¹ Dovydo maskilas. Malda jam būnant oloje.

² Garsiai šaukiuosi VIEŠPATIES,

balsiai maldauju VIEŠPATIES.

³ Savo skundą jam išlieju,

išsakau savo kančią.

⁴ Kai visiškai nustoju drąsos,

tu žinai mano kelią.

Kelyje, kuriuo einu,

mano priešai paspendė man žabangas.

⁵ Žiūriu į dešinę ir dairausi;

neturiu draugo, kuris man padėtų,

nėra kur rasti užuovėją,

niekas manimi nesirūpina.

⁶ Šaukiuosi tavęs, VIEŠPATIE,

sakau: „Tu mano užuovėja,

visa, ką turiu gyvųjų šalyje.“

⁷ Klausykis mano pagalbos šauksmo,

nes skęstu neviltyje!

Gelbėk mane nuo priešų,

nes man jie per stiprūs!

⁸ Išvesk mane iš kalėjimo,

kad šlovinčiau tavo vardą!

Teisieji bursis aplink mane vien dėl to,

kad tu buvai man geras.

¹ Dovydo psalmė.

VIEŠPATIE, išgirsk mano maldą!

Klausykis mano maldavimo, nes esi teisus,

išklausyk manęs, nes esi ištikimas!

² Neteisk savo tarno,

nes prieš tave joks kūrinys nėra teisus.

³ Priešas mane persekioja,

jis sutraiškė mane žemėje,

paliko mane sėdintį tamsoje lyg tuos,

kurie jau seniai mirę.

⁴ Visiškai nustojau drąsos,

širdis man sustingo krūtinėje.

⁵ Prisimenu senąsias dienas,

pergalvoju visus tavo darbus,

svarstau, ką tavo rankos padarė.

⁶ Į tave tiesiu rankas,

lyg išdžiūvusi žemė trokštu tavęs. Sela.

⁷ Skubėk man atsakyti, VIEŠPATIE!

Neviltis mane apėmė!

Neslėpk savo veido nuo manęs,

kad netapčiau panašus į tuos, kurie žengia į kapą.

⁸ Su aušra atskleisk man savo ištikimąją meilę,

nes tavimi pasitikiu.

Parodyk man kelią, kuriuo turiu eiti,

nes į tave keliu savo širdį.

⁹ Išgelbėk mane, VIEŠPATIE, nuo priešų,

nes pas tave bėgu, ieškodamas užuovėjos.

¹⁰ Mokyk mane vykdyti tavo valią,

nes tu mano Dievas.

Teveda mane lygiu taku

tavo maloningoji Dvasia!

¹¹ Dėl savo vardo, VIEŠPATIE,

apsaugok mano gyvastį,

dėl savo teisumo

išvaduok mane iš bėdų.

¹² Savo ištikimo gerumo dėlei

padaryk galą mano priešams

ir sunaikink visus mano engėjus,

nes aš tavo tarnas.

¹ Dovydo.

Tebūna šlovinamas VIEŠPATS, mano Uola!

Jis lavina mano rankas kovai

ir mano pirštus mūšiui.

² Jis ­ mano užuovėja ir mano pilis,

mano tvirtovė ir mano Gelbėtojas,

mano skydas, kuriuo pasitikiu.

Jis paveda man valdyti tautas.

³ VIEŠPATIE, kas tas žmogus, kad tu juo rūpiniesi,

tas mirtingasis, kad kreipi į jį dėmesį?

⁴ Žmogus ­ tarsi vėjo dvelktelėjimas,

jo dienos ­ tarsi dingstantis šešėlis.

⁵ VIEŠPATIE, praplėšk dangaus skliautą ir nuženk,

paliesk kalnus, ir jie ims rūkti.

⁶ Svaidyk žaibus ir išblaškyk mūsų priešus,

laidyk savo strėles ir priversk bėgti!

⁷ Tiesk ranką iš aukštybių,

išlaisvink mane

ir ištrauk iš galingų vandenų,

iš svetimųjų rankų!

⁸ Visa, ką jie sako, yra melas;

jie kelia dešinę kreivai prisiekti.

⁹ Dieve, giedosiu tau naują giesmę,

grosiu tau dešimtstyge arfa;

¹⁰ tu teiki pergalę karaliams

ir gelbsti savo tarną Dovydą.

¹¹ Išgelbėk mane nuo nuožmaus kalavijo,

išlaisvink mane iš svetimųjų rankos.

Visa, ką jie sako, yra melas;

jie kelia dešinę kreivai prisiekti.

¹² Tebūna mūsų sūnūs lyg sodinukai,

puoselėti nuo pat jaunystės,

mūsų dukterys ­ lyg išdailintos

rūmų atramos.

¹³ Tebūna mūsų svirnai kupini visokio derliaus;

mūsų avys, skaičiuojamos tūkstančiais,

net dešimtimis tūkstančių, tegausėja mūsų ganyklose.

¹⁴ Tebūna gerai rūpinamasi mūsų galvijais.

Tenebūna niekados miesto sienos pralaužtos,

nei tremties, nei dejonių mūsų gatvėse tenebūna girdėti.

¹⁵ Laiminga tauta, kuriai taip klostosi,

laiminga tauta, kurios Dievas ­ VIEŠPATS!

¹ Dovydo liaupsė.

א Aukštinsiu tave, mano Dieve ir Karaliau,

ir garbinsiu tavo vardą per amžių amžius.

²ב Kasdien tave garbinsiu

ir šlovinsiu tavo vardą per amžių amžius.

³ג Didis VIEŠPATS ir vertas didžios šlovės,

jo didybė nesuvokiama.

⁴ד Viena karta girs kitai tavo darbus

ir skelbs tavo galybę.

⁵ה Apie tavo didybės garbingą spindesį

ir apie tavo nuostabius darbus aš mąstysiu.

⁶ו Žmonės garsins tavo pagarbią baimę keliančius darbus,

o aš skelbsiu tavo didybę.

⁷ז Jie apsakys tavo gausaus gerumo garsą

ir džiugiai giedos apie tavo teisumą.

⁸ח Atlaidus ir gailestingas VIEŠPATS,

lėtas pykti ir pilnas gerumo.

⁹ט Geras kiekvienam VIEŠPATS

ir gailestingas visiems savo kūriniams.

¹⁰י Tedėkoja tau, VIEŠPATIE, visi tavo kūriniai

ir visi tavo ištikimieji tave tegarbina.

¹¹כ Tepasakoja apie tavo karalystės garbę

ir tegarsina tavo galybę,

¹²ל kad paskelbtų visai žmonijai tavo žygius

ir garbingą tavo viešpatavimo spindesį.

¹³מ Tavo viešpatavimas ­ amžinas,

tavo valdžia tveria per visas kartas.

נ VIEŠPATS ištikimas visais savo žodžiais

ir maloningas visais savo darbais.

¹⁴ס VIEŠPATS prilaiko kiekvieną, kas klumpa,

ir pakelia visus gyvenimo palaužtus.

¹⁵ע Visų akys žvelgia į tave su viltimi,

ir tu duodi jiems peno, kai reikia.

¹⁶פ Tu atveri savo ranką

ir patenkini kiekvienos gyvos būtybės troškimą.

¹⁷צ Visi VIEŠPATIES keliai teisūs,

ir jis maloningas visais savo darbais.

¹⁸ק VIEŠPATS artimas kiekvienam, kas jo šaukiasi,

visiems, kas jo nuoširdžiai trokšta.

¹⁹ר Jis tenkina norus tų, kurie jo pagarbiai bijo,

jis girdi jų šauksmą ir juos gelbsti.

²⁰ש VIEŠPATS saugo kiekvieną, kas jį myli,

o nedorėlius sunaikins.

²¹ת Teskelbia mano lūpos VIEŠPATIES šlovę,

ir visa, kas gyva, tešlovina jo vardą

dabar ir per amžius!

¹ Šlovinkite VIEŠPATĮ!

Šlovink VIEŠPATĮ, mano siela!

² Šlovinsiu VIEŠPATĮ visą gyvenimą,

giedosiu šlovės giesmes savo Dievui,

kol būsiu gyvas.

³ Nepasitikėkite didžiūnais

nei mirtinguoju, kuris negali išgelbėti.

⁴ Kai dvasia jį palieka,

jis sugrįžta į dulkes,

ir tą pačią dieną žūva visos jo svajonės.

⁵ Laimingas žmogus,

kurio pagalba ­ Jokūbo Dievas,

o viltis ­ VIEŠPATS, jo Dievas,

⁶ kuris sukūrė dangų ir žemę,

jūrą ir visa, kas juose.

Jis amžinai laikosi savo pažadų,

⁷ jis gina nuskriaustųjų teises

ir alkaniems parūpina duonos.

VIEŠPATS išlaisvina kalinius,

⁸ VIEŠPATS atveria akis akliesiems,

VIEŠPATS pakelia gyvenimo palaužtuosius,

VIEŠPATS myli teisiuosius,

⁹ VIEŠPATS saugo ateivius,

padeda našlaičiui ir našlei,

bet painioja nedorėlių kelius.

¹⁰ VIEŠPATS amžinai viešpataus.

Jis tavo Dievas, Sione, per visas kartas.

Šlovinkite VIEŠPATĮ!