¹ Saliamono patarlės. Išmintingas vaikas neša tėvui džiaugsmą,

o paikas vaikas ­ motinos skausmas.

² Nedorai įgyti turtai neneša naudos,

o teisumas gelbsti nuo mirties.

³ VIEŠPATS neleis teisiajam badauti,

o nedorėliams neduos, ko trokšta.

⁴ Tingi ranka neša skurdą,

o darbščiųjų rankos praturtina.

⁵ Vaikas, kuris vasarą pripildo aruodus, yra protingas,

o vaikas, miegantis per pjūtį, neša gėdą.

⁶ Palaiminimai vainikuoja teisiojo galvą,

o nedorėlių burnoje slypi smurtas.

⁷ Teisiojo vardas bus laiminamas,

o nedorėlių vardas sutrūnys.

⁸ Išmintingos širdies žmogus rūpestingai laikysis įstatymų,

o atvirai išbarantis skleidžia ramybę.

⁹ Kas elgiasi dorai, tas saugiai gyvena,

o kas eina suktu keliu, tam baigsis blogai.

¹⁰ Kas pro pirštus žiūri į kaltę, tas padaro skausmo,

o atvirai išbarantis skleidžia ramybę.

¹¹ Teisiojo burna ­ gyvenimo versmė,

o nedorėlių burnoje slypi smurtas.

¹² Neapykanta sukelia vaidus,

o meilė uždengia visas kaltes.

¹³ Protingo žmogaus lūpose randama išmintis,

o bukapročio nugarai lieka tik lazda.

¹⁴ Išmintingieji brangina pažinimą,

o kvailojo plepėjimas priartina pavojų.

¹⁵ Turtingojo turtai ­ jo tvirtovė,

o skurdžiaus neturtas ­ jo pražūtis.

¹⁶ Teisiojo uždarbis veda į gyvenimą,

o nedorėlio pelnas ­ į nuodėmę.

¹⁷ Kas paiso pamokymo, tas eina gyvenimo taku,

o kas atmeta įspėjimą, tas paklysta.

¹⁸ Melagio lūpos slepia neapykantą,

o kas skleidžia apkalbas, tas kvailys.

¹⁹ Kur daug kalbama, ten netrūksta kaltės,

o protingo žmogaus kalba santūri.

²⁰ Teisiojo liežuvis ­ geriausias sidabras,

o nedorėlių širdis ­ nieko verta.

²¹ Teisiojo lūpos maitina daugelį,

o kvailieji miršta neturėdami sveikos nuovokos.

²² VIEŠPATIES palaiminimas praturtina,

ir triūsas negali jo padidinti.

²³ Kaip pikto darymas pralinksmina kvailąjį,

taip išmintis ­ supratingą žmogų.

²⁴ Ko nedorėlis bijo, tas jį ir užklumpa,

o ko teisieji ilgisi, tai ir bus jiems suteikta.

²⁵ Audrai praėjus, nedorėlio nebelieka,

o teisusis išlieka amžinai.

²⁶ Ką actas daro dantims ir dūmai ­ akims,

tą tingus žmogus ­ siunčiantiems jį su užduotimi.

²⁷ Pagarbi Dievo baimė pailgina gyvenimą,

o nedorėlių metai bus sutrumpinti.

²⁸ Teisiųjų viltis jiems neša džiaugsmą,

o nedorėlių lūkesčiai nueina niekais.

²⁹ Dorajam VIEŠPATIES kelias yra tvirtovė,

o piktadariams ­ pražūtis.

³⁰ Teisusis niekada nesvyruos,

o nedorėliai neišliks krašte.

³¹ Teisiojo burna teikia išmintį,

o klastingas liežuvis bus išpjautas.

³² Teisiojo lūpos žino, kas gera,

o nedorėlių burna ­ kas apgaulinga.

¹ Neteisingos svarstyklės pasibjaurėtinos VIEŠPAČIUI,

o sąžiningas svarstis jam teikia malonumą.

² Puikybę lydi gėda,

o pas kukliuosius ateina išmintis.

³ Dorųjų sąžiningumas juos veda,

o klastingųjų suktumas juos pražudo.

⁴ Atpildo dieną turtai bus nenaudingi,

o teisumas gelbės nuo mirties.

⁵ Doro žmogaus teisumas išlygina jo kelią,

o nedorėlis pargriūva per savo nedorumą.

⁶ Sąžiningųjų teisumas juos gelbsti,

o klastingieji įkliūna į savo pačių pinkles.

⁷ Nedoro žmogaus viltys pražūva su mirtimi,

ir į turtus sudėta viltis nueina niekais.

⁸ Teisus žmogus ištraukiamas iš vargo,

o nedorėlis užima jo vietą.

⁹ Bedievis savo lūpomis žudo kaimyną,

o teisiuosius gelbsti sumanumas.

¹⁰ Miestas džiūgauja dėl teisiųjų sėkmės,

o nedorėliams žuvus, šaukiama iš džiaugsmo.

¹¹ Dorųjų laiminimu miestas statomas,

o nedorėlių lūpomis ­ griaunamas.

¹² Kas niekina savo kaimyną, tam trūksta širdies,

o protingas žmogus nutyli.

¹³ Liežuvautojas vaikštinėja, išplepėdamas paslaptis,

o patikimas žmogus apie jas neprasitaria.

¹⁴ Kur nėra kam vadovauti, tauta žūva;

saugumą laiduoja patarėjų gausumas.

¹⁵ Kas laiduoja už svetimą, daro sau skriaudą,

o kas atsisako tai daryti, neturės rūpesčių.

¹⁶ Maloninga moteris pelno pagarbą,

o aršieji įgyja turtų.

¹⁷ Žmogaus gerumas teikia gera jam pačiam,

o negailestingas žmogus kenkia sau.

¹⁸ Nedoras žmogus užsidirba apgaulingą užmokestį,

o sėjantys teisumą gauna tikrą atlyginimą.

¹⁹ Teisumas ­ gyvenimo ramstis,

o pikta ieškojimas veda į mirtį.

²⁰ VIEŠPATS bjaurisi suktos širdies žmogumi,

o tie, kurių elgesys be priekaišto, jam patinka.

²¹ Būk tikras, kad nedoras žmogus neliks nenubaustas,

o teisiųjų palikuonys išsigelbės.

²² Tarsi aukso žiedas, įvertas kiaulei į snukį,

yra graži moteris, neturinti sveikos nuovokos.

²³ Teisūs žmonės gali trokšti tik gera,

o nedorėliai gali tikėtis tik pykčio.

²⁴ Vieni dosniai dalija ir turtėja,

o kiti šykštauja daryti, kas teisu, ir skursta.

²⁵ Dosnus žmogus turtėja,

o kas pagirdo kitus, tas pats bus pagirdytas.

²⁶ Kas kaupia grūdų atsargas, tą žmonės keiks,

o kas juos dalija, tas bus palaimintas.

²⁷ Kas stengiasi daryti gera, tas užsitarnaus malonės,

o kas ieško pikta, tą ištiks pikta.

²⁸ Kas pasitiki savo turtais, tas nuvys,

o teisieji vešės kaip lapija.

²⁹ Kas kamuoja savo šeimyną, tas paveldi vėją,

o kvailys yra išmintingųjų vergas.

³⁰ Teisus elgesys ­ gyvybės medis,

o smurtas atima žmonių gyvastį.

³¹ Jeigu teisus žmogus žemėje susilaukia atpildo,

juo labiau susilauks nedorėlis ir nusidėjėlis!

¹ Kas mielai priima pamokymą, tas mėgsta pažinimą,

bet kas niekina pamokymą, tas tamsuolis.

² Geras žmogus užsitarnauja VIEŠPATIES malonę,

o pinklių spendėjas ­ pasmerkimą.

³ Nedorumas nesaugo žmogaus,

o teisiųjų šaknys nebus išrautos.

⁴ Sumani žmona ­ savo vyro vainikas,

o apsileidusi žmona ­ kaip kaulų puvimas.

⁵ Teisiųjų užmojai teisingi,

nedorėlių užmačios klastingos.

⁶ Nedorėlių žodžiai ­ kruvinos pasalos,

o doruosius išgelbsti jų kalba.

⁷ Parblokšk nedorėlius, ir nieko iš jų nelieka,

o teisių žmonių namai stovi tvirtai.

⁸ Už protingumą žmogus laimi pagyrimą,

o sukto proto žmogus susilaukia paniekos.

⁹ Geriau būti paprastu žmogumi, turinčiu darbą,

negu išdidžiai laikytis ir neturėti maisto.

¹⁰ Teisus žmogus rūpinasi savo gyvuliais,

o nedorų žmonių širdis žiauri.

¹¹ Kas dirba savo žemę, tas turės duonos iki soties,

o kas vaikosi vėjų, tas yra neprotingas.

¹² Nedorų žmonių tvirtovė bus nugriauta,

o teisiųjų šaknis išlieka.

¹³ Blogas žmogus per savo lūpas patenka į pinkles,

o teisus žmogus išsilaisvina iš vargo.

¹⁴ Žmogus sotinasi gėrybėmis iš savo lūpų vaisių,

ir gauna atlyginimą už savo rankų darbą.

¹⁵ Kvailo žmogaus kelias jam pačiam atrodo teisingas,

o išmintingas žmogus klauso patarimo.

¹⁶ Kvailas žmogus tuojau parodo pyktį,

o gudrus nutyli užgaulę.

¹⁷ Kas kalba tiesą, tas sąžiningai liudija,

o melagingas liudytojas kalba apgaulingai.

¹⁸ Neapgalvoti žodžiai ­ kaip kalavijo smūgiai,

o išmintingųjų liežuvis gydo.

¹⁹ Teisingos lūpos išlieka amžinai,

o melagingas liežuvis ­ tik akimirką.

²⁰ Širdyse tų, kurie rengia pikta, slypi apgaulė,

o duodančių taikingą patarimą ­ džiaugsmas.

²¹ Teisaus žmogaus neištinka jokia žala,

o nedorėliai būna priblokšti nelaimių.

²² Melagingos lūpos pasibjaurėtinos VIEŠPAČIUI,

o kas ištikimai elgiasi, tas jam patinka.

²³ Gudrus žmogus slepia savo išmanymą,

o kvailojo širdis skelbia savo kvailumą.

²⁴ Darbščioji ranka valdo,

o tingiąją reikia versti dirbti.

²⁵ Nerimas apsunkina žmogaus širdį,

o geras žodis pralinksmina.

²⁶ Teisusis duoda gerą patarimą savo artimui,

o nedorėlių kelias klaidina.

²⁷ Tingus žmogus niekada nekepa sumedžiotos mėsos,

o darbštus žmogus turi brangių turtų.

²⁸ Teisumo takas veda į gyvenimą;

žengiant jo taku, nėra mirties.

¹ Išmintingas vaikas brangina tėvo pamokymą,

o pašaipūnas nesiklauso, kai būna baramas.

² Iš savo žodžių vaisių žmogus valgo gerą valgį,

o apgaulingas žmogus alksta darydamas niekšybes.

³ Kas saugo savo liežuvį, tas apsaugo savo gyvastį,

o plepus žmogus prieina liepto galą.

⁴ Dykaduonis alksta ir nieko neturi,

o darbštus žmogus vaišinsis prie turtingo stalo.

⁵ Teisus žmogus nekenčia melo,

o nedoras melu ir gyvena.

⁶ Teisumas saugo žmogų, kuris eina doru keliu,

o nuodėmė pražudo nedorėlį.

⁷ Vieni dedasi turtingais, bet nieko neturi,

kiti dedasi vargšais, bet turi didelius turtus.

⁸ Turtingas žmogus turi turtų savo gyvasčiai išpirkti,

o vargšas niekada negirdi grasinimo.

⁹ Teisiųjų šviesa džiūgauja,

o nedorėlių žibintas gęsta.

¹⁰ Kvailas žmogus įžūlumu sėja vaidus,

o išmintis atitenka priimantiems patarimą.

¹¹ Iš karto įgyti turtai sunyks,

o kas po truputį kaupia, tas juos didina.

¹² Atidėta viltis susargdina širdį,

o įgyvendintas troškimas yra gyvybės medis.

¹³ Kas paniekina žodį, tas užsitraukia pražūtį,

o kas gerbia įsakymą, tam bus atlyginta.

¹⁴ Išminčiaus mokymas ­ gyvenimo šaltinis,

įgalinantis išvengti mirtinų pinklių.

¹⁵ Sveika nuovoka laimi palankumą,

o sukčių kelias veda į pražūtį.

¹⁶ Gudrus žmogus visur elgiasi protingai,

o kvailas parodo savo kvailumą.

¹⁷ Nedoras pasiuntinys pridaro vargo,

o patikimas atstovas atneša ramybę.

¹⁸ Neturtas ir gėda tam, kuris nepaiso pamokymo,

o kas klauso įspėjimo, tas gerbiamas.

¹⁹ Įgyvendintas troškimas malonus širdžiai;

kvailieji bjaurisi nusigręžimu nuo pikta.

²⁰ Bendrauk su išmintingu ir tapsi išmintingas,

o kvailųjų bičiulis pateks į bėdą.

²¹ Nusidėjėliams iš paskos seka nelaimė,

o teisiuosius pasiveja gerovė.

²² Geras žmogus palieka paveldą savo vaikaičiams,

o nusidėjėlio turtas skiriamas teisiajam.

²³ Bylinėjimasis suryja įdirbtą vargšo lauką,

ir neteisybė nušluoja jo buveinę.

²⁴ Kas gailisi rykštės, tas nekenčia savo vaiko,

o kas jį myli, tas pataiso rykšte.

²⁵ Teisusis valgo sočiai iki valios,

o nedorėlių pilvas tuščias.

¹ Išmintinga moteris statosi namus,

o kvaila savuosius nugriauna savo rankomis.

² Kas dorai elgiasi, tas garbina VIEŠPATĮ,

o kas eina suktais keliais, tas jį niekina.

³ Kvailojo burnoje ­ lazda jo nugarai,

o teisaus žmogaus lūpos jį apsaugo.

⁴ Kur nėra jaučių, ten tuščios ėdžios;

gausi pjūtis ten, kur stiprus jautis.

⁵ Sąžiningas liudytojas nemeluoja,

o melagingas alsuoja melais.

⁶ Pašaipūnas mėgina būti sumanus, bet negali,

o žmogus, kuris suvokia, lengvai įgyja išmanymo.

⁷ Laikykis atokiai nuo kvailo žmogaus,

nes iš jo neišmoksi išmintingai kalbėti.

⁸ Gudraus žmogaus išmintis padeda jam protingai elgtis,

o bukapročio kvailumas klaidina jį.

⁹ Kvailiai tyčiojasi iš aukos už nuodėmę,

o dori žmonės patiria Dievo malonę.

¹⁰ Vien širdis pažįsta savo kartumą,

ir joks pašalietis negali dalytis jos džiaugsmu.

¹¹ Nedorėlių namai sunaikinami,

o teisiųjų palapinė klesti.

¹² Žmogui jo kelias gali atrodyti teisingas,

bet galų gale jis nuveda į mirtį.

¹³ Net kai žmogus juokiasi, jam gali skaudėti širdį,

o džiaugsmas gali baigtis širdgėla.

¹⁴ Suktos širdies žmogus gauna, ką užsitarnauja savo elgesiu,

o dosnus žmogus pjauna savo gerus darbus.

¹⁵ Neišmanėlis tiki viskuo, ką girdi,

o gudrus žmogus apsvarsto savo žingsnius.

¹⁶ Išmintingas žmogus būna atsargus ir vengia pikta,

o kvailas negali susilaikyti ir būna neatsargus.

¹⁷ Kas ūmus, tas kvailai pasielgia,

o sukčius nekenčiamas.

¹⁸ Neišmanėlių papuošalas ­ kvailumas,

o gudrieji apsivainikuoja išmanymu.

¹⁹ Blogi žmonės turi nusilenkti geriesiems,

o nedorėliai ­ prie teisiųjų vartų.

²⁰ Beturčio nemėgsta nė jo artimieji,

o turtuolis turi daug bičiulių.

²¹ Kas niekina savo artimą, tas nusideda,

o gera darantis vargšui būna laiminamas.

²² Argi neklysta darantys pikta?

Gerumo ir ištikimybės įgyja darantys gera.

²³ Kiekvienas triūsas duoda naudos,

vien plepėjimas veda į skurdą.

²⁴ Išmintingųjų vainikas ­ jų sumanumas,

o kvailųjų­ kvailumas.

²⁵ Teisingas liudytojas išgelbsti gyvastį,

o kas liudija melus, tas skleidžia apgaulę.

²⁶ Pagarbi VIEŠPATIES baimė yra tvirtovė,

jo vaikų prieglauda.

²⁷ Pagarbi VIEŠPATIES baimė ­ gyvenimo šaltinis,

kad žmogus galėtų išvengti mirtinų pinklių.

²⁸ Karaliaus didybė ­ gausi tauta,

o valdovas be tautos ­ niekas.

²⁹ Kas negreit supyksta, tas turi daug supratimo,

o kas ūmaus būdo, tas aukština kvailumą.

³⁰ Ramus protas teikia kūnui gyvastį,

o pavydas pūdo kaulus.

³¹ Kas skriaudžia vargšą, tas įžeidžia jo Kūrėją,

o kas pasigaili beturčio, tas teikia jam garbę.

³² Nedoras žmogus pražūva per savo nedorumą,

o teisusis saugus dėl savo dorumo.

³³ Išmintis ilsisi protingo žmogaus širdyje,

bet kvailiesiems ji nepažįstama.

³⁴ Teisumas išaukština tautą,

o nuodėmė pažemina.

³⁵ Sumaniam tarnui suteikiama karaliaus malonė,

o niekam tikęs užsitraukia jo pyktį.