¹ Vynas išjuokia, stiprusis gėrimas primuša;

neišmintingas, kas jais svaiginasi.

² Karaliaus rūstybė ­ tarsi liūto riaumojimas;

kas jį supykdo, tas savo gyvastį stato į pavojų.

³ Garbinga žmogui vengti ginčų,

o kiekvienas kvailys leidžiasi į kivirčus.

⁴ Sėjos metu tinginys nearia;

pjūčiai atėjus, jis ieško, bet nieko neranda.

⁵ Žmogaus širdies užmojai ­ gilūs vandenys,

protingas žmogus gali jų semtis.

⁶ Daugelis laiko save geros valios žmonėmis,

bet kas gali rasti žmogų, kuriuo galėtum pasitikėti?

⁷ Teisus žmogus elgiasi dorai;

laimingi jo vaikai, gavę tokį paveldą!

⁸ Kai karalius atsisėda į teismo sostą,

jis gali išsijoti visa pikta savo akimis.

⁹ Kas gali sakyti: „Nuvaliau savo širdį.

Esu švarus, be nuodėmės!“

¹⁰ Dvejopais svarsčiais ir dvejopais saikais ­

abejais bjaurisi VIEŠPATS.

¹¹ Savo veiksmais net jaunuolis parodo,

ar jo elgesys sąžiningas ir doras.

¹² Ir girdinčią ausį, ir matančią akį ­

abi VIEŠPATS padarė.

¹³ Nepamėk miego, kad netaptum skurdžiumi;

laikyk plačiai atvertas akis, ir turėsi ko valgyti.

¹⁴ „Nieko verta, nieko verta“, ­ sako pirkėjas,

o nueidamas puikuojasi.

¹⁵ Aukso ir brangakmenių gausu,

bet išmintingos lūpos ­ brangiausias papuošalas.

¹⁶ Paimk drabužį laidavusio už atėjūną,

ir pasilaikyk jį kaip užstatą, nes jis laidavo už svetimšalę.

¹⁷ Duona, gauta per apgaulę, saldi,

bet vėliau burna taps pilna žvyro.

¹⁸ Užmojai subręsta per pasitarimus;

kariauk protingai apsvarstydamas.

¹⁹ Kas nuolat išduoda paslaptis, tas liežuvautojas;

todėl nebendrauk su tuščiu plepiu.

²⁰ Kas keikia savo tėvą ir motiną,

to žibintas užges visiškoje tamsoje.

²¹ Nuosavybė, greitai įgyta pradžioje,

galų gale nebus palaiminta.

²² Nesakyk: „Aš atlyginsiu už pikta!“

Pasitikėk VIEŠPAČIU, ir jis tau padės.

²³ Skirtingi svarsčiai pasibjaurėtini VIEŠPAČIUI,

nesąžiningos svarstyklės yra negeros.

²⁴ VIEŠPATS veda žmogaus žingsnius;

tad kaip žmogus gali suvokti savo kelią?

²⁵ Įklius į spąstus tas, kas neapgalvotai sako: „Pašventinta!“ ­

paskui ima gailėtis, davęs tokį įžadą.

²⁶ Išmintingas karalius išsijoja nedorėlius

ir kulia juos kuliamuoju ratu.

²⁷ Žmogaus gyvybės alsavimas ­ VIEŠPATIES žibintas,

apreiškiantis visas jo būties gelmes.

²⁸ Gerumas ir ištikimybė apsaugo karalių,

o jo sostas palaikomas teisumo.

²⁹ Jaunuolių papuošalas ­ jėga,

o seneliai gerbiami dėl jų žilų galvų.

³⁰ Mėlynės ir žaizdos yra užmokestis už pikta,

žmogaus gelmes siekiantys smūgiai.

¹ Karaliaus širdis ­ vandens srovė VIEŠPATIES rankoje;

jis nukreipia ją, kur tik nori.

² Visi žmogaus keliai jo manymu geri,

o VIEŠPATS pasveria širdį.

³ Vykdomas teisumas ir teisingumas

VIEŠPAČIUI labiau patinka negu auka.

⁴ Išpuikusios akys ir išdidi širdis ­

nedorėlių žibintas; tai nuodėmė.

⁵ Darbščiojo užmojai tikrai rodo perteklių,

bet kas per daug skuba, tas turi nuostolio.

⁶ Turtai, įgyti apgaulingu liežuviu,

tai praeinantis rūkas ir mirties spąstai.

⁷ Nedorėlių plėšikavimas juos pražudo,

nes jie atsisako daryti, kas teisinga.

⁸ Nusikaltėlio kelias kreivas,

o nekaltojo elgesys doras.

⁹ Geriau gyventi kampe ant stogo,

negu erdviuose namuose su priekabia žmona.

¹⁰ Nedoro žmogaus širdis trokšta daryti pikta,

ir kaimynas jo akyse malonės neranda.

¹¹ Kai pašaipūnas nubaudžiamas, neišmanėlis pasimoko;

kai protingas žmogus pamokomas, jis įgyja įžvalgos.

¹² Teisusis stebi nedorėlio namus

ir nubloškia nedorėlius į pražūtį.

¹³ Kas užsikemša ausis vargšo šauksmui,

tas pats šauksis ir nebus išgirstas.

¹⁴ Slapta dovana sušvelnina pyktį,

o vogčiomis duotas kyšis ­ stiprų įniršį.

¹⁵ Daryti, kas teisinga, teisaus žmogaus džiaugsmas,

o nedorėliams ­ pražūtis.

¹⁶ Žmogus, nuklydęs nuo sveikos nuovokos kelio,

ilsėsis šešėlių sueigoje.

¹⁷ Kas mėgsta malonumus, tas kęs skurdą;

kas mėgsta vyną ir aliejų, tas nepralobs.

¹⁸ Nedoras žmogus tampa išpirka už teisųjį,

o apgavikas ­ už dorąjį.

¹⁹ Geriau gyventi dykumos šalyje,

negu su irzlia ir priekabia žmona.

²⁰ Išmintingas žmogus palieka namie brangaus lobio ir aliejaus,

bet kvailys netrunka juos išeikvoti.

²¹ Kas stengiasi daryti, kas teisu ir gera,

tas ras gyvenimą, teisumą ir pagarbą.

²² Vienas išmintingas žmogus užpuola galiūnų miestą

ir sugriauna tvirtovę, kuria jie pasitiki.

²³ Kas sučiaupia burną ir prikanda liežuvį,

tas apsaugo save nuo daugelio bėdų.

²⁴ Išdidus, įžūlus žmogus, vadinamas pašaipūnu,

elgiasi su akiplėšiška puikybe.

²⁵ Tinginio alkis jį nužudo,

nes jo rankos atsisako dirbti.

²⁶ Per visą dieną nedorėlis geidžia,

o teisusis duoda nešykštėdamas.

²⁷ Nedorėlių atnašaujama auka pasibjaurėtina,

ypač kai atnašaujama gėdingu tikslu.

²⁸ Melagingas liudytojas bus sutrikdytas,

bet kas tikrai žino, tas paliudys sėkmingai.

²⁹ Nedoras žmogus įžūlus,

o doras kreipia dėmesį į savo kelią.

³⁰ Nėra nei išminties, nei supratimo,

nėra nei patarimo prieš VIEŠPATĮ.

³¹ Žirgas balnojamas mūšio dienai,

bet pergalė priklauso nuo VIEŠPATIES.

¹ Geriau turėti gerą vardą, negu didelius turtus;

malonė vertesnė už sidabrą ar auksą.

² Turtuolis ir vargšas turi ryšį:

jų abiejų Kūrėjas yra VIEŠPATS.

³ Gudrus žmogus nuvokia pavojų ir vengia jo,

o neišmanėliai eina priekin ir nukenčia.

⁴ Nusižeminimo ir pagarbios VIEŠPATIES baimės atlygis ­

turtai, pagarba ir gyvenimas.

⁵ Erškėčiai ir spąstai dygsta ant sukto žmogaus kelio;

kas vertina savo gyvastį, tas atokiai nuo jo laikysis.

⁶ Kuriuo keliu eiti, mokyk dar jaunuolį;

jis nenukryps nuo jo net kai pasens.

⁷ Turtuolis valdo vargšus,

o kas skolinasi, tas tampa skolintojo vergu.

⁸ Kas sėja pikta, tas pjaus nelaimę,

ir bausmė, kurią užsitrauks, jį pribaigs.

⁹ Dosnus žmogus bus laiminamas,

nes jis dalijasi savo duona su beturčiu.

¹⁰ Išvaryk pašaipūną, išeis ir nesantaika,

liausis kivirčai ir užgaulės.

¹¹ Kas myli tyra širdimi

ir maloniai kalba, tas bičiuliu turės karalių.

¹² VIEŠPATIES akys apsaugo tiesą,

bet paneigia apgaviko žodžius.

¹³ Tinginys sako: „Liūtas lauke!

Jeigu išeisiu į gatvę, būsiu sudraskytas!“

¹⁴ Palaidūnės burna ­ gili duobė;

tas, ant kurio VIEŠPATS supyksta, į ją įpuola.

¹⁵ Jei kvailumas įsigyvena jaunuolio širdyje,

tik pamokymo rykštė jį pašalins.

¹⁶ Vargšo skriaudimas, norint praturtėti,

ir davimas turtuoliui baigiasi neturtu.

Pirmas išminčių posakių rinkinys

¹⁷ Palenk ausį ir klausykis išminčių žodžių,

dėkis į širdį mano mokymą,

¹⁸ nes gera juos branginti širdyje

ir turėti nuolat savo lūpose.

¹⁹ Kad pasitikėtum VIEŠPAČIU,

šiandien tau juos paaiškinsiu.

²⁰ Argi neparašiau tau trisdešimt įsakų

apie išmintingą patarimą ir išmanymą,

²¹ kad pamokyčiau tave, kas teisinga ir tikra,

ir tu galėtumei duoti tikrą atsakymą tave siuntusiam?

²² Neskriausk vargšo, nes jis vargšas,

ir nestumdyk elgetos miesto vartuose,

²³ nes VIEŠPATS gina jų bylą

ir atima gyvastį tiems, kas juos skriaudžia.

²⁴ Nesibičiuliauk su piktu žmogumi

ir nebendrauk su karštakošiu,

²⁵ kad kartais neišmoktum jų elgesio

ir neįpultum į spąstus.

²⁶ Nebūk žmogumi, neapgalvotai sumušančiu rankas,

vienu iš tų, kurie laiduoja už skolas,

²⁷ nes jeigu neturėsi kuo užmokėti,

bus paimta tavo lova.

²⁸ Neperkelk ežią ženklinančio senojo akmens,

kurį padėjo tavo protėviai.

²⁹ Matai žmogų, turintį darbo įgūdžių?

Jis tarnaus karaliui,

užuot tarnavęs paprastiems žmonėms.

¹ Kai atsisėdi pietauti su valdovu,

rūpestingai stebėk, kas prieš tave.

² Jeigu esi besotis,

dėk peilį sau prie gerklės!

³ Netrokšk valdovo skanėstų,

nes tai apgaulingas maistas.

⁴ Nenuvargink savęs norėdamas pralobti;

turėk sveikos nuovokos liautis.

⁵ Vos spėji užmesti akį į turtus, jų nebėra!

Ūmai jie bus įgavę sparnus

ir tarsi erelis nuskridę į padanges.

⁶ Nevalgyk šykštuolio maisto,

netrokšk jo skanėstų.

⁷ Juk jis kaip plaukas gerklėje!

„Valgyk ir gerk!“ ­ sako tau,

nors jo širdis nėra su tavimi.

⁸ Suvalgytą kąsnį tu išvemsi

ir veltui burną aušinsi mandagiais žodžiais.

⁹ Nekalbėk su bukapročiu,

nes jis iš tavo protingų žodžių tik pasityčios.

¹⁰ Neperkelk ežią ženklinančio senojo akmens

ir nė nesikėsink į našlaičių laukus,

¹¹ nes jų Atpirkėjas galingas,

jis apgins jų bylą prieš tave.

¹² Palenk savo širdį pamokymui,

o ausį ­ išmintingiems posakiams.

¹³ Nedvejok bausti vaiko,

nes nuo plakimo rykšte jis nemirs.

¹⁴ Iš tikrųjų turi jį plakti rykšte,

kad išgelbėtum jo gyvastį nuo Šeolo.

¹⁵ Mano vaike, jeigu tavo širdis išmintinga,

tai ir mano širdis džiaugsis.

¹⁶ Džiūgausiu visa širdimi,

kai tavo lūpos dorai kalbės.

¹⁷ Nepavydėk savo širdyje nusidėjėliams,

verčiau kasdien pasižymėk pagarbia VIEŠPATIES baime.

¹⁸ Iš tikrųjų tada turėsi ateitį,

ir tavo viltys nenueis niekais.

¹⁹ Tad klausykis, mano vaike, būk išmintingas

ir vesk savo širdį tikru keliu.

²⁰ Nesusidėk su tais, kurie godžiai geria vyną,

nė su tais, kurie persivalgo mėsos.

²¹ Juk girtuoklis ir rijūnas taps skurdžiais,

o dykaduoniavimas aprengia žmogų skarmalais.

²² Klausyk tėvo, iš kurio gimei,

ir neniekink motinos, kai ji pasens.

²³ Įsigyk tiesos ir neparduok jos;

pirkis išminties, pamokymo ir supratimo.

²⁴ Doro žmogaus tėvas kupinas džiaugsmo;

laimingas, kuriam gimė išmintingas sūnus.

²⁵ Tebūna laimingi tavo tėvas ir motina;

tedžiūgauja tavo gimdytoja.

²⁶ Mano vaike, pasitikėk manimi,

ir tavo akys džiaugsis mano keliais.

²⁷ Juk kekšė ­ gili duobė,

o svetimautoja ­ ankštas šulinys;

²⁸ be to, ji tyko iš pasalų savo grobio

ir daugina neištikimųjų skaičių.

²⁹ Kas dūsauja: „Deja!“? Kas šaukia: „Vargas man!“?

Kas įsivėlę į vaidus? Kas skundžiasi?

Kas žaizdotas be priežasties? Kieno miglotos akys?

³⁰ Tų, kurie ilgai užsisėdi prie vyno,

tų, kurie eina tuštinti maišyto vyno.

³¹ Nežvilgčiok į tą raudoną vyną,

kai jis švyti taurėje!

Taip švelniai jis teka žemyn,

³² bet galų gale kerta kaip gyvatė

ir gelia kaip angis.

³³ Tavo akys matys keistus vaizdus

ir tavo širdis kalbės kvailus niekus.

³⁴ Tu jausiesi kaip žmogus, miegantis plačioje jūroje,

tarsi žmogus, užmigęs burių stiebo viršūnėje.

³⁵ „Buvau daužomas, ­ sakysi, ­ bet man neskaudėjo;

buvau mušamas, bet nejaučiau!

Kai tik pabusiu, vėl vyno prašysiu!“