| Pr 29 | Jokūbas atkeliauja pas Labaną 1 Jokūbas vėl leidosi kelionėn ir nuėjo į rytiečių kraštą.[i1] 2 Ten laukuose jis pamatė šulinį. Trys avių kaimenės būriavosi prie šulinio, nes kaimenės buvo iš jo girdomos. Ant šulinio angos buvo užristas didžiulis akmuo. 3 Tik kai būdavo ten suvaromos visos kaimenės, piemenys nuritindavo akmenį nuo šulinio angos, pagirdydavo avis ir vėl užritindavo akmenį į savo vietą. 4 Jokūbas juos prakalbino: „Mano broliai, iš kur jūs?“ Tie atsakė: „Iš Harano“. 5 „O gal pažįstate Labaną, Nahoro sūnų?“ – jų paklausė. „Taip, pažįstame“ , – jie atsakė. 6 Jis jų klausė: „Kaip jo sveikata?“ „Gera, jis sveikas, – jie atsakė, – štai jo duktė Rachelė ateina su savo avimis“. 7 Jis tarė: „Štai diena dar ilga, dar ne laikas ginti gyvulius namo. Pagirdykite avis ir ginkite jas ganytis“. 8 „Mes negalime, – jie atsakė, – kol nėra suvarytos visos kaimenės. Tik tuomet nuritiname akmenį nuo šulinio angos ir pagirdome avis“. 9 Jokūbui dar su jais tebesikalbant, atėjo Rachelė su savo tėvo avimis. Ji buvo piemenaitė. 10 Kai tik Jokūbas pamatė Rachelę, savo motinos brolio Labano dukterį, ir savo motinos brolio Labano avis, jis priėjo, nuritino akmenį nuo šulinio angos ir pagirdė savo motinos brolio Labano kaimenę. 11 Tuomet Jokūbas pabučiavo Rachelę ir pravirko balsu. 12 Jokūbas pasisakė Rachelei, kad jis yra jos tėvo giminaitis, Rebekos sūnus. O ji nubėgo ir pasakė savo tėvui. 13 Išgirdęs žinią apie savo sesers sūnų Jokūbą, Labanas atskubėjo jo pasitikti. Apkabinęs ir išbučiavęs, parsivedė jį į savo namus. Jokūbas papasakojo Labanui visa, kas buvo įvykę, 14 ir Labanas jam tarė: „Esi iš tikrųjų mano kūnas ir kraujas!“[i2] Jokūbo vedybos su Lea ir Rachele Jokūbui prabuvus pas Labaną vieną mėnesį,15 Labanas sakė Jokūbui: „Negi dėl to, kad esi mano giminaitis, turėtum man už nieką tarnauti? Sakyk man, kokia bus tavo alga?“ 16 Labanas turėjo dvi dukteris. Vyresniosios vardas buvo Lea, o vardas jaunesniosios buvo Rachelė. 17 Lea turėjo švelnias akis,[i3] bet Rachelė buvo dailiai nuaugusi ir graži. 18 [i4]Kadangi Jokūbas jau buvo pamilęs Rachelę, jis atsakė: „Tarnausiu tau septynerius metus už tavo jaunesniąją dukterį“. 19 „Mieliau aš ją duosiu tau, negu kokiam pašaliečiui. Pasilik pas mane“ , – sutiko Labanas. 20 Jokūbas ištarnavo už Rachelę septynerius metus, bet jie atrodė jam tarsi keletas dienų, taip labai ją mylėjo. 21 Tuomet Jokūbas tarė Labanui: „Duok man mano žmoną, kad galėčiau su ja gyventi, nes mano laikas pasibaigė“. 22 Labanas sukvietė visus vietos žmones ir iškėlė vestuves. 23 Bet, atėjus vakarui, jis paėmė savo dukterį Leą ir įvedė ją pas Jokūbą. Jokūbas tat ir suėjo su ja. 24 {Labanas paskyrė savo tarnaitę Zilpą būti tarnaite savo dukteriai Leai.} 25 Atėjus rytui, žiūri, šalia Lea![i5] Jokūbas tarė Labanui: „Ką tu man padarei? Argi ne už Rachelę tau tarnavau?! Kodėl tat mane apgavai?“ 26 Labanas atsakė: „Mūsų šalyje taip nesidaro, – jaunesnioji už vyro neišleidžiama prieš pirmagimę. 27 Su šia pabaik vestuvių savaitę,[i6] ir jei man tarnausi kitus septynerius metus, mes duosime tau taip pat ir aną“. 28 Jokūbas taip ir padarė. Pabaigė jos vestuvių savaitę. Tuomet Labanas davė jam savo dukterį Rachelę už žmoną. 29 {Labanas paskyrė savo tarnaitę Bilhą būti tarnaite savo dukteriai Rachelei.} 30 Jokūbas tada suėjo ir su Rachele; iš tikrųjų Rachelę mylėjo labiau negu Leą. O Labanui tarnavo kitus septynerius metus. Jokūbo vaikai 31 VIEŠPATS, pamatęs, kad Lea yra nemylima, padarė ją vaisingą, o Rachelė tuo tarpu liko nevaisinga. 32 Lea tapo nėščia ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Reubenu.[i7] Mat ji sakė: „Tai reiškia: 'Dievas pažvelgė į mano kančią. Dabar mano vyras tikrai mane mylės'“. 33 Ji vėl pastojo ir pagimdė sūnų, sakydama: „VIEŠPATS išgirdo, kad aš esu nemylima, todėl jis man davė ir šį sūnų“. Užtat ji pavadino jį Simeono[i8] vardu. 34 Vėl ji tapo nėščia ir pagimdė sūnų, sakydama: „O nūn, šį kartą, mano vyras prisiriš prieš manęs, nes aš jam pagimdžiau tris sūnus“. Todėl jis buvo pavadintas Leviu.[i9] 35 Dar kartą ji pastojo ir pagimdė sūnų, sakydama: „Šį kartą aš pagarbinsiu VIEŠPATĮ“. Todėl ji pavadino jį Judo[i10] vardu. Tuomet ji nustojo gimdžiusi. |
