| Gal 3 | Nuteisinimas tikėjimu 1 [i1]O neprotingi galatai! Kas apkerėjo jus, kuriems akivaizdžiai buvo nupieštas nukryžiuotasis Jėzus Kristus? 2 [i2]Noriu jus paklausti tiktai vieno dalyko: ar jūs gavote Dvasią įstatymo darbais, ar paklusdami tikėjimo skelbimui? 3 Nejaugi jūs tokie neprotingi, kad, pradėję Dvasia, dabar užbaigsite kūnu? 4 Argi tiek daug esate iškentėję veltui? O, iš tiesų būtų veltui!.. 5 Ar tas, kuris jums teikia Dvasią ir pas jus daro stebuklus, tai daro dėl jūsų įstatymo darbų, ar dėl jūsų klusnumo tikėjimui? 6 Taip Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu. 7 Taigi supraskite, kad Abraomo vaikai yra tie, kurie tiki. 8 Ir Raštas, numatydamas, kad Dievas tikėjimu nuteisina pagonis, iš anksto paskelbė Abraomui gerą naujieną: Tavyje bus palaimintos visos tautos. 9 Taip tikintys žmonės susilaukia palaiminimo kartu su tikinčiuoju Abraomu. Įstatymo prakeikimas 10 Visiems, kurie remiasi įstatymo darbais, gresia prakeikimas. Parašyta: Prakeiktas kiekvienas, kas ištikimai nesilaiko visų įstatymo knygoje surašytų nuostatų ir jų nevykdo. 11 Kad įstatymu niekas nenuteisinamas Dievo akyse, aišku, nes teisusis gyvens tikėjimu. 12 [i3] įstatymas nėra kilęs iš tikėjimo, nes kas juos vykdo, tas gyvens jais. 13 Kristus mus atpirko iš įstatymo prakeikimo, tapdamas už mus prakeikimu, nes parašyta: Prakeiktas kiekvienas, kuris kybo ant medžio. 14 Šitaip per Jėzų Kristų pagonims atiteko Abraomo palaiminimas, ir mes tikėjimu gavome pažadėtąją Dvasią. Įstatymas nepanaikino pažadų 15 [i4]roliai, aš kalbu, kaip įprasta žmonėse: net žmogaus teisėto testamento niekas negali atmesti ar papildyti! 16 Pažadai buvo duoti Abraomui ir jo palikuoniui. Nėra pasakyta „ir palikuonims“, ne daugiskaita, bet kaip apie vieną: ir tavo palikuoniui, tai yra Kristui.[i4] 17 Aš noriu pasakyti: Dievo patvirtinto testamento negali panaikinti po keturių šimtų trisdešimties metų atsiradęs įstatymas, ir jis negali pažado paversti niekais.[i5] 18 Jei paveldėjimas būtų iš įstatymo, tai negalėtų būti iš pažado. O Dievas dovanojo Abraomui malonę dėl pažado. Laikinas Įstatymo pobūdis 19 Tad kam gi reikalingas įstatymas? Jis buvo pridėtas dėl nusižengimų, kol ateis palikuonis, kuriam buvo skirtas pažadas; įstatymas buvo angelų įsakytas per tarpininką.[i6] 20 Tarpininko nebūna, kur yra vienas, o Dievas tėra vienas.[i7] 21 [i8]Tad gal įstatymas priešingas Dievo pažadams? Anaiptol! Jei būtų duotas įstatymas, galintis teikti gyvybę, tai iš tikrųjų teisumas eitų iš įstatymo. 22 Bet Raštas viską apjuosė nuodėme, kad pažadas dėl tikėjimo į Jėzų Kristų tektų tiems, kurie tiki. Tikėjimo laikai 23 Prieš ateinant tikėjimui, mes buvome įstatymo galia įkalinti, kad lauktume apsireiškiant tikėjimo. 24 Taigi įstatymas buvo mūsų auklėtojas, vedęs į Kristų, kad mes būtume tikėjimu nuteisinti. 25 Tikėjimui atėjus, mes jau nesame auklėtojo globoje. 26 Juk jūs visi tikėjimu esate Dievo vaikai Kristuje Jėzuje. 27 Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi. 28 Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje! 29 O jei priklausote Kristui, tai esate ir Abraomo palikuonys bei paveldėtojai pagal pažadą. |
