¹ Choro vadovui. „Balandžio ant tolimų ąžuolų“ melodija. Dovydo miktamas^[i1], filistinams jį suėmus Gate.

² Būk man gailestingas, Dieve,

nes žmonės mane mindžioja,

visą laiką jie mane vargina.

³ Mano priešai puola mane visą dieną;

daug puolančių mane, Aukščiausiasis.

⁴ Kai apima baimė, aš pasitikiu tavim.

⁵ Dievu, kurio pažadą šlovinu,

Dievu pasitikiu

ir nebijau;

ką gali mirtingasis man padaryti?

⁶ Visą laiką jie stengiasi pakenkti mano užmojams;

visos jų mintys ­ man ką pikta padaryti.

⁷ Jie sąmokslauja, tyko iš pasalų, seka mano žingsnius,

norėdami mane nužudyti.

⁸ Atmokėk jiems, Dieve, už jų nusikaltimą;

pažabok tuos žmones, Dieve.

⁹ Tu sužymėjai mano klajones,

tad supilk mano ašaras į savo ąsotį!

Argi jos nėra sužymėtos tavo knygoje?

¹⁰ Tuomet mano priešai trauksis,

kai tik tavęs šauksiuosi;

žinau, kad Dievas užstoja mane.

¹¹ Dievu, kurio pažadą šlovinu,

VIEŠPAČIU, kurio žodį garbinu,

¹² Dievu pasitikiu

ir nebijau;

ką gali mirtingasis man padaryti?

¹³ Dieve, turiu padaryti, ką esu tau pažadėjęs;

aš aukosiu tau bendravimo atnašas.

¹⁴ Juk tu išgelbėjai mane nuo mirties,

mano kojas nuo suklupimo.

Tad vaikščioju Dievo Artume ­

šviesoje, kuri šviečia gyviesiems.