Abromo palaiminimas

¹⁷ Kai Abromas sugrįžo nugalėjęs Kedorlaomerą ir su juo buvusius karalius, Sodomos karalius išėjo jo pasitikti į Šavės (tai yra Karaliaus) slėnį. ¹⁸ O Salemo karalius Melchizedekas atnešė duonos ir vyno. Jis buvo Dievo Aukščiausiojo kunigas.

¹⁹ Jis palaimino Abromą, tardamas: „Tepalaimina Abromą

Dievas Aukščiausiasis,

dangaus ir žemės Kūrėjas! ²⁰ Tebūna pašlovintas Dievas Aukščiausiasis,

kuris tau į rankas atidavė tavo priešus!“

Abromas jam davė nuo visko dešimtinę.

²¹ Tuomet Sodomos karalius tarė Abromui: „Duok man žmones, o turtus pasiimk sau.“ ²² Abromas atsakė Sodomos karaliui: „Aš prisiekiau VIEŠPAČIUI, Dievui Aukščiausiajam, dangaus ir žemės Kūrėjui, ²³ kad neimsiu nei siūlo galo, nei apavo dirželio, nei ko nors, kas tau priklauso, idant nesakytumei: ‘Aš padariau Abromą turtingą.’ ²⁴ Tebūna man tik tai, ką suvalgė su manimi ėjusieji vyrai, ir su manimi ėjusiųjų vyrų ­ Anero, Eškolo ir Mamrės ­ dalis. Tebūna leista jiems pasiimti savo dalį.“