¹ Buvo vienas fariziejus, vardu Nikodemas, žydų didžiūnas. ² Jis atėjo nakčia ir kreipėsi į Jėzų: „Rabi, mes suprantame, kad esi atėjęs nuo Dievo kaip Mokytojas, nes niekas negalėtų padaryti tokių ženklų, kokius tu darai, jeigu Dievas nebūtų su juo.“ ³ Jėzus atsakė:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau tau:

jei kas neatgims iš aukštybės^[i1],

negalės regėti Dievo karalystės.“

⁴ Nikodemas paklausė: „Bet kaip gali gimti žmogus, būdamas nebejaunas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir vėl užgimti?“ ⁵ Jėzus atsakė:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau tau:

kas negims iš vandens ir Dvasios,

neįeis į Dievo karalystę.

⁶ Kas gimė iš kūno, yra kūnas,

o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia.

⁷ Nesistebėk, jog pasakiau:

jums reikia atgimti iš aukštybės^[i2].

⁸ Vėjas pučia^[i3], kur nori;

jo ošimą girdi,

bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina.

Taip esti ir su kiekvienu,

kuris gimė iš Dvasios.“

⁹ Nikodemas atsiliepė: „Kaip tai gali būti?“ ¹⁰ Jėzus jam atsakė: „Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nesupranti?

¹¹ Iš tiesų, iš tiesų sakau tau:

mes kalbame, ką žinome,

ir liudijame, ką matėme,

tik jūs nepriimate mūsų liudijimo.

¹² Jei netikite, man kalbant apie žemės dalykus,

tai kaipgi tikėsite,

jei kalbėsiu jums apie dangiškuosius?

¹³ Niekas nėra pakilęs į dangų,

kaip tik Žmogaus Sūnus,

kuris nužengė iš dangaus^[i4].

¹⁴ Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį,

taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus,

¹⁵ kad kiekvienas, kuris jį tiki,

turėtų amžinąjį gyvenimą.“

¹⁶ Dievas taip pamilo pasaulį,

jog atidavė savo viengimį Sūnų,

kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų,

bet turėtų amžinąjį gyvenimą.

¹⁷ Dievas juk nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį,

kad jis pasaulį pasmerktų,

bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas.

¹⁸ Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas,

o kas netiki, jau yra nuteistas už tai,

kad netiki Dievo viengimio Sūnaus^[i5].

¹⁹ Teismo nuosprendis yra toksai:

atėjo šviesa į pasaulį,

bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą,

nes jų darbai buvo pikti.

²⁰ Kiekvienas nedorėlis

neapkenčia šviesos ir neina į šviesą,

kad jo darbai aikštėn neišeitų.

²¹ O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą,

kad išryškėtų, jog jo darbai

atlikti Dieve.

Paskutinis Jono liudijimas

²² Paskui Jėzus su mokiniais atėjo į Judėjos kraštą ir, ten su jais būdamas, krikštydino. ²³ Taip pat ir Jonas krikštijo Enone, netoli Salimo, nes ten buvo daug vandens ir žmonės ten rinkdavosi krikštytis. ²⁴ Tuomet Jonas dar nebuvo įmestas į kalėjimą.

²⁵ Tarp Jono mokinių ir vieno žydo iškilo ginčas dėl apsivalymo apeigų. ²⁶ Tad jie atėjo pas Joną ir pranešė: „Rabi, vyras, kuris buvo su tavimi Užjordanėje, kurį tu paliudijai, jis taip pat ėmė krikštyti, ir visi bėga pas jį.“ ²⁷ Jonas atsakė:

„Žmogus negali nieko pasiimti,

jeigu nebus jam duota iš dangaus.

²⁸ Jūs patys galite man paliudyti, jog esu sakęs: Aš ne Mesijas! Aš siųstas būti tik jo pirmtaku.

²⁹ Kas turi sužadėtinę, tas sužadėtinis,

o sužadėtinio bičiulis,

kuris šalia stovi ir girdi,

džiaugte džiaugiasi jaunikio balsu.

Šiam mano džiaugsmui dabar jau nieko netrūksta.

³⁰ Jam skirta augti,

o man ­ mažėti.“

³¹ Kas iš aukštybių ateina,

tas už visus viršesnis,

o kas iš žemės gimė,

žemiškas pats ir žemiškai kalba.

Kas iš dangaus ateina,

tas už visus viršesnis.

³² Jis liudija, ką yra girdėjęs ir matęs,

tik niekas jo liudijimo neklauso.

³³ O kas jo liudijimą priima,

tas pripažįsta, jog Dievas tiesakalbis,

³⁴ nes ką yra Dievas atsiuntęs,

tas kalba Dievo žodžius.

Dievas teikia jam Dvasią be saiko.

³⁵ Tėvas myli Sūnų

ir visa yra atidavęs į jo rankas.

³⁶ Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą,

o kas nenori Sūnaus tikėti ­ gyvenimo nematys;

virš jo kybo Dievo rūstybė.