¹ Švelnus atsakymas nuramina pyktį,

o šiurkštus žodis sukelia įniršį.

² Išmintingųjų liežuvis dalija išmanymą,

o kvailųjų burna lieja kvailumą.

³ Dievo akys yra visur,

jos stebi blogus ir gerus žmones.

⁴ Švelnus liežuvis ­ gyvybės medis,

o suktas ­ beprotybės versmė.

⁵ Kvailasis niekina tėvo pamokymą,

o kas kreipia dėmesio į pataisą, tas protingas.

⁶ Gero žmogaus namai pilni išteklių,

o nedoro žmogaus uždarbis kupinas rūpesčių.

⁷ Teisiųjų lūpos sėja išmanymą,

o kvailųjų širdis ­ netiesą.

⁸ Nedorėlių auka VIEŠPATS bjaurisi,

o teisiųjų malda jam patinka.

⁹ Nedoro žmogaus elgesiu VIEŠPATS bjaurisi,

o žmogų, kuris laikosi teisumo reikalavimų, myli.

¹⁰ Sunki bausmė laukia žmogaus, kuris atmeta kelią,

o kas paniekina taisymą, tas miršta.

¹¹ Šeolas ir Prapulties vieta atviri VIEŠPAČIUI,

juo labiau­ žmonių širdys!

¹² Pašaipūnas nemėgsta būti taisomas,

jis nesikreips į išmintinguosius.

¹³ Laiminga širdis pralinksmina veidą,

o kenčianti palaužia dvasią.

¹⁴ Protingo žmogaus širdis ieško išmanymo,

o kvailųjų burna minta kvailumu.

¹⁵ Visos vargšo dienos sunkios,

o linksmaširdžio gyvenimas ­ visada šventė.

¹⁶ Geriau turėti mažai ir pagarbiai bijoti VIEŠPATIES,

negu būti turtingam ir gyventi be ramybės.

¹⁷ Geriau daržovių pietūs su meile,

negu riebi jautiena su neapykanta.

¹⁸ Karšto būdo žmogus sukelia vaidus,

o kantrusis nuramina ginčus.

¹⁹ Tinginio kelias apaugęs erškėčiais,

o darbštuolio takas ­ lygus vieškelis.

²⁰ Išmintingas vaikas padaro savo tėvą laimingą,

o kvailas žemina savo motiną.

²¹ Kvailai elgtis smagu tuščiagalviam žmogui,

o protingasis eina tiesiu keliu.

²² Be pasitarimo niekais nueina užmojai,

o pasitarus su daugeliu, jie būna sėkmingi.

²³ Žmogui malonu duoti deramą atsakymą,

o kaip smagu girdėti tinkamą žodį!

²⁴ Protingą žmogų gyvenimo takas veda aukštyn,

nukreipdamas nuo Šeolo gelmių.

²⁵ Išpuikėlių namus VIEŠPATS nugriauna,

o našlės nuosavybės ribas sutvirtina.

²⁶ Nedoro žmogaus mintimis VIEŠPATS bjaurisi,

o padoriųjų žodžiai jam patinka.

²⁷ Kas iš gobšumo ieško neteisėtos naudos, tas kenkia savo šeimai,

o kas nepriima kyšių, tas ilgai gyvens.

²⁸ Teisus žmogus apmąsto, kaip atsakyti,

o nedorėlių lūpos išlieja pikta.

²⁹ VIEŠPATS toli nuo nedorėlių,

o teisiųjų maldas išklauso.

³⁰ Linksmas žvilgsnis pradžiugina širdį,

o gera žinia suteikia stiprumo kaulams.

³¹ Žmogus, kuris įdėmiai išklauso sveiko pamokymo,

gyvens tarp išmintingųjų.

³² Kas nepaiso perspėjimo, tas savęs nekenčia,

o kas klauso sveiko pamokymo, tas įgyja supratimo.

³³ Pagarbi VIEŠPATIES baimė moko išminties:

pirma ­ nusižeminimas, paskui ­ garbė.

¹ Žmogus savo širdyje gali daug ką svarstyti,

bet jo liežuvį valdo VIEŠPATS.

² Visi žmogaus keliai jo paties akyse gali būti tyri,

o VIEŠPATS pasveria širdį.

³ Pavesk savo darbą VIEŠPAČIUI,

ir tavo užmojai bus sėkmingi.

⁴ VIEŠPATS visa padarė tikslingai,

net nedorėlį ­ nelaimės dienai.

⁵ VIEŠPATS bjaurisi kiekviena širdies puikybe;

būk tikras, kad tai neliks nenubausta.

⁶ Gerumu ir ištikimybe atsilyginama už kaltę,

o pagarbia VIEŠPATIES baime išvengiama pikta.

⁷ Kai VIEŠPATS patenkintas žmogaus elgesiu,

jis sutaiko su juo net jo priešus.

⁸ Geriau turėti mažai, bet įgyta sąžiningai,

negu didelių neteisėtų pajamų.

⁹ Žmogus širdyje sumano, ką jis darys,

bet jo žingsnius valdo VIEŠPATS.

¹⁰ Karaliaus lūpose ­ nenuginčijama tiesa;

jo burna nenusideda, kai sprendžia.

¹¹ Tikros svarstyklės ir svarstyklių lėkštės ­ VIEŠPATIES,

ir visi svarsčiai maišelyje priklauso jam.

¹² Karaliai bjaurisi nusikaltimais,

nes sostas tvirtėja teisumu.

¹³ Sąžiningos lūpos malonios karaliui;

žmogų, kuris sako tiesą, jis myli.

¹⁴ Karaliaus pyktis ­ tarsi mirties pasiuntinys,

o išmintingas žmogus gali jį numalšinti.

¹⁵ Karaliaus šypsena reiškia gyvenimą,

o jo malonė ­ tarsi lietaus debesis pavasarį.

¹⁶ Nepalyginti geriau įgyti išminties, negu aukso!

Verčiau rinktis įsigyti įžvalgos, negu gauti sidabro.

¹⁷ Dorų žmonių kelias vengia pikta;

kas atsargiai žengia savo keliu, tas išsaugo gyvastį.

¹⁸ Puikybė apima prieš žūtį,

įžūlumas ­ prieš nesėkmę.

¹⁹ Geriau būti kukliam tarp vargšų,

negu dalytis grobiu su išdidžiais žmonėmis.

²⁰ Kas supranta dalyką, kurio mokosi, tas puikiai gyvens,

o kas pasitiki VIEŠPAČIU, tas bus laimingas.

²¹ Kas išmintingos širdies, tas laikomas protingu žmogumi,

o patraukli kalba ­ papildomas laimėjimas.

²² Išmintis ją turinčiam yra gyvenimo šaltinis,

o kvailieji išmoksta gyventi tik kvailumu.

²³ Išmintingo žmogaus širdis teikia kalbai lakumo

ir stiprina žodžių patrauklumą.

²⁴ Taiklūs žodžiai ­ kaip medaus korys,

saldus gomuriui ir sveikas kūnui.

²⁵ Žmogui jo kelias gali atrodyti teisingas,

bet galų gale jis nuveda į mirtį.

²⁶ Triūsiančio noras triūsia už jį,

nes jį verčia jo alkis.

²⁷ Niekšas stengiasi padaryti žalos kitiems,

o jo kalba ­ svilinanti ugnis.

²⁸ Piktas žmogus sukelia vaidus,

o liežuvautojas perskiria artimus draugus.

²⁹ Piktõs valios žmogus suvilioja savo kaimyną

ir nuveda jį negeru keliu.

³⁰ Kas merkia akį, tas tikriausiai slapta rengia niekšybę;

kas čiaupia lūpas, tas yra sugalvojęs pikta.

³¹ Žili plaukai ­ garbės vainikas,

laimėtas doru gyvenimu.

³² Geriau būti kantriu žmogumi, negu galiūnu;

suvaldyti save geriau, negu užkariauti miestą.

³³ Burtai metami į sterblę,

bet nuosprendis priklauso nuo VIEŠPATIES.

¹ Geriau sausa pluta su ramybe,

negu vaidingi namai, kupini vaišių.

² Sumanus tarnas valdys nemokšą sūnų

ir dalysis paveldu kaip vienas jo brolių.

³ Lydykla ­ sidabrui, krosnis ­ auksui,

o širdį išbando VIEŠPATS.

⁴ Nedorėlis klauso nedorų lūpų,

o melagis ­ pikto liežuvio.

⁵ Kas tyčiojasi iš vargšo, tas įžeidžia jo Kūrėją;

kas juokiasi iš nelaimės, tas neišvengs bausmės.

⁶ Senelių vainikas ­ vaikaičiai,

o vaikų pasididžiavimas ­ jų tėvai.

⁷ Kilnūs žodžiai netinka kvailajam,

juo labiau ­ melas kilmingajam!

⁸ Duodančiam kyšis atrodo kaip kerai:

kur tik jis pasisuka, ten jam sekasi.

⁹ Kas atleidžia nuoskaudą, tas puoselėja draugystę,

o kas vis primena ginčą, tas atstumia draugą.

¹⁰ Protingą žmogų papeikimo žodis paveikia labiau,

negu kvailį ­ šimtas smūgių.

¹¹ Vien maištauti linkęs piktas žmogus;

jam bus atsiųstas negailestingas pasiuntinys.

¹² Geriau susitikti jauniklių netekusią mešką,

negu susidurti su įsisiautėjusiu kvailiu.

¹³ Kas už gera atsilygina piktu,

tas nelaimės iš savo namų niekada neišvarys.

¹⁴ Kivirčo pradžia ­ kaip užtvankos atidarymas;

todėl ginčą užgniaužk dar jam neprasidėjus.

¹⁵ Kas pateisina nedorėlį ir kas pasmerkia teisųjį,

abu lygiai pasibjaurėtini VIEŠPAČIUI.

¹⁶ Kokia nauda iš pinigų išminčiai pirkti kvailo žmogaus rankoje,

jei jis neturi proto?

¹⁷ Bičiulis visada bičiulis,

bet brolis gimęs vargu dalytis.

¹⁸ Neprotingai elgiasi, kas sumuša rankas,

laiduodamas savo kaimynui.

¹⁹ Žmogus, mėgstantis nusikaltimą, mėgsta kivirčus;

kas namuose stato aukštą slenkstį, tas užsitraukia nelaimę.

²⁰ Suktos širdies žmogui nesiseka,

o melagingai kalbantis įpuola į bėdą.

²¹ Kas pagimdo kvailį, tas turi vargo;

avigalvio tėvui nėra džiaugsmo.

²² Linksma širdis ­ geras vaistas,

o niūri dvasia džiovina kaulus.

²³ Nedoras žmogus traukia kyšį iš sterblės,

norėdamas iškreipti teisingumo taką.

²⁴ Protingas žmogus žiūri į išmintį,

o kvailio akys žvalgosi po žemės pakraščius.

²⁵ Kvailas vaikas ­ apmaudas tėvui

ir širdgėla jo gimdytojai.

²⁶ Uždėti baudą nekaltam žmogui tikrai neteisinga

kaip ir nuplakti kilmingą žmogų už jo dorumą.

²⁷ Kas taupiõs kalbõs, tas tikrai išmintingas,

o sveiko proto žmogus būna santūrus.

²⁸ Net kvailys laikomas išmintingu, kai tyli,

ir protingu, kai laiku užčiaupia lūpas.

¹ Uždaras žmogus rūpinasi tik savo įnoriais

ir niekina kiekvieną sveikos nuovokos žmogų.

² Kvailas žmogus trokšta ne suprasti,

o tik pareikšti savo nuomonę.

³ Atėjus nedorumui, ateina ir panieka,

o su negarbe ir nemalonė.

⁴ Žodžiai iš žmogaus lūpų ­ gilus vanduo,

o išminties šaltinis ­ tekanti srovė.

⁵ Negera būti šališkam nedoro žmogaus atžvilgiu

ir teisme skriausti nekaltą žmogų.

⁶ Kvailio žodžiai veda į ginčą,

o jo kalba šaukiasi nuplakimo.

⁷ Kvailio burna ­ jo pražūtis,

o jo lūpos ­ spąstai jo gyvasčiai.

⁸ Liežuvautojo žodžiai ­ tarsi skanėstai;

jie pasiekia pačią vidurių gelmę.

⁹ Žmogus, kuris dirba atsipalaidavęs,

yra tikras kenkėjo brolis.

¹⁰ VIEŠPATIES vardas ­ tvirtas bokštas;

teisusis gali pabėgti į jį ir būti saugus.

¹¹ Turtuolio lobis ­ jo įtvirtintas miestas;

jo vaizduotėje tai tarsi aukšta siena.

¹² Prieš žūtį žmogaus širdis puikuojasi,

o prieš garbę eina nusižeminimas.

¹³ Duoti atsakymą žmogui, jo neišklausius,

ir kvaila, ir užgaulu.

¹⁴ Gaji dvasia palaiko žmogų ligoje,

o kai dvasia suserga, kas gali ją pagydyti?

¹⁵ Protinga širdis įgyja išmanymo,

ir išmintingųjų ausis jo budriai ieško.

¹⁶ Žmogaus dovana atidaro duris

ir praskina kelią pas didžiūnus.

¹⁷ Kas pirmas kreipiasi į teismą, tas atrodo teisus,

kol neateina ir nebūna apklaustas jo priešininkas.

¹⁸ Burtų metimas išsprendžia bylas

ir nulemia ginčą tarp galingųjų.

¹⁹ Įžeistą brolį sunkiau laimėti negu stiprų miestą,

o jo priešiškumas­ kaip tvirtovės užkarda.

²⁰ Žmogus sotinasi iš savo lūpų vaisių;

jis turi būti patenkintas savo lūpų derliumi.

²¹ Mirtis ir gyvenimas ­ liežuvio galioje,

ir kas su juo sutaria, tas valgys jo vaisius.

²² Žmogus, kuris randa gerą žmoną, randa laimę

ir gauna malonę iš VIEŠPATIES.

²³ Vargdienis turi kalbėti kaip maldautojas,

o turtuolis atsakinėja šiurkščiai.

²⁴ Žmogus turi bičiulių, kurie jį pražudo,

o tikras draugas jam artimesnis už brolį.

¹ Geriau vargšas, kuris dorai gyvena,

negu kvailas, kuris suktai kalba.

² Be išmanymo net uolumas nėra geras dalykas,

nes žmogus, kuris skuba, suklumpa.

³ Paties žmogaus kvailumas veda į pražūtį,

tačiau jo širdis niršta ant VIEŠPATIES.

⁴ Turtai sutelkia daug bičiulių,

o beturtis lieka be draugo.

⁵ Melagingas liudytojas neliks nepasmerktas,

o kas sumeluoja, tas neišsigelbės.

⁶ Daugelis pataikauja kilmingam žmogui,

o duodančiam dovaną kiekvienas yra draugas.

⁷ Visi vargšo artimieji jį niekina,

o dar labiau jo vengia draugai:

kai jis jų šaukiasi, jų nėra.

⁸ Kas įgyja išminties, tas tampa sau geriausiu draugu;

kas brangina supratimą, tam seksis.

⁹ Melagingas liudytojas neliks nepasmerktas,

o kas liudija melagingai, tas pražus.

¹⁰ Nedera, kad kvailys gyventų prabangoje,

juo labiau ­ kad vergas valdytų didžiūnus.

¹¹ Sumanus žmogus negreitas pykti,

o atleisti įžeidimą ­ jam garbė.

¹² Karaliaus pyktis ­ kaip liūto riaumojimas,

o jo malonė ­ kaip rasa ant žolės.

¹³ Kvailas vaikas ­ neviltis tėvui,

o niurnanti žmona ­ nuolat lašantis vanduo.

¹⁴ Namai ir turtas ­ iš tėvų gautas paveldas,

o sumani žmona ateina iš VIEŠPATIES.

¹⁵ Tingumas panardina žmogų į gilų miegą;

apsileidėlis turi kęsti alkį.

¹⁶ Kas gerbia savo gyvastį, tas laikosi įsakymo;

nesirūpinti savo elgesiu ­ mirtina klaida.

¹⁷ Kas dosnus vargšui, tas skolina VIEŠPAČIUI;

jis atmokės jam už gerą darbą.

¹⁸ Savo vaiką griežtai pamokyk, nes tai teikia viltį,

bet netrokšk jo mirties.

¹⁹ Smurtingo būdo žmogus užsitraukia bausmę;

jeigu bandytum jį gelbėti, tik pablogintum reikalą.

²⁰ Klausyk patarimo ir priimk pamokymą,

kad ilgainiui taptum išmintingas.

²¹ Žmogaus širdis pilna visokių norų,

bet bus vykdomas tik VIEŠPATIES užmojis.

²² Žmogiška trokšti naudos,

bet geriau būti vargšu negu melagiu.

²³ Pagarbi VIEŠPATIES baimė veda į gyvenimą;

žmogus valgo ir ilsisi, nebijodamas pikta.

²⁴ Tinginys kiša ranką į dubenį,

bet nepakels jo prie burnos.

²⁵ Apmuši pašaipūną, ir neišmanėlis išmoks protingumo;

pamokysi protingą žmogų, ir jis įgis išmanymo.

²⁶ Kas blogai elgiasi su savo tėvu ar išvaro savo motiną,

tas gėdingas ir negarbę užtraukiantis vaikas.

²⁷ Mano vaike, jeigu neklausysi pamokymo,

greitai nuklysi ir nuo to, ką jau esi išmokęs.

²⁸ Niekšiškas liudytojas tyčiojasi iš teisingumo,

o nedorėlių burna ryja nedorybę.

²⁹ Lazda parengta pašaipūnams,

o rykštės ­ kvailių nugarai.