¹ Dovydo. VIEŠPATS mano šviesa ir išgelbėjimas,

tad ko turėčiau bijotis?

VIEŠPATS mano gyvenimo tvirtovė,

tad prieš ką turėčiau drebėti?

² Kai nedori žmonės užpuola mane,

norėdami mane suėsti,

jie, mano užpuolikai ir priešai,

klumpa ir žūva.

³ Nors ir kariuomenė apgultų mane,

mano širdis nebijotų;

nors ir karas man būtų paskelbtas,

net tada pasitikėčiau.

⁴ Vieno teprašau iš VIEŠPATIES,

tik vieno tenoriu ­

gyventi VIEŠPATIES Namuose

per visas savo gyvenimo dienas,

gėrėtis VIEŠPATIES žavumu

ir lankyti jo šventyklą.

⁵ Juk vargo dieną jis paslėps mane savo pastogėje,

suteiks man globą savo palapinėje,

užkels mane aukštai ant uolos.

⁶ Tad keliu galvą prieš visus savo priešus aplink

ir atnašauju aukas jo Palapinėje

su džiaugsmo šauksmais,

giedu giesmę, šlovindamas VIEŠPATĮ.

⁷ Išgirsk mano balsą, VIEŠPATIE, kai šaukiuosi,

būk man maloningas ir išklausyk mane!

⁸ „Eik, ­ sako man širdis, ­ ieškok jo veido!“

Tavo veido, VIEŠPATIE, aš ieškau!

⁹ Neslėpk nuo manęs savo veido,

neatstumk supykęs savo tarno!

Tu buvai mano pagalba,

tad neatmesk manęs, nepalik manęs,

Dieve, mano Gelbėtojau.

¹⁰ Nors tėvas ir motina mane paliktų,

VIEŠPATS mane priims.

¹¹ Mokyk, VIEŠPATIE, mane savo kelio,

dėl mano budrių priešų vesk mane lygiu taku.

¹² Neatiduok manęs priešininkų savivalei,

nes melagingi liudytojai sukilo prieš mane

ir alsuoja smurtu.

¹³ Tikiu, kad patirsiu VIEŠPATIES gerumą

gyvųjų šalyje.

¹⁴ Pasitikėk VIEŠPAČIU ir būk stiprus!

Turėk drąsos ir pasitikėk VIEŠPAČIU!

¹ Dovydo. Tavęs šaukiuosi, VIEŠPATIE,

mano Uola, nebūk man kurčias!

Juk, jeigu tylėsi, būsiu kaip tie,

kurie žengia į kapą.

² Išgirsk mano maldaujantį balsą,

kai šaukiuosi tavo pagalbos,

tiesdamas rankas tavo šventosios buveinės link.

³ Nenutempk manęs su nedorėliais,

su pikta darančiais,

su žmonėmis, kurie kaimynus draugiškai sveikina,

o širdyje puoselėja pikta.

⁴ Atmokėk jiems pagal jų darbus,

už jų piktus veiksmus.

Atmokėk jiems už jų rankų darbus,

atiduok jiems, ką jie užsidirbo!

⁵ Kadangi jie nepaiso VIEŠPATIES veiksmų

nei jo rankų darbo,

jis sužlugdys juos ir daugiau nebeatkurs.

⁶ Tebūna pašlovintas VIEŠPATS,

nes jis išgirdo mano pagalbos šauksmą.

⁷ VIEŠPATS mano stiprybė ir mano skydas;

mano širdis juo pasitiki.

Jis man padėjo, ir mano širdis džiūgauja,

giesme aš jam dėkoju.

⁸ VIEŠPATS savo tautos stiprybė,

tvirtovė savo pateptąjį išgelbėti.

⁹ Gelbėk savo tautą ir laimink savo paveldą!

Būk jų Ganytojas ir rūpinkis jais amžinai!

¹ Dovydo psalmė. Teikite VIEŠPAČIUI, dangiškosios būtybės,

teikite VIEŠPAČIUI šlovę ir galybę!

² Teikite VIEŠPAČIUI jo vardo garbę,

šlovinkite didžiai šventą VIEŠPATĮ!

³ VIEŠPATIES balsas viešpatauja virš vandenų,

didybės Dievas griaudžia,

VIEŠPATS viešpatauja virš vandenyno.

⁴ Galingas VIEŠPATIES balsas,

kupinas didybės VIEŠPATIES balsas.

⁵ VIEŠPATIES balsas trupina kedrus,

VIEŠPATS trupina Libano kedrus.

⁶ Jis šokdina Libaną lyg veršį

ir Hermono kalną lyg jauną laukinį jautį.

⁷ VIEŠPATIES balsas blyksi žaibais.

⁸ VIEŠPATIES balsas supurto dykumą,

VIEŠPATS sudrebina Kadešo tyrus.

⁹ VIEŠPATIES balsas triuškina ąžuolus,

ir plikai nušluoja miškus,

o jo šventykloje visi šaukia: „Šlovė!“

¹⁰ VIEŠPATS karaliauja virš tvano,

VIEŠPATS karaliauja amžinai.

¹¹ Tesuteikia VIEŠPATS stiprybės savo tautai!

Telaimina VIEŠPATS savo tautą ramybe!

¹ Psalmė. Dovydo. Giesmė šventyklos pašventinimo iškilmėms.

² Skelbsiu tavo didybę, VIEŠPATIE, nes mane išgelbėjai

ir neleidai džiūgauti mano priešams.

³ Šaukiausi tavo pagalbos, VIEŠPATIE, mano Dieve,

ir tu mane išgydei.

⁴ VIEŠPATIE, tu ištraukei mano gyvastį iš Šeolo,

nes su visais buvau pakeliui į kapą,

bet tu sulaikei mane nuo mirties.

⁵ Giedokite šlovės giesmes VIEŠPAČIUI,

jo ištikimieji,

prisiminkite, koks jis šventas,

ir dėkokite jam!

⁶ Jo įniršis tęsiasi tik akimirką,

o gerumas ­ visą gyvenimą.

Ašaros gali lietis visą naktį,

bet džiaugsmas ateina su aušra.

⁷ Kai man sekdavosi, sakydavau:

„Niekad nesvyruosiu!“

⁸ Savo gerumu, VIEŠPATIE,

tu pastatei mane kaip nenugalimą kalną,

bet tu nugręžei savo veidą, ir aš drebėjau iš baimės.

⁹ Tavęs, VIEŠPATIE, šaukiausi,

savo Dievo pagalbos maldavau:

¹⁰ „Kokia tau nauda iš mano mirties,

iš mano žengimo į kapą?

Nejau dulkės šlovins tave

ar skelbs tavo ištikimybę?

¹¹ Išgirsk mane, VIEŠPATIE,

ir būk man maloningas!

VIEŠPATIE, padėk man!“

¹² Tu pavertei mano liūdesį džiugesiu,

nuvilkai man ašutinę ir apjuosei džiaugsmu,

¹³ kad giedočiau tau be perstojo šlovės giesmę.

VIEŠPATIE, tu mano Dievas,

tau dėkosiu per amžius!

¹ Choro vadovui. Dovydo psalmė.

² Pas tave, VIEŠPATIE, ieškau užuovėjos,

neleisk man niekada nusivilti!

Tu esi teisus, tad gelbėk mane!

³ Išgirsk mane, skubėk manęs gelbėti!

Būk užuovėjos Uola, mano tvirtovė,

galinga pilis man gelbėtis!

⁴ Juk esi man ir Uola, ir tvirtovė,

vesi ir saugosi mane dėl savo vardo.

⁵ Apsaugok mane nuo paslėptų pinklių,

nes tu mano užuovėja.

⁶ Į tavo rankas atiduodu savo dvasią.

Tu mane atperki,

VIEŠPATIE, ištikimasis Dieve.

⁷ Nekenčiu tų, kurie kliaujasi tuščiais stabais,

bet pasitikiu VIEŠPAČIU.

⁸ Leisk man džiūgauti ir būti linksmam

dėl tavo ištikimosios meilės,

nes tu pažvelgei į mano kančią

ir pasirūpinai manimi didžiame varge.

⁹ Tu neatidavei manęs priešui į nagus,

bet išvedei į laisvę.

¹⁰ Pasigailėk manęs, VIEŠPATIE, nes man sunku.

Nuo skausmo temsta man akys,

nyksta mano gyvastis, net kaulai.

¹¹ Mano gyvenimą sekina skausmas,

o mano metus ­ dejonės;

nuo kančios man stinga jėgų.

¹² Esu pajuoka visiems savo priešams,

pasibjaurėjimą keliu net kaimynams

ir baimę ­ savo pažįstamiems;

nuo manęs bėga, kas tik kelyje mane pamato.

¹³ Esu visų užmirštas, lyg būčiau miręs,

tapau lyg sudaužytas indas.

¹⁴ Girdžiu daugelį kuždomis kalbant ­

siaubas visur! ­

kai jie rengia man pinkles

ir kėsinasi atimti gyvastį.

¹⁵ Bet aš pasitikiu tavimi, VIEŠPATIE,

ir sakau: „Tu mano Dievas.“

¹⁶ Tavo rankose mano likimas;

gelbėk mane nuo priešų, nuo tų,

kurie mane persekioja.

¹⁷ Pažvelk į savo tarną gerumu,

gelbėk mane savo ištikimąja meile.

¹⁸ Tenebūna man gėdos, VIEŠPATIE,

nes tavęs šaukiuosi.

Tebūna sugėdinti nedorėliai,

težengia priblokšti į Šeolą.

¹⁹ Tebūna nutildytos melagingos lūpos,

apie teisius žmones įžūliai kalbančios

su puikybe ir panieka.

²⁰ Koks nuostabus tavo gerumas,

sukauptas tiems,

kurie tavęs pagarbiai bijo,

ir teikiamas tiems,

kurie ieško tavo užuovėjos,

visiems žmonėms matant!

²¹ Savo Artumo užuovėjoje paslepi juos

nuo žmonių kėslų,

apsaugai savo pastogėje

nuo priekabių liežuvių.

²² Tebūna pašlovintas VIEŠPATS,

nes jis buvo man nuostabiai ištikimas

įtvirtintame mieste.

²³ Patirdamas nerimą, maniau:

„Esu išvaromas toli nuo tavo Artumo.“

Bet tu išgirdai mano maldavimą,

kai šaukiausi tavo pagalbos.

²⁴ Mylėkite VIEŠPATĮ, visi jo ištikimieji!

VIEŠPATS saugo ištikimuosius,

bet skaudžiai atlygina tam,

kuris išpuikusiai elgiasi.

²⁵ Būkite stiprūs ir drąsios širdies visi,

kurie pasitikite VIEŠPAČIU!