|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Pradžios knyga | Skyrius: |  | 27 |  |
| | Pradžios knyga | | | | | Pr 27 | Jokūbas išsiunčiamas pas Labaną 46 [i4]Tuomet Rebeka kalbėjo Izaokui: „Apkarto man gyvenimas dėl tų hetičių moterų. Jei ir Jokūbas vestų hetitę moterį, tokią kaip jos – kitą čiabuvę, kas gero man gyvenime beliktų?“ | | | | | Išnašos: | | 1 | Pr 27,1-27,45: Ką Jokūbas padarė, apgaudamas mirštantį tėvą ir pirmagimį brolį, pasmerkia ne tik pranašai – Ozėjas (žr. 12,4) ir Jeremijas (žr. 9,3), – bet netiesiogiai ir pats Jahvistas savo pasakojime. Skaitydamas pasakojimą, pajunti užuojautą Esavui, nes jis buvo motinos ir brolio intrigų auka. Be to, Jokūbas ir Rebeka turėjo patirti skaudžius savo intrigų padarinius: gelbėtis, bėgdamas pas gimines į Mesopotamiją, ir skirtis vienas nuo kito iki pat gyvos galvos. Jahvisto pasakojimas atkreipia dėmesį į Dievo kelių paslaptį išganymo istorijoje: Dievas, rūpindamasis žmogaus išganymu ir įgyvendindamas savo užmojį, pasinaudoja silpnais ir nuodėmingais vyrais ir moterimis. Dievas kreivą žmogaus kelią padaro tiesų. | | 2 | Pr 27,4: ... savo sielos palaiminimu: ypatinguoju palaiminimu. Žr. 19.25.31 eilutes. Pasak konteksto, šis palaiminimas buvo iškilmingas mirštančio tėvo palaiminimas. Buvo tikima, kad jis turi ypatingą poveikį. Be to, Izaokas perduoda savo, kaip Abraomo sūnaus iš Saros, palaiminimą savajam pirmagimiui sūnui. | | 3 | Pr 27,36: ... mane ... apgavo: hebrajiškame tekste yra žodžių žaismas: Jaaqob – Jokūbas ir vajjaqebeni – jis mane apgavo. Norint labiau sulietuvinti, galima būtų Jokūbo vardą versti žodžiu Sukčius, o jis mane apgavo – jis mane apsuko. Žaidžiama ir žodžiais pirmagimystė – bekora ir palaiminimas – beraka. | | 4 | Pr 27,46-28,9: Ši dalis, priklausanti Kunigiškojo autoriaus šaltiniui ir tiesiogiai susijusi su Pr 26,34-35, nurodo Jokūbo kelionės į Padan-Aramą skirtingą priežastį: išsaugoti išrinktosios tautos rasinį grynumą. Pasakojimas apie Esavo vedybas paaiškina rasinį edomiečių tautos mišinį. Edomiečių tautos kilmė siejama ir su izraeliečiams giminingomis gentimis, ir su ankstesniais Edomo gyventojais – hetitais ir huritais, arba hivitais, ir su išmaeliečiais – arabų gentimis. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Pradžios knyga | Skyrius: | | 27 | |
| Pradžios knyga | Skyrius: | | 28 | |
| | Pradžios knyga | | | | | Pr 28 | 1 Izaokas tada pasišaukė Jokūbą, palaimino ir įsakė: „Neimk žmonos iš kanaaniečių dukterų! 2 Keliauk tuojau pat į Padan-Aramą, į Betuelio, tavo motinos tėvo, namus ir ten paimk sau žmoną iš Labano, tavo motinos brolio, dukterų. 3 Telaimina tave Dievas Visagalis, tepadaro tave vaisingą ir gausų, idant taptum tautų bendrija. 4 Tesuteikia tau jis Abraomo palaiminimą – tau ir tavo palikuonims, idant paveldėtum kraštą, kuriame dabar gyveni kaip ateivis, – kraštą, kurį Dievas davė Abraomui“. 5 Izaokas išsiuntė Jokūbą, ir jis iškeliavo į Padan-Aramą pas Betuelio aramiečio sūnų Labaną, Rebekos, Jokūbo ir Esavo motinos, brolį. 6 O Esavas pastebėjo, kad Izaokas palaimino Jokūbą bei išsiuntė jį į Padan-Aramą gauti sau ten žmonos, kad, duodamas savo palaiminimą, įsakė: „Neimk žmonos iš kanaaniečių dukterų“ 7 ir kad Jokūbas, paklusdamas tėvui ir motinai, iškeliavo į Padan–Aramą. 8 Esavas tada pamatė, kad kanaanietės moterys labai nepatiko jo tėvui Izaokui. 9 Todėl Esavas nuėjo pas Išmaelį ir prie savo turimų žmonų dar paėmė sau žmona Abraomo sūnaus Išmaelio dukterį Mahalatą, Nebajoto seserį. | | | | | Išnašos: | | 1 | Pr 28,11: ... žinomą vietą: pažodžiui tą vietą, t. y. užuomina į šventą vietą. Šiame tekste turima omenyje Bet-Elis (žr. 19-ąją eilutę) – šventovė jau nuo Abraomo laikų (žr. Pr 12,8). | | 2 | Pr 28,12: ... laiptai: hebrajiškai sullam, t. y. pylimas, arba rampa. Įprasta šį žodį versti netiksliai žodžiu kopėčios. Jokūbo sapno vaizdiniai turi ryšį su Mesopotamijos ziguratu – šventyklos bokštu su jo viršūne danguje (žr. Pr 11,4) ir laiptais, vedančiais į mažą šventovėlę jo viršūnėje. | | 3 | Pr 28,17: ... ši {vieta}: akmuo, kurį Jokūbas buvo pasidėjęs po galva. Žr. 22-ąją eilutę. | | 4 | Pr 28,17: Tai ...: laiptai, kuriuos Jokūbas matė sapne. | | 5 | Pr 28,18: ... paminklą: paprotys statyti tokius šventus akmenis – paminklus Palestinoje buvo žinomas prieš izraeliečių laikotarpį. Kadangi jie turėjo ryšių su pagonių religija, ilgainiui buvo uždrausta juos statyti (žr. Kun 26,1; Įst 16,22) ir pradėta reikalauti sunaikinti pagonių šventuosius akmenis (žr. Iš 34,31; Įst 12,3 ) . | | 6 | Pr 28,19: Bet-El{is}: Dievo namai. Daroma užuomina į Dievo buveinę 17-oje eilutėje. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Pradžios knyga | Skyrius: | | 28 | |
|
|
|
|
