¹ Choro vadovui. Pučiamiesiems instrumentams. Dovydo psalmė.

² Išgirsk mano žodžius, VIEŠPATIE,

atkreipk dėmesį į mano dejonę!

³ Klausykis mano maldos šauksmo,

mano Karaliau ir mano Dieve, maldauju tave!

⁴ VIEŠPATIE, auštant tu girdi mano balsą,

auštant kreipiuosi į tave malda ir laukiu.

⁵ Juk tu esi Dievas, nekenčiantis to, kas nedora;

pikta pas tave nevieši.

⁶ Kas puikuojasi, tas negali iškęsti tavo žvilgsnio.

Tu neapkenti visų nedorėlių,

⁷ melagiams tu leidi pražūti.

VIEŠPATS bjaurisi žudikais ir išdavikais.

⁸ Bet per tavo didžią ištikimąją meilę

aš įžengiu į tavo Namus

ir iš pagarbios baimės puolu kniūbsčias šventykloje,

kur tu esi garbinamas.

⁹ Vesk mane, VIEŠPATIE, savo išganingu teisumu,

nepaisydamas budrių mano priešų!

Ištiesink man kelią!

¹⁰ Juk tuo, ką sako mano priešai,

niekada negalima pasitikėti.

Jų širdis kupina piktų kėslų,

gerklės ­ atviri kapai, o liežuviai ­ sukti.

¹¹ Pasmerk ir nubausk juos, Dieve;

tepražudo juos jų pačių kėslai.

Atmesk juos dėl jų nuodėmių daugybės,

nes prieš tave jie kėlė maištą.

¹² O visi, kas prie tavęs glaudžiasi,

tedžiūgauja ir iš džiaugsmo tegieda amžinai.

Taip juos globok,

kad mylintieji tavo vardą džiūgautų tavimi.

¹³ Juk tu, VIEŠPATIE, tikrai laimini teisųjį,

apgaubi jį savo malone lyg skydu.

¹ Choro vadovui. Su styginiais instrumentais pagal šeminitą. Dovydo psalmė.

² VIEŠPATIE, nesmerk manęs įniršęs,

nebausk manęs pykdamas!

³ Būk man maloningas, VIEŠPATIE,

nes aš visiškai nusikamavęs;

gydyk mane, VIEŠPATIE,

nes mano kaulai sukrėsti.

⁴ Ir mano gyvastis priblokšta,

VIEŠPATIE, kiek ilgai?..

⁵ VIEŠPATIE, atsigręžk! Gelbėk mane!

Išvaduok mane dėl savo ištikimosios meilės!

⁶ Juk tarp mirusiųjų nėra kas tave atmintų,

kas gali tave šlovinti Šeole?

⁷ Aš aimanų nuvargintas

kasnakt ašaromis laistau savo lovą

ir verksmu drėkinu savo guolį.

⁸ Skausmas temdo man akis,

ir nuo daugybės vargų jos silpsta.

⁹ Atsitraukite nuo manęs, visi piktadariai,

nes VIEŠPATS išgirdo mano verksmą.

¹⁰ VIEŠPATS išklauso mano maldavimą,

VIEŠPATS priima mano maldą.

¹¹ Visi mano priešai bus pažeminti

ir siaubo apimti.

Akimirksniu jie trauksis ir bus sugėdinti.

¹ Dovydo šigajonas, kurį jis giedojo VIEŠPAČIUI dėl Kušo Benjamino.

² VIEŠPATIE, mano Dieve, prie tavęs glaudžiuosi!

Saugok mane nuo visų, kurie mane persekioja,

ir gelbėk mane,

³ kad jie kaip liūtai, mane nusivilkę,

nesuplėšytų į gabalus,

nes nėra kas išgelbsti.

⁴ VIEŠPATIE, mano Dieve, jei tai padariau,

jei kaltė suteršė mano rankas,

⁵ jei piktu atsilyginau savo bičiuliui,

bet pasigailėjau tų,

kurie be priežasties buvo mano priešai,

⁶ tai tepersekioja mane priešas ir tepagauna,

tesutrypia mano gyvastį su žemėmis

ir tesumaišo mano sielą su dulkėmis! Sela.

⁷ VIEŠPATIE, pakilk įniršęs,

užstok mane nuo priešų šėlsmo!

Mano Dieve, pabusk teismui, kurį esi paskelbęs.

⁸ Tesiburia aplink tave sueiga tautų,

o tu viešpatauk joms iš aukštybių.

⁹ VIEŠPATS teisia tautas;

mane, VIEŠPATIE, teisk pagal mano teisumą,

atsižvelgdamas į mano nekaltumą.

¹⁰ Nedorėlių kėslams padaryk galą,

o teisųjį sustiprink! Tu ištiri mūsų mintis ir norus, o teisusis Dieve!

¹¹ Dievas ­ mano skydas,

gelbstintis doros širdies žmones.

¹² Teisus teisėjas yra Dievas,

Dievas, kuris gali kasdien bausti.

¹³ Jei žmogus nepakeis savo elgesio,

Dievas galąs kalaviją,

įtemps lanką, paėmęs strėlę,

¹⁴ parengs prieš jį savo mirtinus ginklus

ir ugningas ietis pavers savo strėlėmis.

¹⁵ Štai kaip nedoras žmogus sumano pikta,

užsigeidžia kenkti ir pagimdo apgaulę.

¹⁶ Jis iškasa duobę, dar pagilina ją,

ir pats įpuola į savo iškastą duobę,

¹⁷ jam ant galvos grįžta jo piktumas,

jo smurtas krinta jam ant pakaušio.

¹⁸ Dėkosiu VIEŠPAČIUI už jo teisumą,

giedosiu šlovės giesmę VIEŠPAČIUI Aukščiausiajam.

¹ Choro vadovui. Pagal gititą. Dovydo psalmė.

² VIEŠPATIE, mūsų Dieve,

koks nuostabus tavo vardas visoje žemėje!

Savo didingumu apdengei dangaus aukštybes.

³ Mažylių ir kūdikių lūpomis sukūrei sau šlovę

engėjams sugėdinti,

kad nutildytum priešą ir maištautoją.

⁴ Kai pažvelgiu į tavo dangų,

tavo rankų darbą,

į mėnulį ir žvaigždes,

kurias tu pritvirtinai,

⁵ kas tas žmogus, kad jį atmeni,

kas tas mirtingasis, kad juo rūpiniesi?

⁶ Tu padarei jį tik truputį žemesnį už save,

apvainikavai garbe ir didybe.

⁷ Tu padarei jį savo rankų darbų šeimininku,

padėjai visa prie jo kojų:

⁸ avis ir jaučius visus aliai vieno

ir laukinius gyvulius,

⁹ padangių paukščius bei jūros žuvis

ir visa, kas tik keliauja jūrų takais.

¹⁰ VIEŠPATIE, mano Dieve,

koks nuostabus tavo vardas visoje žemėje!