¹ Niekada neskubėk kalbėti ir neleisk savo širdžiai tarti žodžio Dievo akivaizdoje, nes Dievas danguje, o tu žemėje. Taupyk savo žodžius.

² Kaip slogūs sapnai ateina po didelių rūpesčių,

taip kvailą šneką lydi žodžių srautas.

³ Kai duodi įžadą Dievui, nedelsk jo vykdyti, nes kvailas jam neteikia malonumo. Įvykdyk, ką pažadi. ⁴ Geriau įžado visai neduoti, negu duoti ir nevykdyti. ⁵ Neleisk savo lūpoms tavęs vesti į kaltę ir nesakyk jo atstovo akivaizdoje: „Tai buvo klaida!“ Kodėl Dievas turėtų pykti ant tavęs už tuos žodžius ir naikinti tavo rankų darbus? ⁶ Su sapnų gausa ateina ir migla bei žodžių srautas. Todėl turėk pagarbios Dievo baimės!

⁷ Kai kur nors matai vargšų priespaudą, teisių ir teisingumo pažeidimą, nenustebk. Juk kiekvieną pareigūną prižiūri aukštesnis pareigūnas, o virš jų yra dar aukštesni. ⁸ Visa apsvarsčius, kraštui naudinga, kad dirbamą žemę prižiūrėtų karalius.

⁹ Pinigus mėgstantis niekada nepasisotina pinigais, nė turtus mėgstantis ­ pelnu. Tai irgi migla! ¹⁰ Kur daugėja gėrybių, ten daugėja ir jas valgančių. O koks pelnas savininkui? Nebent savo akis juo paganyti! ¹¹ Darbininko miegas saldus, ar jis mažai ar daug valgė, o turtuolio perteklius neleidžia jam miegoti.

¹² Skaudus blogis, kurį mačiau po saule, buvo turtai, laikyti savininko nelaimės atvejui. ¹³ Verslas nenusisekė, ir tie turtai prarasti. Jam gimė sūnus, bet jis nebeturi nieko jam palikti. ¹⁴ Kaip nuogas atėjo iš motinos įsčių, taip turi ir iškeliauti. Iš savo triūso vaisių jis nieko negali pasiimti. ¹⁵ Iš tikrųjų tai skaudus blogis! Kaip atėjo, taip ir iškeliaus. Tad kokia nauda triūsti vėjais? ¹⁶ Be to, per visas savo gyvenimo dienas jis valgo tamsoje su dideliu apmaudu, širdgėla ir pykčiu.

¹⁷ Štai ką suvokiau iš tikrųjų esant gera: žmogus turėtų valgyti ir gerti bei mėgautis visais savo triūso vaisiais po saule per tas suskaičiuotas gyvenimo dienas, kurias Dievas jam yra davęs. Juk tokia jo dalia! ¹⁸ Be to, kai tik Dievas suteikia žmogui turtų ar nuosavybės, jis leidžia jam ir mėgautis jais, sutikti su savo dalia ir džiaugtis savo triūso vaisiais. Tai Dievo dovana! ¹⁹ Toks žmogus vargu ar niūriai žvelgs į savo gyvenimo dienas, nes Dievas leidžia jam mėgautis savo širdies džiaugsmu.

¹ Ir kitą blogį, labai slegiantį žmogų, mačiau po saule. ² Kartais Dievas suteikia žmogui tiek turtų, nuosavybės ir garbės, kad jam netrūksta nieko, ko jis trokšta, tačiau Dievas neleidžia jam iš to patirti malonumo. Vietoj jo iš to patiria malonumo svetimas žmogus. Tai irgi migla ir skaudus blogis! ³ Net jeigu žmogui gimtų šimtas vaikų ir jis gyventų daug metų, sulauktų senyvo amžiaus, bet pats savo turtais iki soties nepasinaudotų, man atrodo, kad negyvas gimęs kūdikis būtų už jį laimingesnis. ⁴ Nors jis tik kaip migla ateina ir į tamsą išeina, nors jo vardą dengia tamsa ir jis neturi kapo, ⁵ nors jis niekada nematė saulės ir nieko nepažino, vis vien negyvas gimęs kūdikis ilsisi ramiau už aną. ⁶ Net jeigu žmogus ir dusyk po tūkstantį metų gyventų, bet nerastų pasitenkinimo, tai argi abu jie neina į vieną ir tą pačią vietą?

⁷ Visi žmogaus triūso vaisiai tenka jo burnai, tačiau jo troškimas niekada nebūna patenkinamas. ⁸ Tad kuo išmintingajam geriau negu kvailajam? Kas iš to vargšui, mokančiam gerai elgtis su žmonėmis? ⁹ Geriau tai, ką akimis matai, negu tai, ką troškimu apčiuopi. Tai irgi migla ir vėjų vaikymasis!

¹⁰ Kas tik įvyksta, tas jau seniai buvo numatyta ir žinoma, kad įvyks. Žmogus negali ginčytis su stipresniu už save. ¹¹ Dažnai juo daugiau žodžių, juo daugiau miglos. Tad kokia žmogui iš to nauda? ¹² Kas gali žinoti, kas geriausia žmogaus gyvenime per tas kelias jo gyvenimo dienas, kurios dingsta tarsi šešėlis? Arba kas gali pasakyti žmogui, kas po jo bus po saule?

¹ Geras vardas vertesnis už kvapų aliejų,

mirties diena vertesnė už gimimo dieną.

² Verčiau eiti į namus, kur gedima,

negu į namus, kur puotaujama,

nes toks kiekvieno žmogaus galas,

ir gyvieji tesideda tai į širdį.

³ Verčiau liūdėti, negu juoktis,

nes po liūdnu veidu gali slėptis linksma širdis.

⁴ Išmintingųjų širdį patraukia gedulo namai,

o kvailųjų širdis ­ pramogų namuose.

⁵ Verčiau klausytis išmintingo žmogaus papeikimo,

negu kvailo žmogaus pagyrimo.

⁶ Juk kvailųjų vėjavaikiškumas ­

lyg erškėčiai, spragsintys po katilu.

Tai irgi migla!

⁷ Iš tikrųjų engimas net išmintingąjį gali sukvailinti,

o kyšis ­ sugadinti širdį.

⁸ Reikalo pabaiga vertesnė už pradžią;

kantri dvasia vertingesnė, negu išpuikusi.

⁹ Neskubėk supykti,

nes pyktis glaudžiasi prie kvailojo krūtinės.

¹⁰ Nesakyk: „Tad kaip gali būti, kad seniau buvo geriau negu dabar?“ ­ nes neišmintinga kelti tokį klausimą.

¹¹ Išmintis taip pat vertinga, kaip vertingas paveldas, ir naudinga tiems, kurie mėgaujasi saule. ¹² Juk išminties teikiama ūksmė ­ kaip pinigų ūksmė, o išmanymo nauda tokia: išmintis jos turinčiam teikia gyvastį.

¹³ Apsvarstyk Dievo darbus! Kas gali ištiesinti, ką jis padarė kreiva? ¹⁴ Gerą dieną džiaukis gerove, o nelaimės dieną svarstyk: abi ­ ir viena, ir kita ­ yra Dievo darbas. Taigi žmogus negali jam dėl ko nors skųstis.

¹⁵ Per savo trumpą gyvenimą mačiau du dalykus: kartais teisus žmogus pražūva, nepaisant jo teisumo, ir kartais nedorėlis išlieka, nepaisant jo nedorumo. ¹⁶ Neperdėk, būdamas teisus, ir neperdėk, būdamas išmintingas. Kam gi turėtum save pražudyti? ¹⁷ Nepe´rdėk, būdamas nedoras, ir nebūk kvailas. Kam gi turėtumei mirti prieš laiką? ¹⁸ Geriausia, kad vieno laikytumeis, bet ir nuo kito rankos neatitrauktum, nes kas bijo Dievo, tam su abiem seksis.

¹⁹ Išmintis gina išmintingąjį geriau negu dešimt mieste esančių didžiūnų. ²⁰ Iš tikrųjų nėra žemėje nė vieno žmogaus, kuris būtų toks teisus, jog tik gerai elgtųsi ir niekada nenusidėtų. ²¹ Pagaliau nekreipk dėmesio į visa, ką žmonės kalba, kad neišgirstum savo vergo tave keikiant. ²² Juk savo širdyje žinai, kad dažnai esi keikęs kitus.

²³ Visa tai tyriau išmintimi. Tariau: „Būsiu išmintingas.“ Bet išmintis liko toli nuo manęs. ²⁴ Toli visa, kas buvo, ir giliai giliai palaidota. Kas gali tai išaiškinti? ²⁵ Atsidėjau širdimi pažinti, tirti, ieškoti išminties bei dalykų supratimo, norėdamas suvokti, kad nedorumas kvailas, o kvailybė ­ beprotybė.

²⁶ Man moteris kartesnė už mirtį. Ji ­ spąstai, jos širdis ­ žabangos, o rankos ­ pančiai. Kas patinka Dievui, tas jos išvengs, bet kas nusideda, tą ji pagaus. ²⁷ Štai ką radau, sako Mokytojas, kai dėjau vieną dalyką prie kito, ieškodamas jų supratimo. ²⁸ O štai ko dar tebeieškau, nors nesėkmingai: vieną vyrą iš tūkstančio užtikau, bet nė vienos moters tarp jų niekada neradau. ²⁹ Taigi radau viena: Dievas padarė žmoniją dorą, bet žmonės leidosi į svarstymus.

¹ Kas gali lygintis su išminčiumi

ir visa tai paaiškinti?

„Žmogaus išmintis taip apšviečia jo veidą,

kad sušvelnėja griežti jo bruožai.“

² Kaip esi prisiekęs Dievui, taip ir vykdyk, ką karalius įsako. ³ Neskubėk pasišalinti iš karaliaus akivaizdos, nors reikalas tau ir labai nemalonus būtų, nes jis daro, kas tik jam patinka. ⁴ Kadangi karaliaus žodis galingas, kas gali jam sakyti: „Kodėl taip darai?“ ⁵ Kas paklūsta įsakymui, tas nepatiria jokios žalos. Išminčiaus širdis žino laiką ir nuosprendį, ⁶ nes kiekvienam dalykui yra ir laikas, ir nuosprendis. Savo didelei nelaimei, žmogus ⁷ nežino, kas įvyks, ir kas jam gali pasakyti, kaip tai įvyks? ⁸ Kaip žmogus negali suvaldyti vėjo ar pasilaikyti gyvybės alsavimo, taip jis negali nustatyti savo mirties dienos. Tas mūšis neišvengiamas, o nedorumas bejėgis išgelbėti savo šeimininką.

⁹ Visus tuos dalykus suvokiau, svarstydamas visa, ką žmonės po saule daro, kai žmogus užvaldo kitą žmogų jo nenaudai.

Žmogaus likimas

¹⁰ Taip pat mačiau nedorėlių, išeinančių iš šventosios vietos ir nešamų laidoti. Tuo tarpu tie, kurie dorai elgdavosi, pamiršti. Tai irgi migla! ¹¹ Kadangi bausmė už nedorus darbus vykdoma ne tuoj pat, žmogaus širdis įsidrąsina daryti pikta. ¹² Nusidėjėlis gali daryti pikta šimtą kartų ir, nepaisydamas to, ilgai gyventi. Žinau, kad bus gera bijantiems Dievo, nes jie garbina jo Artumą, ¹³ bet nebus gera nedorėliui. Savo dienų jis nepailgins kaip šešėlio, nes negarbina Dievo.

¹⁴ Žemėje pasitaiko ­ tai irgi migla, ­ kad doram žmogui kartais atlyginama pagal nedorėlio darbus, o nedorėliui ­ pagal gero žmogaus darbus. Kaip sakiau, tai irgi migla!

¹⁵ Užtat labai vertinu malonumą. Juk žmogui po saule nėra nieko geriau, kaip valgyti, gerti ir mėgautis gyvenimu, nes tai lydės jį triūsiant per visas gyvenimo dienas, kurias Dievas jam suteiks po saule.

¹⁶ Kai atsidėjau iš širdies mokytis išminties ir stebėti darbus, kuriuos žmogus atlieka žemėje, apsieidamas net be miego dieną ir naktį, ¹⁷ pamačiau, kad visa tai Dievo darbas. Iš tikrųjų žmogus negali išsiaiškinti viso vyksmo po saule. Nors žmogus ir stropiai triūstų ieškodamas, jis neišsiaiškins. Juk išminčiai, nors ir tariasi žiną, negali to išsiaiškinti.