¹ Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės, surašytos,

² kad žmonės brangintų išmintį ir pamokymą,

suvoktų prasmingus posakius,

³ pratintųsi išmintingai elgtis,

būdami teisūs, teisingi ir dori,

⁴ kad neišmanėliai būtų pamokyti sumanumo,

o jauni žmonės ­ žinojimo ir apdairumo.

⁵ Išmintingas žmogus, jų klausydamasis, mokysis,

o protingas žmogus įgis gebėjimo,

⁶ supras patarles ir palyginimus,

išminčių posakius ir mįsles.

⁷ Pagarbi VIEŠPATIES baimė ­ pažinimo pradžia,

bet kvailieji niekina išmintį ir pamokymą.

⁸ Mano vaike, klausyk savo tėvo pamokymo

ir neatmesk savo motinos mokymo.

⁹ Jie bus grakštus vainikas tavo galvai,

karoliai tavo kaklui.

¹⁰ Mano vaike, jei tave nusidėjėliai viliotų,

neklausyk.

¹¹ Jei sakytų: „Eikš su mumis,

surenkime kruvinas pasalas,

paspęskime spąstus nekaltiems!

¹² Prarykime juos gyvus, kaip daro Šeolas,

žydint gyvenimui, tarsi žengiančius į kapą.

¹³ Rasime visokių brangių daiktų,

prisikrausime savo namus grobio.

¹⁴ Susiek savo likimą su mumis,

ir visi turėsime vieną bendrą piniginę!“ ­

¹⁵ mano vaike, nesileisk į kelią su jais,

nekelk kojos į jų takus,

¹⁶ nes jų kojos bėga į pikta,

skuba kraują pralieti.

¹⁷ Juk veltui tinklas tiesiamas,

kai paukštis tai mato.

¹⁸ Tačiau jie rengia kruvinas pasalas sau,

spendžia spąstus savo gyvasčiai!

¹⁹ Toks likimas visų, pasigviešusių neteisingos naudos;

ji atima gyvastį žmogaus, kuris jos įgyja.

²⁰ Išmintis garsiai šaukia gatvėje,

kelia balsą aikštėse.

²¹ Prie judriausių gatvės kampų ji šaukia,

prie vartų ir mieste kalba:

²² „Kiek ilgai, neišmanėliai, mėgsite nemokšiškumą?

Kiek ilgai šaipūnai mėgausis šaipydamiesi,

o kvailieji nekęs išmanymo?

²³ Būkite atidūs mano įspėjimui!

Štai išliesiu jums savo dvasią

ir atskleisiu jums savo žodžius.

²⁴ Kadangi jūs mane atmetėte, kai šaukiau,

nekreipėte dėmesio, kai tiesiau ranką,

²⁵ kadangi paniekinote bet kokį mano patarimą,

nepaisėte jokio mano įspėjimo,

²⁶ aš savo ruožtu juoksiuosi, kai ištiks jus nelaimė,

tyčiosiuosi, kai užklups jus baimė.

²⁷ Kai baimė užklups jus kaip audra

ir nelaimė ištiks kaip viesulas,

²⁸ jie šauksis manęs, bet aš neatsakysiu,

jie uoliai manęs ieškos, bet nesuras.

²⁹ Kadangi jie nekentė pažinimo

ir neįgijo pagarbios VIEŠPATIES baimės,

³⁰ nenorėjo jokio mano patarimo

ir nekentė mano įspėjimų,

³¹ valgys savo kelio vaisius

ir bus savo kėslų pasotinti.

³² Juk užgaidos pražudo neišmanėlius,

ir pasitenkinimas savimi sunaikina kvailius.

³³ O manęs klausantieji gyvens saugiai,

jų nevargins nelaimės baimė.“

¹ Mano vaike, jei priimsi mano žodžius

ir branginsi širdyje mano įsakymus,

² jei palenksi ausį klausytis išminties

ir atversi širdį, norėdamas suprasti,

³ jei iš tikrųjų šauksiesi įžvalgumo

ir pakelsi balsą, norėdamas suprasti,

⁴ jei sieksi supratimo, kaip žmonės ieško sidabro,

ir ieškosi jo tarsi paslėptų turtų,

⁵ tai suprasi pagarbią VIEŠPATIES baimę

ir sužinosi, ką reiškia pažinti Dievą.

⁶ Juk VIEŠPATS duoda išminties,

iš jo lūpų ateina pažinimas ir supratimas.

⁷ Jis turi parengęs sveikos išminties doriesiems,

jis yra skydas tiems, kurie elgiasi be priekaišto,

⁸ jis saugo teisingumo takus

ir gina savo ištikimųjų kelią.

⁹ Tada suprasi, kas teisu ir kas teisinga,

kiekvieną gerą taką ir kas dora,

¹⁰ nes išmintis ateis į tavo širdį,

ir pažinimas džiugins tave.

¹¹ Apdairumas tave auklės,

o supratimas gins.

¹² Jis gelbės tave nuo nedorų žmonių kelio,

nuo klastingai kalbančiųjų,

¹³ kurie palieka dorumo kelią

ir eina tamsybėmis,

¹⁴ kurie džiūgauja darydami pikta

ir gėrisi pikta darančių nedorų žmonių klasta,

¹⁵ kurių takai iškrypę

ir gyvenimo būdas suktas.

¹⁶ Būsi išgelbėtas ir nuo palaidūnės,

nuo viliojimo svetimautojos,

¹⁷ kuri pameta savo jaunystės draugą

ir užmiršta savo šventąją sandorą.

¹⁸ Iš tikrųjų jos namai ant mirties šlaito,

o jos takai veda į šešėlių buveinę.

¹⁹ Kas pas ją įeina, nebegali nei sugrįžti,

nei gyvenimo takų pasiekti.

²⁰ Tad eik gerųjų keliu

ir laikykis teisių žmonių takų.

²¹ Juk dorieji gyvens žemėje,

o klastingieji bus iš jos išrauti.

¹ Mano vaike, neužmiršk mano mokymo,

ir tebrangina tavo širdis mano įsakymus,

² nes jie tau suteiks

daug dienų bei gyvenimo metų ir gerovės.

³ Nuolat su tavimi tebūna gerumas ir ištikimybė;

užsirišk juos sau ant kaklo,

įsirašyk savo širdies plokštėje.

⁴ Taip rasi malonę ir gerą vardą

Dievo ir žmonių akyse.

⁵ Visa širdimi pasitikėk VIEŠPAČIU

ir nesiremk vien savo įžvalga.

⁶ Pripažink jį visur, kad ir ką darytum,

ir jis ištiesins tavo kelius.

⁷ Nebūk išmintingas tik savo paties akyse;

pagarbiai bijok VIEŠPATIES ir venk pikta.

⁸ Tai teiks sveikatą tavo kūnui

ir atgaivą tavo kaulams.

⁹ Gerbk VIEŠPATĮ viskuo, ką turi,

visomis savo derliaus pirmienomis;

¹⁰ ir tavo svirnai bus pilni grūdų,

o šviežias vynas liesis per statinių kraštus.

¹¹ Mano vaike, neatmesk VIEŠPATIES drausmės,

nesipiktink, kai jis tave sudraudžia,

¹² nes ką myli, tą VIEŠPATS sudraudžia

kaip tėvas mylimą sūnų.

¹³ Laimingas žmogus, kuris išmintį randa,

kuris supratimo įgyja!

¹⁴ Juk jos nauda didesnė už naudą sidabro,

ir jos atlygis didesnis už atlygį auksu.

¹⁵ Ji brangesnė už brangakmenius,

visi tavo turtai negali jai prilygti.

¹⁶ Ilgas gyvenimas ­ jos dešinėje,

kairėje ­ turtai ir garbė.

¹⁷ Jos keliai malonūs,

o visi takai ramūs.

¹⁸ Ji ­ gyvybės medis ją suvokiantiems;

laimingas, kas jos laikosi.

¹⁹ Išmintimi VIEŠPATS padėjo žemės pamatus,

supratimu padarė dangų.

²⁰ Jo pažinimu prasiveržė vandenų gelmės,

ir debesys lašina rasą.

²¹ Mano vaike, tų dalykų neišleisk iš akių,

laikykis sveikos išminties ir apdairumo.

²² Jie bus tavo dvasios gyvenimas

ir papuošalas tau ant kaklo.

²³ Tuomet saugiai eisi savo keliu,

ir tavo koja niekada nesuklups.

²⁴ Kai gulsiesi miego, nereikės bijoti,

kai ilsėsiesi, miegas tau bus saldus.

²⁵ Nebijok ūmaus siaubo

nei nelaimės, kuri užklumpa nedorėlius,

²⁶ nes VIEŠPATS bus tavo pasitikėjimas

ir apsaugos tavo koją nuo spąstų.

²⁷ Neatsisakyk padėti žmogui, kuriam reikia pagalbos,

kai turi jėgų tai padaryti.

²⁸ Nesakyk savo artimui: „Ateik vėliau“, ­

arba: „Rytoj šitai gausi“, ­

kai gali duoti tuojau.

²⁹ Nesikėsink daryti žalos savo kaimynui,

su pasitikėjimu gyvenančiam šalia tavęs.

³⁰ Nesiginčyk su niekuo be reikalo,

kai nebuvo tau žalos padaryta.

³¹ Nepavydėk smurtą mėgstančiam žmogui,

nesek nė vienu jo keliu.

³² Juk suktu žmogumi VIEŠPATS bjaurisi,

o dorieji yra VIEŠPATIES draugėje.

³³ Nedorėlio namus VIEŠPATS prakeikia,

o teisiojo buveinę laimina.

³⁴ Jis šaiposi iš pašaipūnų,

o romiesiems rodo malonę.

³⁵ Išmintingieji paveldės garbę,

o atkaklūs kvailiai ­ gėdą.

¹ Vaikai, klausykitės tėvo pamokymo,

būkite atidūs, kad suprastumėte,

² nes duodu jums gerą patarimą:

neužmeskite mano mokymo.

³ Kadaise buvau geras tėvo sūnus,

gležnas, motinos numylėtinis.

⁴ Tėvas mane mokė ir sakė:

„Tebrangina tavo širdis, ką aš sakau;

laikykis mano įsakymų, ir gyvensi.

⁵ Įgyk išminties, įgyk supratimo!

Neužmiršk ir nenukrypk nuo mano žodžių.

⁶ Nepalik jos, ir ji tave palaikys,

mylėk ją, ir ji tave saugos.

⁷ Štai išminties pradžia: įgyk išminties,

įgyk supratimo, nors tai kainuotų visa, ką turi.

⁸ Brangink ją, ir ji tave išaukštins;

ji tave pagerbs, jei tu ją apkabinsi.

⁹ Tau ant galvos ji uždės grakštų vainiką,

apvainikuos garbinga karūna.“

¹⁰ Mano vaike, klausykis ir imk į širdį mano žodžius,

kad ilgai gyventum.

¹¹ Mokau tave išminties kelio,

vedu tave dorais takais,

¹² kur nereikės tau žingsnių lėtinti,

ir, net jei bėgtum, nesuklupsi.

¹³ Laikykis mano pamokymo, neužmiršk jo,

brangink jį, nes tai tavo gyvybė.

¹⁴ Nekelk kojos ant nedorų žmonių tako,

neik nedorėlių keliu.

¹⁵ Venk jo! Neženk juo,

sukis nuo jo, eik savo keliu.

¹⁶ Jie užmigti negali, ką pikta nepadarę,

jie neužmiega, jei nėra kam kojos pakišę.

¹⁷ Nedorumas ­ jų valgoma duona,

smurtas ­ jų geriamas vynas.

¹⁸ O teisiųjų takas ­ tarsi aušros šviesa,

vis labiau švintanti iki skaisčios dienos.

¹⁹ Nedorų žmonių kelias ­ visiškai tamsus;

jie nežino, ant ko suklumpa.

²⁰ Mano vaike, klausyk mano žodžių,

palenk ausį mano posakiams.

²¹ Neišleisk jų iš akių,

laikyk giliai savo širdyje.

²² Juk juos turintiems jie yra gyvenimas

ir jų kūno sveikata.

²³ Atsidėjęs saugok savo širdį,

nes iš jos teka gyvenimo šaltiniai.

²⁴ Venk kalbėti apgaulingai,

mesk į šalį suktas kalbas.

²⁵ Tavo akys težiūri į priekį,

tiesus tebūna tavo žvilgsnis.

²⁶ Žiūrėk, kur eini,

ir visi tavo keliai bus tikri.

²⁷ Nesuk nei į dešinę, nei į kairę;

nukreipk savo koją nuo pikta.

¹ Mano vaike, klausyk mano iš minties,

palenk savo ausį mano supratimui,

² kad brangintumei apdairumą,

ir tavo lūpos saugotų išmanymą.

³ Juk palaidūnės lūpos laša medumi,

o jos burna slidesnė už aliejų.

⁴ Bet iš tikrųjų ji karti kaip metėlė,

aštri kaip dviašmenis kalavijas.

⁵ Jos kojos žengia į mirtį,

jos žingsniai veda į Šeolą.

⁶ Į gyvenimo taką ji nekreipia dėmesio,

jos keliai kreivi, ir ji to nežino.

⁷ Tad, vaikai, klausykitės manęs

ir nenuklyskite nuo mano žodžių.

⁸ Laikykis kuo toliau nuo jos,

neik arti jos namų durų,

⁹ kad neatiduotumei savo garbės kitiems,

o savo metų ­ negailestingajam,

¹⁰ kad svetimieji nesurytų tavo turto,

o tavo triūsas neitų į svetimus namus,

¹¹ kad gyvenimo gale neapverktum likimo,

kai būsi sunaikinęs savo jėgas bei kūną,

¹² ir nesakytum: „O, kaip priešinausi pamokomas,

kaip mano širdis nekentė perspėjimų!

¹³ Nei savo auklėtojų balso klausiau,

nei lenkiau ausį savo mokytojams,

¹⁴ tad esu arti visiškos žūties

viešame bendrijos sambūryje.“

¹⁵ Gerk vandenį iš savo talpyklos,

šviežią vandenį iš savo šaltinio.

¹⁶ Nejau tavo šaltiniai turėtų lietis laukan,

o vandens srovės ­ į gatves?

¹⁷ Tebūna jie tau vienam,

o ne dalyboms su svetimaisiais.

¹⁸ Tebūna palaimintas tavo šaltinis;

džiaukis savo jaunystės žmona,

¹⁹ žavia gazele, grakščia stirnaite!

Jos krūtys tedžiugina tave visada,

būk nuolat apsvaigęs jos meile.

²⁰ Kam gi turėtumei alpti dėl palaidūnės, mano vaike,

ir glamonėti svetimautojos krūtinę?

²¹ Juk kur eina žmonės, VIEŠPATS aiškiai mato;

jis stebi visus jų kelius.

²² Nedorą žmogų pasivys jo kaltės,

jis bus pagautas savo nuodėmės pinklėmis.

²³ Jis turės mirti nesudraustas,

jis pražus per savo didelį kvailumą.