BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 21 Antrad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pradžios knygaSkyrius: 26

 Pradžios knyga
  
Pr 26

Izaokas keliauja į Gerarą

1 Krašte kilo badas, – skirtingas nuo ankstesnio bado, kilusio Abraomo dienomis, – ir Izaokas išsikėlė į Gerarą pas filistinų karalių Abimelechą. 2 VIEŠPATS buvo jam pasirodęs ir sakęs: „Neik į Egiptą. Įsikurk krašte, kurį aš tau nurodysiu. 3 Gyvenk tame krašte kaip ateivis. Aš būsiu su tavimi ir laiminsiu tave. Juk tau ir tavo palikuonims atiduosiu visus šiuos kraštus, idant įvykdyčiau priesaiką, duotą tavo tėvui Abraomui. 4 Aš padarysiu tavo palikuonis tokius gausius kaip dangaus žvaigždės, atiduosiu visus šiuos kraštus tavo palikuonims, idant visos tautos rastų per tavo palikuonis sau palaiminimą 5 dėl to, kad Abraomas pakluso mano balsui ir vykdė, ką buvau jam paliepęs: mano įsakymus, mano nuostatus ir mano įstatymus“.

6 [i1]Izaokas todėl ir apsigyveno Geraroje. 7 Kai vietiniai vyrai ėmė teirautis apie jo žmoną, jis sakydavo: „Ji mano sesuo“. Mat jis baiminosi sakyti: „Mano žmona“ , – manydamas sau: „Šie vietiniai vyrai gali mane užmušti dėl Rebekos, nes ji tokia graži“. 8 Atsitiko, kad jam ten ilgesnį laiką pagyvenus, kartą karalius Abimelechas, žiūrėdamas pro langą, pamatė jį glamonėjantį savo žmoną Rebeką. 9 Abimelechas pasišaukė Izaoką ir sakė: „Tikrai ji tavo žmona! Dėl ko tat sakei: 'Ji mano sesuo'? Izaokas jam atsakė: „Dėl to, kad aš maniau, jog per ją galiu netekti gyvybės“. 10 O Abimelechas tarė: „Ką tu mums padarei! Kas nors iš žmonių galėjo su tavo žmona prigulti, ir tu mums kaltę būtumei užtraukęs!“ 11 Todėl Abimelechas įspėjo visus žmones, tardamas: „Kas užgautų šį vyrą ar jo žmoną, tas bus nubaustas mirtimi“.

12 [i2]Izaokas tame krašte sėjo javus ir tais metais susilaukė šimteriopo derliaus. VIEŠPATS jį laimino, 13 ir žmogus praturtėjo. Jam vis labiau ir labiau sekėsi. Jis tapo labai turtingas, 14 įsigijo tiek avių bei galvijų kaimenių ir tokią gausią šeimyną, kad filistinai jam pavydėjo. 15 O filistinai, užpildami žemėmis, buvo užvertę visus šulinius, iškastus jo tėvo tarnų, tėvo Abraomo dienomis. 16 Ir Abimelechas sakė Izaokui: „Pasitrauk nuo mūsų, nes pasidarei daug stipresnis už mus“.

17 Todėl Izaokas iš tenai ir pasitraukė. Pasistatė palapines Geraros slėnyje ir ten apsigyveno. 18 Izaokas atnaujino šulinius, iškastus jo tėvo Abraomo dienomis, – filistinai buvo juos užvertę po Abraomo mirties, – ir davė jiems tuos pačius vardus, kuriais buvo juos pavadinęs tėvas. 19 Bet kai Izaoko tarnai, kasdami tame slėnyje, aptiko šaltinio vandens šulinį, 20 Geraros kerdžiai susiginčijo su Izaoko kerdžiais, sakydami: „Tas vanduo yra mūsų!“ Todėl jis pavadino tą šulinį Eseko[i3] vardu, kadangi ten jie su juo ginčijosi. 21 Tada jie iškasė kitą šulinį. Ir dėl jo susiginčijo, užtat jį pavadino Sitna.[i4] 22 Jis iš ten išsikėlė ir iškasė dar kitą šulinį. Dėl jo jie nebesiginčijo. Užtat pavadino jį Rehobotais, sakydamas: „Šį kartą VIEŠPATS davė mums šiame krašte apsčiai vietos daugintis“.

23 Iš čia jis nukilo į Beer-Šebą. 24 Tą pačią naktį pasirodė jam VIEŠPATS ir tarė:

„Aš esu tavo tėvo Abraomo Dievas.

Nebijok, nes aš esu su tavimi!

Laiminsiu tave ir padauginsiu tavo palikuonis

dėl savo tarno Abraomo“.

25 Tenai jis pastatė aukurą ir šaukėsi VIEŠPATIES vardo. Ten pastatė ir savo palapinę, ten Izaoko tarnai ėmė kasti šulinį.

Sandora su Abimelechu

26 Ir Abimelechas atėjo pas jį iš Geraros su savo patarėju Ahuzatu ir savo kariuomenės vadu Fikolu. 27 Izaokas jų paklausė: „Ko atėjote pas mane, nes manęs nekenčiate ir atstūmėte mane nuo savęs?“ 28 Jie atsakė: „Dabar mes aiškiai matome, kad VIEŠPATS yra su tavimi, todėl mes siūlome, kad sudarytumėm sutartį su priesaika tarp abiejų pusių – tarp tavęs ir mūsų. Sudarykime sandorą su tavimi, 29 kad tu nedarytum mums nieko pikta, lygiai kaip mes kad tavęs neužgavome, visad su tavimi tik gerai elgėmės ir leidome tau iškeliauti taikingai. Nuo dabar būk VIEŠPATIES palaimintasis!“ 30 Jis iškėlė jiems vaišes, – jie valgė ir gėrė. 31 Rytą jie pakilo anksti ir prisiekė vienas kitam. Tuomet Izaokas su jais atsisveikino, ir jie atsiskyrė taikingai. 32 Atsitiko, kad tą pačią dieną Izaoko tarnai atėjo pas jį su žinia apie jų iškastą šulinį ir jam pranešė: „Radome vandens!“ 33 Jis pavadino jį Šiba.[i5] Todėl iki šios dienos ir miesto vardas yra Beer-Šeba.

34 [i6]Esavas buvo keturiasdešimties metų, kai vedė hetito Beerio dukterį Juditą ir hetito Elono dukterį Basematą. 35 Jos apkartino Izaoko ir Rebekos gyvenimą.

  
Išnašos:
1Pr 26,6-26,11: Jahvistinis šaltinis pasakojimą apie žmoną-seserį prie Geraros susieja su Izaoku ir Rebeka. Tuo tarpu Elohistinis šaltinis pasakojimą apie žmoną-seserį susieja su Abraomu ir Sara. Žr. Pr 20,1-18.
2Pr 26,12-26,33: Jahvisto pasakojimo apie šulinius prie Beer-Šebos versija. Ir čia Elohisto versija yra siejama su Abraomu. Žr. Pr 21,22-23. Pradžios knygos redaktorius sujungė abu pasakojimus dviem įterptinėmis eilutėmis. Žr. 15-ąją ir 18-ąją eilutę.
3Pr 26,20: Esek{as}: Ginčas.
4Pr 26,21: Sitna: Trukdymas.
5Pr 26,33: Šib‘a: Septyni. Betgi ši pasakojimo versija nieko neužsimena apie septynis šaltinius (žr. Pr 21,28-31). Graikiškasis vertimas supranta hebrajiškąjį žodį kaip šebu‘a, t. y. priesaika, susijusi su šiuo pasakojimu.
6Pr 26,34: Šios eilutės yra iš Kunigiškojo autoriaus šaltinio. Jos neturi nuoseklaus ryšio su šio skyriaus pasakojimu, bet tarnauja kaip tolesnio pasakojimo apie Esavo pirmagimystės teisės praradimą įvadas, įteigdamos mintį, kad Esavas prarado savo pirmagimystės teisę dėl kanaaniečių žmonų.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 26