ⁴⁵ Faraonas pavadino Juozapą Zafenat-Paneahu^[i3] ir davė jam žmona Asenatą,^[i4] Ono^[i5] kunigo Potiferos^[i6] dukterį. Taip Juozapas gavo valdžią Egipte.

⁴⁶ Juozapas buvo trisdešimties metų, kai pradėjo tarnauti faraonui, Egipto karaliui. Juozapas paliko faraoną ir keliavo po visą Egipto kraštą. ⁴⁷ Per septynerius pertekliaus metus žemė davė gausų derlių. ⁴⁸ Jis surinko visą septynerių metų derlių, Egipto krašto pertekliaus metų derlių, ir sukaupė jį miestuose, kiekviename mieste sukraudamas derlių iš apylinkės laukų. ⁴⁹ Juozapas rinko grūdus dideliais kiekiais, lyg pajūrio smėlį, kad liovėsi juos net seikėti, nes nebebuvo įmanoma suseikėti.

⁵⁰ Prieš užeinant bado metams, Juozapas turėjo du sūnus, kuriuos jam pagimdė Asenata, Ono kunigo Potiferos duktė. ⁵¹ Pirmagimį Juozapas pavadino Manasu,^[i7] „nes, – jis sakė, – Dievas padarė, kad visiškai užmirščiau visą savo vargą ir tėvo namus“. ⁵² O antrąjį jis pavadino Efraimu,^[i8] „nes Dievas padarė mane vaisingą mano nelaimių šalyje“.

⁵³ Septyneri pertekliaus metai, džiuginę Egipto kraštą, pasibaigė, ⁵⁴ ir septyneri bado metai prasidėjo taip, kaip Juozapas buvo pasakęs. Badas užėjo visuose kraštuose, tik visame Egipte buvo maisto. ⁵⁵ Kai ir visas Egipto kraštas pradėjo badauti, žmonės šaukėsi faraono, prašydami duonos. O faraonas visiems egiptiečiams sakė: „Eikite pas Juozapą. Ką jis jums sakys, tą darykite“. ⁵⁶ Kadangi badas buvo apėmęs visą kraštą, Juozapas atidarė visus atsargų sandėlius ir dalijo grūdus egiptiečiams, nes badas buvo nuožmus Egipto krašte. ⁵⁷ Iš tikrųjų visas pasaulis ėjo pas Juozapą į Egiptą pirkti grūdų, nes badas slėgė visą pasaulį.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>