¹ Pakopų giesmė.

Ateikite ir šlovinkite VIEŠPATĮ, visi VIEŠPATIES tarnai,

kurie tarnaujate naktį VIEŠPATIES Namuose.

² Tieskite rankas jo šventovės link

ir šlovinkite VIEŠPATĮ!

³ VIEŠPATS, dangaus ir žemės Kūrėjas,

tave tepalaimina nuo Siono!

¹ Šlovinkite VIEŠPATĮ!

Šlovinkite VIEŠPATIES vardą!

Šlovinkite jį, VIEŠPATIES tarnai,

² kurie tarnaujate mūsų VIEŠPATIES Namuose,

mūsų Dievo Namų kiemuose.

³ Šlovinkite VIEŠPATĮ, nes VIEŠPATS geras,

giedokite giesmę jo vardui, kurį mylime,

⁴ nes VIEŠPATS sau išsirinko Jokūbą ­

Izraelį kaip brangų turtą.

⁵ Juk žinau, kad VIEŠPATS didis,

mūsų VIEŠPATS didingesnis už visus dievus.

⁶ Visa, ko tik VIEŠPATS nori, jis daro

danguje ir žemėje, jūrose ir visose gelmėse.

⁷ Perkūnijos debesis jis pakelia iš žemės pakraščių

žaibuoti ir lietui lyti,

vėją išveda iš jo saugyklos.

⁸ Jis Egipte išguldė pirmagimius ­

ir žmonių, ir gyvulių.

⁹ Jis siuntė ženklus ir darė nuostabius darbus

tavo žemėje, Egipte,

ir faraonui, ir visiems jo tarnams.

¹⁰ Jis išguldė daug tautų,

sugniuždė galingus valdovus ­

¹¹ amoritų karalių Sihoną,

Bašano karalių Ogą,

ir visas Kanaano karalystes ­

¹² ir atidavė jų žemę kaip paveldą,

paveldą Izraeliui, savo tautai.

¹³ VIEŠPATIE, amžinai tveria tavo vardas,

tavo garsas, VIEŠPATIE, per visas kartas,

¹⁴ nes VIEŠPATS gina savo tautą

ir gailisi savo tarnų.

¹⁵ Tautų stabai ­ iš sidabro ir aukso,

žmogaus padaryti.

¹⁶ Jie turi burnas, bet nekalba,

turi akis, bet nemato.

¹⁷ Jie turi ausis, bet negirdi,

nėra nė alsavimo jų burnose.

¹⁸ Panašūs į juos taps,

kas juos dirba ir jais pasitiki.

¹⁹ Izraelio namai, šlovinkite VIEŠPATĮ,

Aarono namai, šlovinkite VIEŠPATĮ!

²⁰ Levio namai, šlovinkite VIEŠPATĮ!

Jūs, kurie pagarbiai bijote VIEŠPATIES,

šlovinkite VIEŠPATĮ!

²¹ Tebūna Sione šlovinamas VIEŠPATS,

gyvenantis Jeruzalėje!

Šlovinkite VIEŠPATĮ!

¹ Dėkokite VIEŠPAČIUI,

nes jis geras,

nes jo ištikimoji meilė amžina.

² Dėkokite dievų Dievui,

nes jo ištikimoji meilė amžina.

³ Dėkokite viešpačių VIEŠPAČIUI,

nes jo ištikimoji meilė amžina.

⁴ Jis daro nuostabiai didingus darbus,

nes jo ištikimoji meilė amžina.

⁵ Jis savo išmintimi sukūrė dangus,

nes jo ištikimoji meilė amžina.

⁶ Jis patiesė žemę ant vandenų,

nes jo ištikimoji meilė amžina.

⁷ Jis padarė didžiuosius šviesulius,

nes jo ištikimoji meilė amžina,

⁸ saulę ­ dienai valdyti,

nes jo ištikimoji meilė amžina,

⁹ mėnulį ir žvaigždes ­ nakčiai valdyti,

nes jo ištikimoji meilė amžina.

¹⁰ Jis nugalėjo Egiptą

per jo pirmagimius,

nes jo ištikimoji meilė amžina,

¹¹ ir išvedė Izraelį iš jų žemės,

nes jo ištikimoji meilė amžina,

¹² stipria ranka ir galingu petimi,

nes jo ištikimoji meilė amžina.

¹³ Jis perskyrė Nendrių jūrą,

nes jo ištikimoji meilė amžina,

¹⁴ ir pervedė per ją Izraelį,

nes jo ištikimoji meilė amžina,

¹⁵ bet paskandino faraoną

ir jo kariuomenę Nendrių jūroje,

nes jo ištikimoji meilė amžina.

¹⁶ Jis vedė savo tautą per dykumą,

nes jo ištikimoji meilė amžina,

¹⁷ parbloškė didingus karalius,

nes jo ištikimoji meilė amžina,

¹⁸ sunaikino garsius karalius,

nes jo ištikimoji meilė amžina, ­

¹⁹ amoritų karalių Sihoną,

nes jo ištikimoji meilė amžina,

²⁰ Bašano karalių Ogą,

nes jo ištikimoji meilė amžina,

²¹ ir atidavė jų žemę kaip paveldą,

nes jo ištikimoji meilė amžina,

²² paveldą savo tarnui Izraeliui,

nes jo ištikimoji meilė amžina.

²³ Jis mus atminė, kai buvome pažeminti,

nes jo ištikimoji meilė amžina,

²⁴ ir išgelbėjo mus nuo priešų,

nes jo ištikimoji meilė amžina.

²⁵ Jis duoda maisto visiems gyvūnams,

nes jo ištikimoji meilė amžina.

²⁶ Dėkokite dangaus Dievui,

nes jo ištikimoji meilė amžina.

¹ Prie Babilono upių

mes sėdėjome verkdami,

Siono kalną atsiminę.

² Ant to krašto tuopų

pakabinome savo arfas,

³ nes mus į nelaisvę išvariusieji

ten liepė mums giedoti,

mūsų engėjai vertė mus džiūgauti,

sakydami: „Pagiedokite mums Siono giesmių!“

⁴ Kaipgi galime mes giedoti VIEŠPATIES giesmę

svetimoje žemėje?

⁵ Jeruzale, jeigu tave užmirščiau,

tenuvysta mano dešinė!

⁶ Teprilimpa man liežuvis prie gomurio,

jei apie tave negalvočiau,

jei Jeruzalės didžiausiu džiaugsmu nelaikyčiau!

⁷ Atmink, VIEŠPATIE, ką darė edomitai tą dieną,

kai Jeruzalė buvo paimta, kai jie šaukė:

„Griaukite! Išgriaukite ją iš pamatų!“

⁸ Dukterie Babilonija, griovike!

Laimingi bus, kurie atmokės tau

už mums padarytą pikta!

⁹ Laimingi, kurie paims tavo mažylius

ir tėkš juos į uolą!