¹ VIEŠPATS tarė Abromui:

„Eik iš savo gimtojo krašto,

savo tėvo namų,

į kraštą, kurį tau parodysiu. ² Padarysiu iš tavęs didelę tautą

ir palaiminsiu tave;

išaukštinsiu tavo vardą,

ir tu būsi palaiminimas. ³ Laiminsiu tave laiminančius

ir keiksiu tave keikiančius;

visos žemės gentys ras

tavyje palaiminimą.“

⁴ Abromas išėjo, kaip VIEŠPATS jam buvo liepęs, ir Lotas ėjo drauge su juo. Abromas buvo septyniasdešimt penkerių metų, kai paliko Haraną.