¹ Septinto mėnesio pirmą dieną turėsite šventą sueigą: nedirbsite jokio savo tarnybos darbo. Ji turi jums būti rago gausmo diena. ² Atnašausite deginamąją auką dėl malonaus kvapo VIEŠPAČIUI: jautuką, aviną, septynis sveikus mitulius avinėlius. ³ Jų javų atnaša bus geriausi miltai, įmaišyti aliejumi: trys dešimtadaliai efos prie jaučio, du dešimtadaliai prie avino ⁴ ir dešimtadalis prie kiekvieno septynių avinėlių. ⁵ Be to, ožys bus atnašaujamas už nuodėmę atlikti permaldavimui jūsų labui. ⁶ Tai turi būti atnašaujama, neskaitant jaunaties deginamosios aukos ir jos javų atnašos, nuolatinės deginamosios aukos ir jos atnašos, kiekviena jų su savo liejamąja atnaša pagal įsaką kaip malonaus kvapo ugninė atnaša VIEŠPAČIUI.

⁷ Šio septinto mėnesio dešimtą dieną turėsite šventą sueigą ir pasninkausite. Nedirbsite jokio darbo. ⁸ Atnašausite VIEŠPAČIUI malonaus kvapo deginamąją auką: jautuką, aviną, septynis mitulius avinėlius. Jie turi būti sveiki. ⁹ Jų javų atnaša bus geriausi miltai, įmaišyti aliejumi: trys dešimtadaliai efos prie jaučio, du dešimtadaliai prie avino, ¹⁰ ir vienas dešimtadalis prie kiekvieno septynių avinėlių. ¹¹ Be to, ožys bus atnašaujamas už nuodėmę, neskaitant permaldavimo už nuodėmę atnašos ir nuolatinės deginamosios aukos, jos javų atnašos ir liejamosios atnašos.

¹² Septinto mėnesio penkioliktą dieną jums bus šventa sueiga: nedirbsite jokio savo tarnybos darbo. Septynias dienas švęsite iškilmes VIEŠPAČIUI. ¹³ Atnašausite deginamąją auką dėl malonaus kvapo VIEŠPAČIUI: trylika jautukų, du avinus, keturiolika mitulių avinėlių. Jie turi būti sveiki. ¹⁴ Prie jų javų atnaša bus geriausi miltai, įmaišyti aliejumi: trys dešimtadaliai efos prie kiekvieno iš trylikos jaučių, du dešimtadaliai prie kiekvieno iš dviejų avinų ¹⁵ ir dešimtadalis prie kiekvieno iš keturiolikos avinėlių. ¹⁶ Be to, ožys bus atnašaujamas už nuodėmę, neskaitant nuolatinės deginamosios aukos, jos javų atnašos ir liejamosios atnašos.

¹⁷ Antrą dieną ­ dvylika jautukų, du avinus, keturiolika sveikų mitulių avinėlių ¹⁸ su javų atnaša ir lie-jamosiomis atnašomis prie jaučių, avinų ir avinėlių, kaip įsakyta pagal jų skaičių, ¹⁹ be to, ožys bus atnašaujamas už nuodėmę, neskaitant nuolatinės deginamosios aukos, jos javų atnašos ir jų liejamųjų atnašų.

²⁰ Trečią dieną ­ vienuolika jaučių, du avinus, keturiolika sveikų mitulių avinėlių ²¹ su javų atnaša ir liejamosiomis atnašomis prie jaučių, prie avinų ir prie avinėlių, kaip įsakyta pagal jų skaičių. ²² Be to, ožys bus atnašaujamas už nuodėmę, neskaitant deginamosios aukos, jos javų atnašos ir liejamosios atnašos.

²³ Ketvirtą dieną ­ dešimt jaučių, du avinus, keturiolika sveikų mitulių avinėlių ²⁴ su javų atnaša ir liejamosiomis atnašomis prie jaučių, prie avinų ir avinėlių, kaip įsakyta pagal jų skaičių. ²⁵ Be to, ožys bus atnašaujamas už nuodėmę, neskaitant nuolatinės deginamosios aukos, jos javų atnašos ir liejamosios atnašos.

²⁶ Penktą dieną ­ devynis jaučius, du avinus, keturiolika sveikų mitulių avinėlių ²⁷ su javų atnaša ir liejamosiomis atnašomis prie jaučių, avinų ir avinėlių, kaip įsakyta pagal jų skaičių. ²⁸ Be to, ožys bus atnašaujamas už nuodėmę, neskaitant nuolatinės deginamosios aukos, jos javų atnašos ir liejamosios atnašos.

²⁹ Šeštą dieną ­ aštuonis jaučius, du avinus, keturiolika sveikų mitulių avinėlių ³⁰ su javų atnaša ir liejamosiomis atnašomis prie jaučių, prie avinų ir prie avinėlių, kaip įsakyta pagal jų skaičių. ³¹ Be to, ožys bus atnašaujamas už nuodėmę, neskaitant nuolatinės deginamosios aukos, jos javų atnašos ir liejamosios atnašos.

³² Septintą dieną ­ septynis jaučius, du avinus, keturiolika sveikų mitulių avinėlių ³³ su javų atnaša ir liejamosiomis atnašomis prie jaučių, prie avinų ir prie avinėlių, kaip įsakyta pagal jų skaičių. ³⁴ Be to, ožys bus atnašaujamas už nuodėmę, neskaitant nuolatinės deginamosios aukos, jos javų atnašos ir liejamosios atnašos.

³⁵ Aštuntą dieną jums bus iškilminga sueiga; nedirbsite jokio tarnybos darbo. ³⁶ Atnašausite deginamąją auką, malonaus kvapo atnašą, sudeginamą VIEŠPAČIUI: jautį, aviną, septynis sveikus metinius avinėlius ³⁷ su javų atnaša ir liejamosiomis atnašomis prie jaučio, prie avino ir prie avinėlių, kaip įsakyta pagal jų skaičių. ³⁸ Be to, ožys bus atnašaujamas už nuodėmę, neskaitant nuolatinės deginamosios aukos, jos javų atnašos ir liejamosios atnašos.

³⁹ Visa tai atnašausite VIEŠPAČIUI savo iškilmingose šventėse, neskaitant jūsų įžado ir geros valios aukų, ar tai būtų deginamosios aukos, ar javų, liejamosios bei bendravimo aukos.’“

¹ Mozė persakė visa izraelitams, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs.

Įstatai dėl įžadų

² Tada Mozė kalbėjo izraelitų giminių galvoms, tardamas: „Štai ką VIEŠPATS įsakė: ³ ‘Kai žmogus padaro įžadą VIEŠPAČIUI ar priesaika įsipareigoja įvykdyti pažadą, savo žodžio nelaužys. Jis įvykdys visa, kas išėjo iš jo lūpų.

⁴ Kai moteris padaro įžadą VIEŠPAČIUI ar įsipareigoja pažadu, būdama jaunutė dar savo tėvo namuose, ⁵ ir jos tėvas nugirsta apie jos įžadą ar pažadą, kuriuo ji įsipareigojo, bet nieko jai nesako, visi jos įžadai ir bet koks pažadas, kuriuo ji įsipareigojo, galioja. ⁶ Bet jei tėvas pareiškia nepritarimą tą dieną, kai apie tai išgirdo, joks jos įžadas ir joks pažadas, kuriuo ji įsipareigojo, negalios. VIEŠPATS jai atleis, nes jos tėvas buvo pareiškęs nepritarimą.

⁷ Jei ji ištekėtų, galiojant jos įžadams ar bet kokiam neapgalvotam žodžiui, kuriuo ji įsipareigojo, ⁸ ir jos vyras apie tai nugirstų, bet nieko jai nesakytų tą dieną, kai apie tai išgirdo, jos įžadai galioja ir visi jos pažadai, kuriais ji įsipareigojo, galioja. ⁹ Bet jei tą dieną, kai jos vyras apie tai išgirdo, pareiškia nepritarimą, kartu jis panaikins jos įžadą, kuriuo ji buvo saistoma, ar neapgalvotą pažadą, kuriuo ji buvo įsipareigojusi. ¹⁰ Tačiau našlės ar išsiskyrusios moters kiekvienas įžadas, kuriuo ji yra įsipareigojusi, bus galiojantis.

¹¹ Jei moteris padarytų įžadą, būdama savo vyro namuose, ar įsipareigotų prisiekdama pažadu, ¹² ir jos vyras, apie tai išgirdęs, nieko jai nesakytų ir nepritarimo nepareikštų, visi jos įžadai galios ir bet koks pažadas, kuriuo ji įsipareigojo, galios. ¹³ Bet jei vyras panaikina juos tą dieną, kai apie juos sužino, visi iš jos lūpų išėję įžadai ar padaryti pažadai negalios. Jos vyras juos panaikino; VIEŠPATS jai atleis. ¹⁴ Bet kokį jos įžadą ar bet kokią priesaiką susitramdyti vyras gali patvirtinti ar panaikinti. ¹⁵ Bet jei jos vyras dieną kitą jai nieko nesako, jis patvirtina visus jos įžadus ar pažadus, kuriais ji yra įsipareigojusi: jis patvirtino juos, nes nesakė jai nieko tą dieną, kai apie tai sužinojo. ¹⁶ O jei panaikins juos po tos dienos, kurią apie juos sužinojo, jis užsitrauks kaltę.’“

¹⁷ Tokie tat yra įstatai, kuriuos VIEŠPATS įsakė per Mozę, dėl vyro ir žmonos, dėl tėvo ir dukters, kuri tebėra jaunutė ir tebegyvena tėvo namuose.

¹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ² „Atkeršyk midjaniečiams už izraelitus; po to tu būsi paimtas pas savo giminę.“ ³ Todėl Mozė kalbėjo žmonėms: „Tebūna iš jūsų išrinkti ir apginkluoti vyrai žygiui, težygiuoja jie prieš midjaniečius išlieti VIEŠPATIES keršto Midjane. ⁴ Pasiųskite į žygį po tūkstantį vyrų iš kiekvienos Izraelio giminės.“ ⁵ Taigi iš Izraelio tūkstančių buvo pašaukti į karo tarnybą po tūkstantį iš kiekvienos giminės ­ dvylika tūkstančių, ginkluotų mūšiui. ⁶ Mozė išsiuntė juos į žygį po tūkstantį iš kiekvienos giminės drauge su kunigo Eleazaro sūnumi Finehu, kuris nešėsi šventyklos reikmenis ir trimitus pavojaus ženklui duoti. ⁷ Jie išžygiavo į mūšį prieš Midjaną, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs, ir išžudė visus vyrus. ⁸ Be užmuštųjų mūšyje, jie nužudė ir Midjano karalius: Evį, Rekemą, Cūrą, Hūrą ir Rebą ­ penkis Midjano karalius. Jie užmušė kalaviju ir Beoro sūnų Bileamą. ⁹ Midjano moteris drauge su jų mažyliais izraelitai paėmė į nelaisvę. Jie pasiėmė kaip grobį ir visus jų galvijus, kaimenes bei visą turtą. ¹⁰ Visus miestus, kur jie buvo įsikūrę, ir jų stovyklas jie sudegino. ¹¹ Tada, pasiėmę visą karo grobį ir laimikį ­ žmones ir gyvulius, ¹² jie atgabeno belaisvius, karo grobį ir laimikį pas Mozę, kunigą Eleazarą ir izraelitų bendriją į stovyklą Moabo lygumose prie Jordano netoli Jericho.

¹³ Mozė, kunigas Eleazaras ir visi bendrijos vadai išėjo jų pasitikti už stovyklos. ¹⁴ Mozė įniršo ant kariuomenės vadų, tūkstantininkų ir šimtininkų, sugrįžusių iš karo žygio. ¹⁵ „Palikote gyvas visas šias moteris? ­ tarė jis jiems. ­ ¹⁶ Juk šios moterys, Bileamo patariamos, paskatino izraelitus taip nusižengti VIEŠPAČIUI Peoro reikalu, kad VIEŠPATIES bendriją ištiko maras. ¹⁷ Užtat dabar nužudykite visus mažus berniukus, nužudykite ir visas moteris, pažinusias vyrą, ¹⁸ o jaunas mergaites, nepažinusias vyro, pasilikite sau gyvas. ¹⁹ Be to, turite išbūti septynias dienas už stovyklos, o kas iš jūsų užmušė žmogų ar palietė lavoną, turite apsivalyti trečią ir septintą dieną. ²⁰ Turite apvalyti ir kiekvieną drabužį, kiekvieną odinį daiktą, kas tik išausta iš ožkos vilnų, ir kiekvieną medinį daiktą.“

²¹ Kunigas Eleazaras sugrįžusiems iš mūšio kareiviams tarė: „Toks yra apeiginis įstatas, kurį VIEŠPATS davė per Mozę. ²² Auksas, sidabras, varis, geležis, alavas ir švinas ­ ²³ visa, kas gali atsispirti ugniai ­ turi būti apvalyta ugnimi ir bus apvalyta. Nepaisant to, jie turi būti apvalyti ir apvalymo vandeniu. O kas negali atsispirti ugniai, turi būti nuplauta vandeniu. ²⁴ Išsiskalbsite savo drabužius septintą dieną ir būsite švarūs. Po to galėsite įeiti į stovyklą.“

²⁵ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ²⁶ „Tu, kunigas Eleazaras ir bendrijos protėvių namų galvos surašykite paimtą grobį ­ ir žmones, ir galvijus. ²⁷ Tada grobį padalykite lygiai į dvi dalis: kareiviams, žygiavusiems į mūšį, ir visai bendrijai. ²⁸ Iš žygiavusių į mūšį kareivių dalies atidėk kaip duoklę VIEŠPAČIUI po vieną iš kiekvieno penketo šimtų žmonių, jaučių, asilų, avių ar ožkų. ²⁹ Paimk tai iš jų pusės ir atiduok kunigui Eleazarui kaip atnašą VIEŠPAČIUI. ³⁰ O iš izraelitų pusės paimsi po vieną iš kiekvieno penkiasdešimt žmonių, jaučių, asilų, avių ar ožkų ­ visų gyvulių ­ ir atiduosi juos levitams, atliekantiems tarnybą VIEŠPATIES Padangtėje.“

³¹ Mozė ir Eleazaras padarė, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs. ³² Grobio kiekis, neskaitant kareivių pasigrobto karo laimikio, iš viso buvo šeši šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai avių, ³³ septyniasdešimt du tūkstančiai jaučių, ³⁴ šešiasdešimt vienas tūkstantis asilų, ³⁵ trisdešimt du tūkstančiai žmonių, būtent moterų, kurios dar nebuvo pažinusios vyro.

³⁶ Taigi pusė ­ dalis, tekusi ėjusiems į karo žygį ­ buvo trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai avių ir ožkų, ³⁷ o VIEŠPATIES avių ir ožkų duoklė ­ šeši šimtai septyniasdešimt penkios. ³⁸ Jaučių buvo trisdešimt šeši tūkstančiai, iš jų septyniasdešimt du ­ duoklė VIEŠPAČIUI. ³⁹ Asilų buvo trisdešimt tūkstančių penki šimtai, iš jų šešiasdešimt vienas ­ duoklė VIEŠPAČIUI. ⁴⁰ Žmonių buvo šešiolika tūkstančių, iš jų trisdešimt du ­ duoklė VIEŠPAČIUI. ⁴¹ Mozė duoklę ­ atnašą VIEŠPAČIUI ­ atidavė kunigui Eleazarui, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs.

⁴² O izraelitų pusė ­ Mozės atidėtoji nuo ėjusių į karo žygį vyrų, ­ ⁴³ ta bendrijos pusė buvo trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai avių ir ožkų, ⁴⁴ trisdešimt šeši tūkstančiai jaučių, ⁴⁵ trisdešimt tūkstančių penki šimtai asilų ⁴⁶ ir šešiolika tūkstančių žmonių. ⁴⁷ Iš izraelitų pusės Mozė paėmė po vieną iš kiekvieno penkiasdešimt žmonių bei gyvulių ir atidavė juos levitams, atliekantiems tarnybą VIEŠPATIES Padangtėje, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs.

⁴⁸ Tada atėjo pas Mozę vadai, vedę kariuomenės tūkstančius, tūkstantininkai ir šimtininkai. ⁴⁹ „Mes, tavo tarnai, ­ tarė jie Mozei, ­ suskaičiavome mums pavestus kareivius, nė vieno iš mūsiškių netrūksta. ⁵⁰ Todėl atnešėme VIEŠPATIES atnašą, ką kiekvienas mūsų aptiko ­ auksinius daiktus, antrankovius ir apyrankes, antspaudų žiedus, auskarus ir karolius, ­ kad būtų atliktas permaldavimas už mus VIEŠPATIES akivaizdoje.“ ⁵¹ Mozė ir kunigas Eleazaras priėmė iš jų auksą ir visokius dirbinius. ⁵² Viso jų paaukoto atnašos aukso buvo šešiolika tūkstančių septyni šimtai penkiasdešimt šekelių. ⁵³ O žygyje dalyvavusieji kareiviai karo laimikį pasilaikė sau. ⁵⁴ Mozė ir kunigas Eleazaras priėmė auksą iš pareigūnų, [vedusių] tūkstančius ir šimtus, ir įnešė jį į Susitikimo Palapinę kaip priminimo auką izraelitų labui VIEŠPATIES akivaizdoje.

¹ Rubeno giminės žmonės ir Gado giminės žmonės turėjo labai dideles galvijų bandas. Pamatę, kad Jazero kraštas bei Gileado kraštas tinkami galvijams, ² Gado ir Rubeno žmonės atėjo pas Mozę, kunigą Eleazarą ir bendrijos vadus, sakydami: 3„Atarotai, Dibonas, Jazeras, Nimra, Hešbonas, Elealė, Sebamas, Nebojas ir Beonas ­ ⁴ žemė, kurią VIEŠPATS užkariavo Izraelio bendrijai ­ yra galvijų kraštas. O jūsų tarnai turi galvijų. ⁵ Jei radome malonę tavo akyse, ­ tęsė jie, ­ tebūna šis kraštas duotas mums, tavo tarnams, kaip nuosavybė. Neversk mūsų keltis per Jordaną.“

⁶ Mozė atsakė Gado ir Rubeno žmonėms: „Argi jūsų broliai eis į karą, o jūs čia sėdėsite? ⁷ Kodėl norite pakirsti izraelitų ryžtą eiti į kraštą, kurį jiems VIEŠPATS yra davęs? ⁸ Jūsų tėvai tai padarė, kai iš Kadeš Barnėjos siunčiau juos krašto išžvalgyti. ⁹ Nukeliavę iki Eškolo slėnio ir pamatę tą kraštą, jie pakirto izraelitų ryžtą eiti į kraštą, kurį VIEŠPATS buvo jiems davęs. ¹⁰ Tą dieną pyktis apėmė VIEŠPATĮ, ir jis prisiekė, tardamas: ¹¹ ‘Nė vienas iš žmonių, kurie išėjo iš Egipto, nuo dvidešimt metų ir vyresnių, nematys krašto, kurį prisiekiau duoti Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, nes jie ištikimai manęs nesekė; ¹² nė vienas, išskyrus kenizą Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę, nes jiedu ištikimai sekė VIEŠPATĮ.’ ¹³ Pyktis ant Izraelio apėmė VIEŠPATĮ, ir jis vedžiojo juos po dykumą keturiasdešimt metų, kol pradingo visa karta, padariusi pikta VIEŠPATIES akyse. ¹⁴ Vadinasi, dabar jūs, nusidėjėlių išperos, pakeitėte savo tėvus, didindami VIEŠPATIES pykčio ant Izraelio įniršį! ¹⁵ Jei jūs atsisakote jį sekti, jis vėl paliks juos dykumoje; jūs sunaikinsite šią visą tautą.“

¹⁶ O jie, priėję arčiau, tarė: „Pastatysime čia aptvarus savo kaimenėms ir miestus mūsų mažyliams, ¹⁷ bet patys imsimės ginklų, žygiuodami pirma izraelitų, kol nuvesime juos į vietą. Tuo tarpu mūsų mažyliai gali pasilikti įtvirtintuose miestuose, apsaugoti nuo vietos gyventojų. ¹⁸ Negrįšime į savo namus, kol visi izraelitai nebus užėmę savo paveldo. ¹⁹ Dalies su jais kitoje pusėje, Užjordanėje, neturėsime, nes savo paveldą jau turime rytinėje Jordano pusėje.“

²⁰ Mozė jiems atsakė: „Jei darote, kaip sakote, jei imatės ginklų, žygiuodami į karą kaip VIEŠPATIES priekinė sauga, ²¹ ir visi, tinkami karinei tarnybai, pereinate Jordaną VIEŠPAČIUI reikalaujant, kolei jis nenuvarys sau iš kelio priešų ²² ir kolei kraštas netaps pavaldus VIEŠPATIES akivaizdoje, galite sugrįžti ir būsite nenusikaltę VIEŠPAČIUI ir Izraeliui. O šis kraštas bus jūsų nuosavybė VIEŠPATIES akivaizdoje. ²³ Bet jei taip nedarysite, tikėkite manimi, būsite nusidėję VIEŠPAČIUI. Galite būti tikri, kad jūsų nuodėmė jus pasivys. ²⁴ Tad statykite miestus savo mažyliams ir aptvarus savo kaimenėms, bet vykdykite, ką esate pažadėję.“

²⁵ Tada Gado ir Rubeno žmonės tarė Mozei: „Tavo tarnai elgsis kaip tu, mūsų viešpats, įsakai. ²⁶ Mūsų mažyliai, mūsų žmonos, mūsų kaimenės ir visi kiti mūsų galvijai pasiliks Gileado miestuose, ²⁷ tuo tarpu tavo tarnai, kiekvienas apsiginklavęs kariauti, persikels ir kovos už VIEŠPATĮ, kaip tu, mūsų viešpatie, įsakai.“

²⁸ Mozė davė dėl jų įsakymą kunigui Eleazarui, Nūno sūnui Jozuei ir izraelitų protėvių namų galvoms. ²⁹ Mozė tarė jiems: „Jei Gado ir Rubeno žmonės, visi apsiginklavę kariauti VIEŠPATIES akivaizdoje, persikels su jumis per Jordaną ir kraštas pasidarys jums pavaldus, atiduosite jiems Gileado kraštą kaip nuosavybę. ³⁰ Bet jei ginkluoti jie nepersikels su jumis, jie turės nuosavybę tarp jūsų Kanaano krašte.“ ³¹ Gado ir Rubeno žmonės atsakė: „Ką VIEŠPATS yra pasakęs apie tavo tarnus, tą mes ir darysime. ³² Mes kelsimės apsiginklavę VIEŠPATIES akivaizdoje į Kanaano kraštą, bet mūsų paveldo nuosavybė bus šioje Jordano pusėje.“

³³ Mozė davė jiems ­ Gado ir Rubeno giminei bei pusei Juozapo sūnaus Manaso giminės ­ amoritų karaliaus Sihono karalystę ir Bašano karaliaus Ogo karalystę, kraštą bei miestus su aplinkinių miestų valdomis. ³⁴ Gado žmonės atstatė Diboną, Atarotus, Aroerą, ³⁵ Atrot Šofaną, Jazerą, Jogbohą, ³⁶ Bet Nimrą ir Bet Haraną, įtvirtino miestus ir aptvarus avims. ³⁷ O Rubeno žmonės atstatė Hešboną, Elealę, Kirjataimus, ³⁸ Neboją, Baal Meoną, pakeisdami kai kurių vardus, ir Sibmą. Atstatytiems miestams jie davė savo pačių vardus. ³⁹ Manaso sūnaus Machyro palikuonys patraukė į Gileadą ir, išvarę ten gyvenusius amoritus, užėmė jį. ⁴⁰ Mozė atidavė Gileadą Manaso sūnui Machyrui, ir šis ten įsikūrė. ⁴¹ O Manaso sūnus Jayras patraukė, užėmė jų kaimus ir pavadino juos Havot Jayru. ⁴² Nobachas kovojo prieš Kenatą, užėmė jį bei jo kaimus ir pavadino Nobachu ­ savo vardu.