1 Tą dieną Debora ir Abinoamo sūnus Barakas giedojo: 2 „Kai Izraelyje paliekami nekirpti plaukai,[i1] kai žmonės noriai pasiaukoja, šlovinkite VIEŠPATĮ! 3 Klausykitės, karaliai, išgirskite, galiūnai! Aš giedosiu giedosiu VIEŠPAČIUI, aš giedosiu giesmę VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui. 4 VIEŠPATIE, kai ėjai iš Seyro, žygiavai iš Edomo krašto, žemė drebėjo, iš dangaus pylė, iš debesų pylė kaip iš kibiro! 5 Kalnai drebėjo prieš Sinajaus VIEŠPATĮ, prieš VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą. 6 Anatos sūnaus Šamgaro dienomis, Jaelės dienomis išnyko karavanai, o keleiviai laikėsi aplinkinių takų. 7 Išgelbėjimas pranyko, nebuvo jo Izraelyje, kol nepakilai tu, o Debora, kol nepakilai Izraelyje, o motina! 8 Kai jie rinkosi naujus dievus, vyko karas jų vartuose. Nei skydo, nei ieties nebuvo matyti tarp keturiasdešimt tūkstančių Izraelyje! 9 Mano širdis su Izraelio vadais, noriai pasišvenčiančiais tautai. Šlovinkite VIEŠPATĮ! 10 Pasakokite apie tai jūs, jojantys ant rusvų asilių, jūs, sėdintys ant balno gūnios, ir jūs, einantys keliu pėsčiomis. 11 Giedokite apie juos kanklininkų dainomis prie girdyklų, pasakodami apie teisius VIEŠPATIES darbus, jo teisius darbus, išgelbėjusius Izraelį. Tada žemyn prie vartų atžygiavo VIEŠPATIES tauta! 12 Pabusk, pabusk, Debora! Pabusk, pabusk, pradėk giesmę! Drąsos! Pakilk, Barakai, veskis savo belaisvius, Abinoamo sūnau! 13 Tada atžygiavo kilmingųjų likutis; VIEŠPATIES tauta atžygiavo už jį prieš galiūnus. 14 Jie leidosi į slėnį iš Efraimo, sekdami tave, Benjaminai, ir tavuosius; iš Machyro atžygiavo vadai, iš Zabulono vado lazdos nešėjai. 15 Isacharo didžiūnai atėjo su Debora; Isacharo vyrai buvo ištikimi Barakui, verždamiesi į slėnį įkandin jo. Rubeno kiltyse tęsėsi ilgi širdies svarstymai. 16 Kodėl delsei tarp avidžių, klausydamasis švilpiniavimo kaimenėms? Rubeno kiltyse tęsėsi ilgi širdies svarstymai. 17 Gileadas delsė Užjordanėje; o Danas kodėl jis likosi prie laivų? Ašeras sėdėjo pajūryje, kurdamasis prie įlankų. 18 O Zabulonas yra tauta, metusi iššūkį mirčiai, taip pat Naftalis ant lygumos aukštumų. 19 Atėjo karaliai ir kovojo; tada Kanaano karaliai kovojo prie Taanacho, palei Megido vandenis; jokio sidabro grobio jie nepaėmė. 20 Žvaigždės iš dangaus kovojo, nuo savo takų jos kovojo su Sisera! 21 Kišono srautas juos nunešė, įniršęs srautas, Kišono srautas. Ženk, mano siela, drąsiai! 22 Tada sutrinksėjo kanopos, šuoliuojant žaibu jo žirgams. 23 ‘Prakeikite Merozą! tarė VIEŠPATIES angelas, visu kartumu prakeikite jo gyventojus, nes jie neatėjo VIEŠPAČIUI į pagalbą, VIEŠPAČIUI padėti prieš galiūnus.’ 24 Tebūna pagirta tarp moterų Jaelė, Hebero Kainito žmona, tebūna ji pagirta tarp moterų palapinėse! 25 Jis prašė jos vandens, o ji davė jam pieno, prabangioje taurėje padavė rauginto pieno. 26 Kaire ranka pagriebusi palapinės kuolelį, o dešine darbininko plaktuką, ji kirto Siserai smūgį, sutraiškė jam galvą, sutriuškino ir persmeigė jam smilkinį. 27 Jis sukniubo ir krito, sukniubo prie jos kojų. Kur sukniubo, ten ir krito negyvas. 28 Siseros motina žvalgėsi pro langą, verkšlendama už pinučių: ‘Kodėl jo vežimas taip ilgai neatvažiuoja? Kodėl taip vėluojasi jo ratų bildesys?’ 29 Išmintingiausios didžiūnės jai atsako, ir ji pati sau atsako: 30 'Tikriausiai jie plėšia ir dalijasi grobį: po merginą ar dvi kiekvienam vyrui, dažytų medžiagų grobį Siserai, išsiuvinėtų medžiagų grobį, porą išsiuvinėtų skarų kaip grobį kiekvienam kaklui.’ 31 Taip tepražūva visi tavo priešai, VIEŠPATIE! Bet tespindi tavo bičiuliai tarsi savo galybėje tekanti saulė!“ Keturiasdešimt metų kraštas turėjo ramybę. | 
