¹ Praėjus dvejiems metams, faraonas sapnavo sapną. Jis matė save stovintį prie Nilo. ² Žiūri, iš Nilo išbrenda septynios karvės, gražios ir riebios, ir ganosi meldyne. ³ Žiūri, paskui jas išbrido iš Nilo kitos septynios karvės, bjaurios ir liesos, ir prieina prie pirmųjų karvių ant Nilo kranto. ⁴ Bjauriosios ir liesosios karvės ėmė ir suėdė septynias gražiąsias ir riebiąsias karves. Tuomet faraonas nubudo.

⁵ Jis užmigo ir sapnavo kitą sapną. Žiūri, septynios javų varpos, pilnos ir sveikos, auga ant vieno stiebo. ⁶ Žiūri, po jų išaugo septynios tuščios ir rytų vėjo nualintos varpos. ⁷ Tuščiosios varpos ėmė ir prarijo anas septynias pilnąsias ir sveikąsias varpas. Tuomet faraonas nubudo ir suprato, kad tai buvo sapnas. ⁸ Rytą jo dvasia buvo apimta nerimo. Jis įsakė sušaukti visus Egipto žynius ir išminčius. Faraonas papasakojo jiems savo sapnus, bet nebuvo kas juos faraonui išaiškintų.

⁹ Tuomet vyriausiasis vynininkas tarė faraonui: „Privalau šiandien prisiminti savo kaltes. ¹⁰ Kartą faraonas supyko ant savo tarnų ir įkalino mane bei vyriausiąjį kepėją sargybos viršininko namuose. ¹¹ Mudu ­ jis ir aš ­ tą pačią naktį sapnavome po sapną, kiekvienas kitokį, turintį reikšmės tik tam, kuris jį sapnavo. ¹² Ten buvo su mumis jaunas hebrajas, sargybos viršininko tarnas. Kai papasakojome, jis mums išaiškino mūsų sapnus kiekvienam pagal jo sapną. ¹³ Kaip jis mums išaiškino, taip ir įvyko. Aš buvau sugrąžintas į tarnybą, o kepėjas pakabintas ant stulpo.“

¹⁴ Faraonas įsakė pašaukti Juozapą, ir jis tuojau pat buvo išvestas iš kalėjimo. Nusiskutęs ir pakeitęs drabužius, jis atėjo pas faraoną. ¹⁵ Faraonas tarė Juozapui: „Sapnavau sapną, ir nėra nė vieno, kas galėtų jį išaiškinti. Bet girdėjau apie tave, kad užtenka tau išgirsti sapną, ir gali jį išaiškinti.“ ¹⁶ Juozapas atsakė faraonui: „Ne aš! Dievas duos faraonui tikrą atsakymą.“

¹⁷ Tada faraonas papasakojo Juozapui: „Sapne aš stovėjau ant Nilo kranto. ¹⁸ Žiūriu, iš Nilo išbrido septynios karvės, riebios ir gražios, ir ganėsi meldyne. ¹⁹ Po to, žiūriu, paskui jas išbrido kitos septynios karvės ­ kaulėtos, labai bjaurios ir sulysusios. Niekada nebuvau matęs tokių bjaurių visame Egipto krašte! ²⁰ Liesosios ir bjauriosios karvės suėdė pirmąsias septynias karves. ²¹ Bet ir kai buvo jas suėdusios, niekas nebūtų galėjęs pasakyti, kad jos buvo tai padariusios, nes atrodė lygiai taip prastai kaip pirma. Tada aš nubudau. ²² Vėl užmigau ir sapne mačiau septynias javų varpas, pilnas ir sveikas, augančias ant vieno stiebo. ²³ Žiūriu, po jų išdygo septynios varpos susitraukusios, menkos, rytų vėjo nualintos. ²⁴ Ir menkosios varpos prarijo sveikąsias! Papasakojau savo žyniams, bet nė vienas jų nepajėgė išaiškinti.“

²⁵ Tuomet Juozapas tarė faraonui: „Faraono sapnas yra tik vienas. Dievas apreiškė faraonui, ką jis ruošiasi daryti. ²⁶ Septynios sveikos karvės reiškia septynerius metus ir septynios sveikos varpos reiškia septynerius metus. Sapnai reiškia tą patį. ²⁷ Septynios liesos ir bjaurios karvės, išbridusios po jų, reiškia septynerius metus, kaip ir tuščios bei rytų vėjo nualintos septynios varpos. Tai septyneri bado metai. ²⁸ Taigi tai reiškia tai, ką jau sakiau faraonui: Dievas parodė faraonui, ką jis ruošiasi daryti. ²⁹ Tikėk manimi, ateis septyneri didelio pertekliaus metai visame Egipto krašte. ³⁰ Po jų užeis septyneri bado metai. Visas Egipto žemės perteklius bus užmirštas, badas nualins kraštą. ³¹ Po to neliks krašte jokio pertekliaus ženklo dėl to bado, nes jis bus be galo sunkus. ³² O tai, kad faraonas sapnavo tą patį sapną du sykius, reiškia, jog reikalas Dievo nuspręstas ir Dievas nedels jį įvykdyti. ³³ Užtat dabar faraonas teparenka įžvalgų ir išmintingą vyrą ir tepadaro jį viso Egipto krašto valdytoju. ³⁴ Tesiima faraonas žygių paskirti kraštui prievaizdus ir imti vieną penktadalį Egipto krašto derliaus septynerius pertekliaus metus. ³⁵ Tesurenka šių ateinančių gerųjų metų maisto atsargas, tesukaupia grūdus miestuose maistui faraono valdžioje ir ten jį telaiko. ³⁶ Tai bus maisto atsargos kraštui, idant nepražūtų kraštas nuo bado, kai Egiptą ištiks septyneri bado metai.“

Juozapas ­ Egipto valdytojas

³⁷ Faraonas ir visi dvariškiai pritarė jo žodžiams. ³⁸ Faraonas tarė savo dvariškiams: „Argi galėtume rasti kitą panašų į jį ­ vyrą, taip apdovanotą Dievo dvasia?“ ³⁹ Faraonas tarė Juozapui: „Kadangi Dievas tau visa tai nurodė, nėra kito tokio įžvalgaus ir išmintingo kaip tu. ⁴⁰ Tu būsi mano namų valdytoju, ir visi mano žmonės klausys tavo įsakymų. Tik sostu aš būsiu už tave viršesnis. ⁴¹ Žiūrėk, ­ sakė faraonas Juozapui, ­ skiriu tave viso Egipto krašto valdytoju.“ ⁴² Nusimovęs nuo rankos savo antspaudo žiedą, faraonas užmovė jį Juozapui ant rankos, aprengė plonos drobės drabužiais ir uždėjo jam ant kaklo aukso grandinę. ⁴³ Tuomet įsodino jį į savo vyriausio pareigūno vežimą, ir priekyje jo buvo šaukiama: „Klaupkitės!“ Taigi faraonas padarė jį viso Egipto krašto valdytoju. ⁴⁴ Be to, faraonas Juozapui sakė: „Aš esu faraonas, tačiau be tavo sutikimo niekas nepajudins nei rankos, nei kojos visame Egipto krašte.“ ⁴⁵ Faraonas pavadino Juozapą Cafnat Paneahu ir davė jam žmona Asenatą, Ono kunigo Potiferos dukterį. Taip Juozapas gavo valdžią Egipte.

⁴⁶ Juozapas buvo trisdešimtmetis, kai pradėjo tarnauti faraonui, Egipto karaliui. Juozapas paliko faraoną ir keliavo po visą Egipto kraštą. ⁴⁷ Per septynerius pertekliaus metus žemė davė gausų derlių. ⁴⁸ Jis surinko visą septynerių metų derlių, Egipto krašto pertekliaus metų derlių, ir sukaupė jį miestuose, kiekviename mieste padėdamas derlių iš apylinkės laukų. ⁴⁹ Juozapas rinko grūdus tokiais dideliais kiekiais lyg pajūrio smėlį, kad liovėsi juos net seikėti, nes nebebuvo įmanoma suseikėti.

⁵⁰ Prieš užeinant bado metams, Juozapas turėjo du sūnus, kuriuos jam pagimdė Asenata, Ono kunigo Potiferos duktė. ⁵¹ Pirmagimį Juozapas pavadino Manasu, „nes, ­ sakė jis, ­ Dievas padarė, kad visiškai užmirščiau visą savo vargą ir tėvo namus.“ ⁵² O antrąjį pavadino Efraimu, „nes Dievas padarė mane vaisingą mano nelaimių šalyje.“

⁵³ Septyneri pertekliaus metai, džiuginę Egipto kraštą, pasibaigė, ⁵⁴ ir septyneri bado metai prasidėjo taip, kaip Juozapas buvo sakęs. Badas užėjo visuose kraštuose, tik visame Egipte buvo maisto. ⁵⁵ Kai ir visas Egipto kraštas pradėjo badauti, žmonės šaukėsi faraono, prašydami duonos. O faraonas visiems egiptiečiams sakė: „Eikite pas Juozapą. Ką jis jums sakys, tai ir darykite.“ ⁵⁶ Kadangi badas buvo apėmęs visą kraštą, Juozapas atidarė visus atsargų sandėlius ir dalijo grūdus egiptiečiams, nes badas Egipto krašte buvo nuožmus. ⁵⁷ Iš tikrųjų visas pasaulis ėjo pas Juozapą į Egiptą pirkti grūdų, nes badas slėgė visą pasaulį.