¹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ² „Kalbėk izraelitams, sakydamas: kai kas nors, vyras ar moteris, padaro ypatingą įžadą ­ nazyro įžadą ­ pasišvęsti VIEŠPAČIUI, ³ toks žmogus turi susilaikyti nuo vyno ir kitų svaigalų, susilaikyti nuo acto iš vyno ar bet kokių kitų svaigalų, negerti jokios vynuogių sunkos ir nevalgyti nei šviežių, nei džiovintų vynuogių. ⁴ Visą laiką, kol yra nazyras, jis nevalgys nieko, kas gaunama iš vynmedžio, nevalgys net sėklų bei žievelių.

⁵ Per visas nazyrato įžado dienas skustuvas nepalies jo galvos; kol nepasibaigs laikas, kuriam jis įžadu pasišventė VIEŠPAČIUI, jis bus pašvęstas, augins ilgus plaukus ir pins į kasas.

⁶ Per visas dienas, kuriomis pasišventė VIEŠPAČIUI, jis neįžengs į vietą, kur yra numirėlis. ⁷ Net jeigu numirtų jo tėvas ar motina, brolis ar sesuo, jis negali savęs suteršti, nes jo pasišventimas yra jam ant galvos. ⁸ Visą laiką, kol jis yra nazyras, jis pašvęstas VIEŠPAČIUI.

⁹ Jeigu kas nors labai staiga šalia jo numirtų, suteršdamas pašvęstą galvą, jis nusiskus galvą tą dieną, kai taps švarus; septintą dieną jis nusiskus galvą. ¹⁰ Aštuntą dieną jis atneš du purplelius ar du jaunus balandžius kunigui prie įėjimo į Susitikimo Palapinę. ¹¹ Kunigas paaukos vieną kaip auką už nuodėmę, o kitą ­ kaip deginamąją auką ir atliks permaldavimą už jį, nes jis užsitraukė kaltę per numirėlį. Tą pačią dieną jis vėl pašvęs savo galvą, ¹² vėl paskirs VIEŠPAČIUI nazyrato dienas ir atves metinį avinėlį kaip atnašą už nuodėmę. Ankstesnis laikas nebus įskaitytas, nes pašvęstoji galva buvo suteršta.

¹³ Tokios yra nazyro apeigos: tą dieną, kai jo pašventimo laikas baigiasi, jis turi būti atvestas prie Susitikimo Palapinės įėjimo. ¹⁴ Kaip savo dovaną VIEŠPAČIUI jis atves vieną sveiką mitulę avį kaip deginamąją auką, vieną sveiką mitulę avį kaip auką už nuodėmę, vieną sveiką aviną kaip bendravimo auką, ¹⁵ atneš pintinę neraugintos duonos kepalų iš geriausių miltų, įmaišytų aliejumi, neraugintų, aliejumi apteptų plokštainių drauge su javų ir liejamosiomis atnašomis. ¹⁶ Visa kunigas atnašaus VIEŠPATIES akivaizdoje, paaukos jo auką už nuodėmę bei deginamąją auką, ¹⁷ atnašaus aviną kaip bendravimo auką VIEŠPAČIUI drauge su neraugintos duonos pintine; kunigas taip pat paaukos javų bei liejamąją atnašą. ¹⁸ Tada nazyras nusiskus pašvęstą galvą prie įėjimo į Susitikimo Palapinę ir, nunešęs plaukus nuo pašvęstos galvos, padės juos ant ugnies po bendravimo auka.

¹⁹ Tada, kai jis bus nusiskutęs savo pašvęstą galvą, kunigas paims išvirtą avino mentę, vieną neraugintą kepalą iš pintinės, vieną neraugintą plokštainį ir padės juos nazyrui ant delnų. ²⁰ Paskui kunigas pakylės juos kaip siūbuojamąją atnašą VIEŠPATIES akivaizdoje. Jie bus kunigui šventa dalis drauge su siūbuojamosios atnašos krūtine ir dovanos atnašos mente. Po to nazyras gali gerti vyną.

²¹ Tokios tat yra įžadą darančio nazyro pareigos. Jo atnaša VIEŠPAČIUI turi būti pagal nazyrato įžadą, neskaitant to, ką dar jis išgali duoti. Pagal tai, kokį įžadą jis bus padaręs, taip jis turi ir elgtis, vykdydamas savo pašventimo nuostatus.“

Kunigiškasis palaiminimas

²² VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ²³ „Kalbėk Aaronui ir jo sūnums ir sakyk jiems: ‘Taip laiminsite izraelitus. Sakykite jiems:

²⁴ VIEŠPATS telaimina ir tesaugo tave! ²⁵ VIEŠPATS tenušviečia tave savo veidu

ir tebūna tau maloningas! ²⁶ VIEŠPATS tepažvelgia į tave maloniai

ir tesuteikia tau ramybę!’

²⁷ Taip jie tars mano vardą izraelitams, ir aš juos palaiminsiu“.

¹ Tą dieną, kai Mozė baigė statyti Padangtę, patepė ir pašventė ją su visu jos apstatymu, patepė ir pašventė aukurą su visais jo reikmenimis, ² atnašas įteikė Izraelio vadai, būtent galvos jų protėvių namų, giminių vadai ir vadovavusieji surašytiesiems. ³ Atnašos, kurias jie atgabeno VIEŠPATIES akivaizdon, buvo šeši dengti vežimai ir dvylika jaučių ­ po vežimą nuo dviejų vadų ir po jautį nuo kiekvieno. Jos buvo įteiktos prie Padangtės.

⁴ Tada VIEŠPATS tarė Mozei: ⁵ „Priimk jas iš jų Susitikimo Palapinės tarnybai ir atiduok levitams pagal jų tarnybą.“ ⁶ Mozė priėmė vežimus bei jaučius ir perdavė levitams. ⁷ Du vežimus ir keturis jaučius davė Geršono žmonėms pagal jų tarnybą, ⁸ o keturis vežimus ir aštuonis jaučius ­ Merario žmonėms pagal jų tarnybą, kunigo Aarono sūnaus Itamaro prižiūrimą. ⁹ O Kehato žmonėms nedavė jokio vežimo, nes jiems buvo pavesta rūpintis šventaisiais daiktais, kurie turėjo būti nešami ant pečių.

¹⁰ Vadai davė atnašas ir aukurui pašvęsti tą dieną, kai jis buvo pateptas. Vadams prie aukuro įteikiant savo atnašas, ¹¹ VIEŠPATS tarė Mozei: „Teduoda jie savo atnašas aukurui pašvęsti kasdien po vieną.“

¹² Pirmą dieną savo atnašą įteikė Aminadabo sūnus Nachšonas iš Judo giminės. ¹³ Jo atnaša buvo sidabro dubuo, sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, sidabro taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventyklos šekelį ­ abu pilni geriausių miltų, įmaišytų aliejumi, javų atnašai, ­ ¹⁴ aukso lėkštė, sverianti dešimt šekelių, pilna smilkalų, ¹⁵ jautukas, avinas ir mitulis avinėlis deginamajai aukai, ¹⁶ ožys aukai už nuodėmę ¹⁷ ir du jaučiai, penki avinai, penki ožiai bei penki mituliai avinėliai bendravimo aukai. Tokia buvo Aminadabo sūnaus Nachšono atnaša.

¹⁸ Antrą dieną atnašą įteikė Isacharo vadas Netanelio sūnus Cuaras. Jis įteikė kaip savo atnašą sidabro dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, ¹⁹ sidabro taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių pagal šventyklos šekelį ­ abu pilnus geriausių miltų, įmaišytų aliejumi, javų atnašai, ­ ²⁰ aukso lėkštę, sveriančią dešimt šekelių, pilną smilkalų, ²¹ jautuką, aviną ir mitulį avinėlį kaip deginamąją auką, ²² ožį kaip auką už nuodėmę ²³ ir du jaučius, penkis avinus, penkis ožius bei penkis mitulius avinėlius kaip bendravimo auką. Tokia buvo Netanelio sūnaus Cuaro atnaša.

²⁴ Trečią dieną ­ Zabulono giminės vadas Helono sūnus Eliabas. ²⁵ Jo atnaša buvo sidabro dubuo, sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, sidabro taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventyklos šekelį ­ abu pilni geriausių miltų, įmaišytų aliejumi, javų atnašai, ­ ²⁶ aukso lėkštė, sverianti dešimt šekelių, pilna smilkalų, ²⁷ jautukas, avinas ir mitulis avinėlis deginamajai aukai, ²⁸ ožys aukai už nuodėmę ²⁹ ir du jaučiai, penki avinai, penki ožiai bei penki mituliai avinėliai bendravimo aukai. Tokia buvo Helono sūnaus Eliabo atnaša.

³⁰ Ketvirtą dieną ­ Rubeno giminės vadas Šedeūro sūnus Elicūras. ³¹ Jo atnaša buvo sidabro dubuo, sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, sidabro taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventyklos šekelį ­ abu pilni geriausių miltų, įmaišytų aliejumi, javų atnašai, ­ ³² aukso lėkštė, sverianti dešimt šekelių, pilna smilkalų, ³³ jautukas, avinas ir mitulis avinėlis deginamajai aukai, ³⁴ ožys aukai už nuodėmę ³⁵ ir du jaučiai, penki avinai, penki ožiai bei penki mituliai avinėliai bendravimo aukai. Tokia buvo Šedeūro sūnaus Elicūro atnaša.

³⁶ Penktą dieną ­ Simeono giminės vadas Cūrišadajo sūnus Šelumielis. ³⁷ Jo atnaša buvo sidabro dubuo, sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, sidabro taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventyklos šekelį ­ abu pilni geriausių miltų, įmaišytų aliejumi, javų atnašai, ­ ³⁸ aukso lėkštė, sverianti dešimt šekelių, pilna smilkalų, ³⁹ jautukas, avinas ir mitulis avinėlis deginamajai aukai, ⁴⁰ ožys aukai už nuodėmę ⁴¹ ir du jaučiai, penki avinai, penki ožiai bei penki mituliai avinėliai bendravimo aukai. Tokia buvo Cūrišadajo sūnaus Šelumielio atnaša.

⁴² Šeštą dieną ­ Gado giminės vadas Deuelio sūnus Eljasafas. ⁴³ Jo atnaša buvo sidabro dubuo, sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, sidabro taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventyklos šekelį ­ abu pilni geriausių miltų, įmaišytų aliejumi, javų atnašai, ­ ⁴⁴ aukso lėkštė, sverianti dešimt šekelių, pilna smilkalų, ⁴⁵ jautukas, avinas ir mitulis avinėlis deginamajai aukai, ⁴⁶ ožys aukai už nuodėmę ⁴⁷ ir du jaučiai, penki avinai, penki ožiai bei penki mituliai avinėliai bendravimo aukai. Tokia buvo Deuelio sūnaus Eljasafo atnaša.

⁴⁸ Septintą dieną ­ Efraimo giminės vadas Amihudo sūnus Elišama. ⁴⁹ Jo atnaša buvo sidabro dubuo, sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, sidabro taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventyklos šekelį ­ abu pilni geriausių miltų, įmaišytų aliejumi, javų atnašai, ­ ⁵⁰ aukso lėkštė, sverianti dešimt šekelių, pilna smilkalų, ⁵¹ jautukas, avinas ir mitulis avinėlis deginamajai aukai, ⁵² ožys aukai už nuodėmę ⁵³ ir du jaučiai, penki avinai, penki ožiai bei penki mituliai avinėliai bendravimo aukai. Tokia buvo Amihudo sūnaus Elišamos atnaša.

⁵⁴ Aštuntą dieną ­ Manaso giminės vadas Pedacūro sūnus Gamelielis. ⁵⁵ Jo atnaša buvo sidabro dubuo, sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, sidabro taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventyklos šekelį ­ abu pilni geriausių miltų, įmaišytų aliejumi, javų atnašai, ­ ⁵⁶ aukso lėkštė, sverianti dešimt šekelių, pilna smilkalų, ⁵⁷ jautukas, avinas ir mitulis avinėlis deginamajai aukai, ⁵⁸ ožys aukai už nuodėmę ⁵⁹ ir du jaučiai, penki avinai, penki ožiai bei penki mituliai avinėliai bendravimo aukai. Tokia buvo Pedacūro sūnaus Gamelielio atnaša.

⁶⁰ Devintą dieną ­ Benjamino giminės vadas Gideonio sūnus Abidanas. ⁶¹ Jo atnaša buvo sidabro dubuo, sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, sidabro taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventyklos šekelį ­ abu pilni geriausių miltų, įmaišytų aliejumi, javų atnašai, ­ ⁶² aukso lėkštė, sverianti dešimt šekelių, pilna smilkalų, ⁶³ jautukas, avinas ir mitulis avinėlis deginamajai aukai, ⁶⁴ ožys aukai už nuodėmę ⁶⁵ ir du jaučiai, penki avinai, penki ožiai bei penki mituliai avinėliai bendravimo aukai. Tokia buvo Gideonio sūnaus Abidano atnaša.

⁶⁶ Dešimtą dieną ­ Dano giminės vadas Amišadajo sūnus Ahiezeras. ⁶⁷ Jo atnaša buvo sidabro dubuo, sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, sidabro taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventyklos šekelį ­ abu pilni geriausių miltų, įmaišytų aliejumi, javų atnašai, ­ ⁶⁸ aukso lėkštė, sverianti dešimt šekelių, pilna smilkalų, ⁶⁹ jautukas, avinas ir mitulis avinėlis deginamajai aukai, ⁷⁰ ožys aukai už nuodėmę ⁷¹ ir du jaučiai, penki avinai, penki ožiai bei penki mituliai avinėliai bendravimo aukai. Tokia buvo Amišadajo sūnaus Ahiezero atnaša.

⁷² Vienuoliktą dieną ­ Ašero žmonių vadas Ochrano sūnus Pagielis. ⁷³ Jo atnaša buvo sidabro dubuo, sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, sidabro taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventyklos šekelį ­ abu pilni geriausių miltų, įmaišytų aliejumi, javų atnašai, ­ ⁷⁴ aukso lėkštė, sverianti dešimt šekelių, pilna smilkalų, ⁷⁵ jautukas, avinas ir mitulis avinėlis deginamajai aukai, ⁷⁶ ožys aukai už nuodėmę ⁷⁷ ir du jaučiai, penki avinai, penki ožiai bei penki mituliai avinėliai bendravimo aukai.

⁷⁸ Dvyliktą dieną ­ Naftalio žmonių vadas Enano sūnus Ahyra. ⁷⁹ Jo atnaša buvo sidabro dubuo, sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, sidabro taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventyklos šekelį ­ abu pilni geriausių miltų, įmaišytų aliejumi, javų atnašai, ­ ⁸⁰ aukso lėkštė, sverianti dešimt šekelių, pilna smilkalų, ⁸¹ jautukas, avinas ir mitulis avinėlis deginamajai aukai, ⁸² ožys aukai už nuodėmę ⁸³ ir du jaučiai, penki avinai, penki ožiai bei penki mituliai avinėliai bendravimo aukai. Tokia buvo Enano sūnaus Ahyros atnaša.

⁸⁴ Tokia tat buvo pašventimo atnaša aukurui iš Izraelio vadų tą dieną, kai jis buvo pateptas: dvylika sidabro dubenų, dvylika sidabro taurių, ⁸⁵ kiekvienas dubuo, sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, o kiekviena taurė ­ septyniasdešimt, iš viso sidabro indų buvo du tūkstančiai keturi šimtai šekelių pagal šventyklos šekelį; ⁸⁶ dvylika aukso lėkščių, pilnų smilkalų, kiekviena sverianti dešimt šekelių pagal šventyklos šekelį, iš viso aukso lėkščių buvo šimtas dvidešimt šekelių; ⁸⁷ iš viso galvijų deginamajai aukai buvo dvylika jaučių, dvylika avinų, dvylika mitulių avinėlių drauge su jų javų atnaša ir dvylika ožių aukai už nuodėmę; ⁸⁸ iš viso galvijų bendravimo aukai buvo dvidešimt keturi jaučiai, šešiasdešimt avinų, šešiasdešimt ožių ir šešiasdešimt mitulių avinėlių. Tokia buvo pašventimo atnaša aukurui po to, kai jis buvo pateptas.

⁸⁹ Kada tik Mozė įeidavo į Susitikimo Palapinę kalbėtis su VIEŠPAČIU, jis girdėdavo jam kalbant balsą nuo malonės sosto, kuris buvo ant Sandoros Skrynios tarp dviejų kerubų. Taip jis kalbėdavo jam.

¹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ² „Kalbėk Aaronui ir sakyk jam: ‘Kai dėsi žibintus, teapšviečia septynetas žibintų vietą žvakidės priekyje.’“ ³ Aaronas taip ir padarė. Jis įdėjo žibintus, kad apšviestų vietą žvakidės priekyje, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs. ⁴ O žvakidė buvo šitaip padirbta: ji buvo kalstyto aukso dirbinys, nukalta nuo pat koto ligi vainiklapio pagal pavyzdį, kurį VIEŠPATS parodė Mozei. Taip jis padirbo žvakidę.

Levitų pašventimas

⁵ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ⁶ „Paimk levitus iš izraelitų ir apvalyk juos. ⁷ Štai ką turėsi daryti, kad juos apvalytum. Apšlakstyk juos apvalymo vandeniu, tepereina visą savo kūną skustuvu, teišsiskalbia drabužius ir teapvalo save. ⁸ Tada jie tepaima jautuką ir geriausių miltų, įmaišytų aliejumi, javų atnašai, o tu paimsi kitą jautuką aukai už nuodėmę. ⁹ Atvesi levitus priešais Susitikimo Palapinę ir sušauksi visą izraelitų bendriją. ¹⁰ Tau atvedus levitus priešais VIEŠPATĮ, izraelitai uždės savo rankas ant levitų, ¹¹ o Aaronas paaukos levitus kaip siūbuojamąją atnašą nuo izraelitų, kad jie atliktų VIEŠPATIES tarnybą. ¹² Dabar levitai uždės rankas jaučiams ant galvos, ir jis paaukos vieną kaip auką už nuodėmę, o kitą ­ kaip deginamąją auką permaldavimui už levitus. ¹³ Atvedęs levitus priešais Aaroną ir jo sūnus, paaukosi juos kaip siūbuojamąją atnašą VIEŠPAČIUI.

¹⁴ Taip atskirsi levitus nuo kitų izraelitų, kad jie būtų mano. ¹⁵ Paskui levitai gali įeiti atlikti tarnybą Susitikimo Palapinėje. Tu juos apvalei ir paaukojai kaip siūbuojamąją atnašą, ¹⁶ nes jie iš izraelitų pašvęsti man besąlygiškai. Aš juos pasiėmiau vietoj visų, kurie atveria įsčias, visų izraelitų pirmagimių, ¹⁷ nes visi izraelitų pirmagimiai ­ žmonių ir gyvulių pirmagimiai ­ yra mano. Aš juos pašvenčiau sau nuo tos dienos, kurią ištikau pirmagimius Egipto žemėje. ¹⁸ Aš pasiėmiau levitus vietoj visų izraelitų pirmagimių. ¹⁹ Be to, aš daviau levitus iš izraelitų kaip dovaną Aaronui ir jo sūnums, kad tarnautų už izraelitus prie Susitikimo Palapinės ir atliktų permaldavimą už izraelitus, idant neištiktų izraelitų kokia rykštė už ėjimą per arti prie šventyklos.“

²⁰ Mozė ir Aaronas bei visa izraelitų bendrija taip ir pasielgė su levitais. Izraelitai elgėsi su levitais, kaip VIEŠPATS buvo įsakęs. ²¹ Levitai apsivalė nuo nuodėmės ir išsiskalbė drabužius. Tada Aaronas paaukojo juos kaip siūbuojamąją atnašą VIEŠPATIES akivaizdoje; Aaronas už juos atliko permaldavimą jiems apvalyti. ²² Po to levitai įėjo į Susitikimo Palapinę eiti savo tarnybos Aarono ir jo sūnų prižiūrimi. Kaip VIEŠPATS buvo Mozei dėl levitų įsakęs, taip jie ir padarė.

²³ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ²⁴ „Štai levitų nuostatai: nuo dvidešimt penkerių metų ir vyresni jie pradės atlikinėti pareigas Susitikimo Palapinės tarnyboje; ²⁵ sulaukę penkiasdešimt metų, pasitrauks iš tarnybos pareigų ir daugiau nebetarnaus. ²⁶ Jie gali padėti savo broliams Susitikimo Palapinėje eiti pareigas, bet tarnybos nebeatliks. Taip elgsiesi su levitais, skirstydamas jiems pareigas.“

¹ Pascha VIEŠPATS kalbėjo Mozei Sinajaus dykumoje antrųjų metų pirmą mėnesį po jų išėjimo iš Egipto, tardamas: ² „Teatnašauja izraelitai Paschą nustatytu laiku. ³ Šio mėnesio keturioliktą dieną temstant atnašausite ją nustatytu laiku, atnašausite ją pagal visus įstatus ir apeigas.“ ⁴ Tad Mozė paliepė izraelitams atnašauti Paschą, ⁵ ir jie atnašavo pirmo mėnesio keturioliktą dieną temstant Sinajaus dykumoje. Izraelitai visa padarė, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs.

⁶ Atsitiko taip, kad buvo žmonių, kurie tapo nešvarūs dėl prisilietimo prie numirėlio ir negalėjo tą dieną atnašauti Paschos. Tą pačią dieną jie atskubėjo pas Mozę ir Aaroną ⁷ ir sakė jiems: „Nors ir esame nešvarūs dėl prisilietimo prie numirėlio, kodėl gi mums turi būti neleidžiama aukoti nustatytu laiku VIEŠPATIES atnašą drauge su kitais izraelitais?“ ⁸ Mozė atsakė jiems: „Palaukite, leiskite man išgirsti, ką VIEŠPATS įsakys.“

⁹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ¹⁰ „Kalbėk izraelitams, sakydamas: ‘Jei kas nors iš jūsų ar iš jūsų palikuonių taptų nešvarus, paliesdamas numirėlį, ar būtų tolimoje kelionėje, vis dėlto galės atnašauti Paschą VIEŠPAČIUI. ¹¹ Jie atnašaus ją antro mėnesio keturioliktą dieną, temstant; jie valgys avinėlį su nerauginta duona ir karčiosiomis žolėmis. ¹² Nieko iš jo nepaliks ligi ryto, nesulaužys jokio kaulo. Jie atnašaus jį pagal Paschos apeigas. ¹³ Bet jei kas nors, būdamas švarus ir ne kelionėje, susilaikytų atnašauti Paschą, jis bus atskirtas nuo tautos, nes neatnašavo VIEŠPAČIUI aukos nustatytu laiku. Tas žmogus turės pakelti savo nuodėmės padarinius. ¹⁴ Jei ateivis, gyvenantis tarp jūsų, norėtų atnašauti Paschą VIEŠPAČIUI, jis tai turi daryti pagal Paschos nuostatus ir apeigas. Abiem ­ ateiviui ir krašto piliečiui ­ apeigos bus tos pačios“.

Debesis viršum Padangtės

¹⁵ Tą dieną, kai buvo pastatyta Padangtė, debesis apdengė Padangtę, Sandoros Palapinę. O nuo vakaro ligi ryto jis buvo viršum Padangtės tarsi ugnis. ¹⁶ Taip būdavo nuolat: dieną ją dengdavo debesis, o naktį pasidarydavo tarsi ugnis. ¹⁷ Kai tik debesis pakildavo nuo Padangtės, izraelitai leisdavosi kelionėn ir toje vietoje, kur debesis sustodavo, įsirengdavo stovyklą.

¹⁸ VIEŠPAČIUI įsakius, izraelitai iškeliaudavo ir, VIEŠPAČIUI įsakius, įsirengdavo stovyklą. Kol debesis laikydavosi viršum Padangtės, tol jie pasilikdavo stovykloje. ¹⁹ Net jeigu debesis pasilikdavo viršum Padangtės daug dienų, izraelitai paklusdavo VIEŠPAČIUI ir nekeliaudavo. ²⁰ Tačiau kartais debesis pasilikdavo viršum Padangtės tik keletą dienų. VIEŠPATIES įsakymu jie statydavosi palapines ir VIEŠPATIES įsakymu iškeliaudavo. ²¹ Kartais debesis pasilikdavo tik nuo vakaro ligi ryto; kai debesis pakildavo ryto metą, jie leisdavosi kelionėn. Dieną ar naktį, kai tik debesis pakildavo, jie iškeliaudavo. ²² Ar porą dienų, ar mėnesį, ar ilgesnį laiką debesis lūkuriuodavo viršum Padangtės, izraelitai pasilikdavo stovykloje ir neiškeliaudavo, bet kai tik jis pakildavo, jie leisdavosi į kelionę. ²³ VIEŠPAČIUI įsakius, jie įsirengdavo stovyklą ir, VIEŠPAČIUI įsakius, leisdavosi į kelionę. Jie laikėsi VIEŠPATIES įsakymo, paklusdami VIEŠPAČIUI per Mozę.

¹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ² „Pasidirbk du trimitus; padirbsi juos iš kalstyto sidabro. Panaudosi juos bendrijai sušaukti ir stovyklų gretoms kelionei parengti. ³ Sugaudus abiem trimitams, visa bendrija rinksis pas tave prie Susitikimo Palapinės įėjimo. ⁴ Sugaudus tik vienam, pas tave rinksis vadai ­ Izraelio giminių galvos. ⁵ Kai pirmąkart sutrimituosite pavojų, pakils į kelionę stovyklų gretos rytų pusėje; ⁶ kai antrąkart sutrimituosite pavojų, pakils į kelionę stovyklų gretos pietų pusėje. Pavojus turi būti skelbiamas, kai tik jie turi leistis į kelionę. ⁷ O kai turi būti sušaukta bendrija, trimituosite, bet pavojaus neskelbsite. ⁸ Aarono sūnūs, kunigai, pūs trimitus. Tai bus amžinas įstatas visoms jūsų kartoms. ⁹ Kai žygiuosite į karą savo krašte su jus engiančiu priešu, trimitais skelbsite pavojų, kad būtumėte prisiminti VIEŠPATIES, jūsų Dievo, ir išgelbėti nuo priešų. ¹⁰ Taip pat ir džiugesio dienomis ­ jūsų nustatytomis šventėmis, jaunaties dienomis ­ pūsite trimitus prie savo deginamųjų atnašų ir bendravimo aukų. Jie primins jus VIEŠPAČIUI, jūsų Dievui. Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.“

Iškeliavimas iš Sinajaus

¹¹ Antrųjų metų antro mėnesio dvidešimtą dieną debesis pakilo nuo Sandoros Padangtės, ¹² ir izraelitai, tarpais sustodami, leidosi į kelionę iš Sinajaus dykumos. Debesis sustojo Parano dykumoje.

¹³ Pirmąkart jie leidosi į kelionę, vykdydami VIEŠPATIES įsakymą, duotą per Mozę. ¹⁴ Judo stovykla su savo ženklu greta po gretos pajudėjo pirmoji. Aminadabo sūnus Nachšonas vedė jos gretas. ¹⁵ Cuaro sūnus Netanelis vedė Isacharo giminės gretas; ¹⁶ o Helono sūnus Eliabas ­ Zabulono giminės gretas.

¹⁷ Išardžius Padangtę, į kelionę leidosi Geršono ir Merario žmonės, Padangtės nešėjai. ¹⁸ Po to pajudėjo Rubeno stovykla su savo ženklu greta po gretos. Šedeūro sūnus Elicūras vedė jos gretas. ¹⁹ Cūrišadajo sūnus Šelumielis vedė Simeono giminės gretas, ²⁰ o Reuelio sūnus Eljasafas ­ Gado giminės gretas.

²¹ Tada leidosi į kelionę Kehato žmonės, šventųjų daiktų nešėjai. Dar jiems neatkeliavus, Padangtė vėl buvo pastatyta. ²² Po to pajudėjo Efraimo stovykla su savo ženklu greta po gretos. Amihudo sūnus Elišama vedė jos gretas. ²³ Pedacūro sūnus Gamelielis vedė Manaso giminės gretas, ²⁴ o Gideonio sūnus Abidanas ­ Benjamino giminės gretas.

²⁵ Galop kaip visų stovyklų užnugaris pajudėjo su savo ženklu greta po gretos Dano stovykla. Amišadajo sūnus Ahiezeras vedė jos gretas. ²⁶ Ochrano sūnus Pagielis vedė Ašero giminės gretas, ²⁷ o Enano sūnus Ahyra ­ Naftalio giminės gretas.

²⁸ Tokia buvo izraelitų žygio tvarka greta po gretos, kai jie leidosi į kelionę.

²⁹ Mozė tarė Hobabui, savo uošvio Reuelio Midjaniečio sūnui: „Keliaujame ton vieton, apie kurią VIEŠPATS yra pasakęs: ‘Duosiu ją jums.’ Eikš su mumis! Mes būsime tau dosnūs, nes VIEŠPATS pažadėjo būti dosnus Izraeliui.“ ³⁰ Bet šis atsakė: „Ne, aš neisiu. Verčiau grįšiu į gimtąjį kraštą pas savo gimines.“ ³¹ Mozė tarė: „Prašau mūsų nepalikti, nes tu žinai, kur dykumoje turėtume įsirengti stovyklą. Būsi mūsų akys! ³² Be to, jeigu eisi su mumis, ką gero VIEŠPATS mums daro, tą pat mes tau darysime.“

³³ Tad jie nužygiavo nuo VIEŠPATIES kalno trejeto dienų kelią. Sandoros Skrynia keliavo jų priekyje per tą trejeto dienų kelionę, ieškodama vietos sustoti poilsio. ³⁴ Jiems iškeliavus, dieną VIEŠPATIES debesis buvo viršum jų.

³⁵ Kai tik Sandoros Skrynia būdavo pakeliama kelionei, Mozė sakydavo:

„Pakilk, VIEŠPATIE!

Tebūna išsklaidyti tavo priešai,

tebėga nuo tavo veido tie, kurie tavęs neapkenčia!“

³⁶ O kai tik ji būdavo padedama poilsio, jis sakydavo:

„Sugrįžk, VIEŠPATIE,

prie nesuskaitomų Izraelio tūkstančių!“