¹ Tada VIEŠPATS tarė Jozuei: ² „Sakyk izraelitams: ‘Pasirinkite prieglaudos miestus, apie kuriuos esu jums kalbėjęs per Mozę, ³ kad žudikas, užmušęs žmogų per neapsižiūrėjimą ir netyčiomis, galėtų ten pabėgti. Jie bus prieglauda nuo keršytojo už kraują. ⁴ Žudikas turės bėgti į vieną šių miestų ir, sustojęs prie miesto vartų, pateikti savo bylą to miesto seniūnams. Tada jie turės įleisti bėglį į miestą ir duoti jam vietos pas juos gyventi. ⁵ Nors keršytojas už kraują ir atsivytų jį, žudiko jie jam neišduos, nes jis netyčiomis užmušė savo artimą, su kuriuo niekada nėra buvęs priešas. ⁶ Žudikas turės gyventi tame mieste iki teismo bendrijos akivaizdoje ir pasilikti iki tuometinio vyriausiojo kunigo mirties. Po to žudikas gali grįžti į savo namus mieste, iš kurio buvo pabėgęs.’“

⁷ Taigi jie parinko Kedešą Galilėjoje, Naftalio aukštumų dalyje, Sichemą Efraimo aukštumų dalyje ir Kirjat Arbą, tai yra Hebroną, Judo aukštumų dalyje. ⁸ O Užjordanėje, į rytus nuo Jericho, jie parinko dykumoje ant plokščiakalnio Becerą iš Rubeno giminės, Ramot Gileadą iš Gado giminės ir Bašane Golaną iš Manaso giminės. ⁹ Tie miestai buvo parinkti visiems izraelitams ir tarp jų gyvenantiems ateiviams, kad bet kas, netyčia užmušęs žmogų, galėtų ten pabėgti, idant nemirtų nuo keršytojo už kraują rankos, kol nebus teistas bendrijos akivaizdoje.

¹ Levitų protėvių šeimų galvos atėjo pas kunigą Eleazarą, Nūno sūnų Jozuę ir kitų izraelitų giminių protėvių šeimų galvas ² į Šiloją Kanaano krašte ir taip jiems kalbėjo: „VIEŠPATS įsakė per Mozę, kad būtų mums duoti miestai gyventi su ganyklomis mūsų galvijams.“ ³ Tad izraelitai, paklusdami VIEŠPATIES įsakymui, davė levitams iš savo paveldo šiuos miestus ir jų ganyklas.

⁴ Pirmas burtų metimas teko Kehato žmonių kiltims. Kunigo Aarono palikuonims burtų keliu atiteko trylika miestų iš Judo, Simeono ir Benjamino giminių. ⁵ O likusioms Kehato žmonių kiltims burtų keliu atiteko dešimt miestų iš Efraimo giminės kilčių, Dano giminės ir pusės Manaso giminės.

⁶ Geršono žmonėms burtų keliu atiteko trylika miestų iš Isacharo giminės kilčių, Ašero ir Naftalio giminių bei pusės Manaso giminės Bašane.

⁷ Merario žmonėms pagal jų kiltis atiteko dvylika miestų iš Rubeno, Gado ir Zabulono giminių.

⁸ Šiuos miestus ir jų ganyklas izraelitai davė levitams burtų keliu, kaip VIEŠPATS buvo įsakęs per Mozę.

⁹ Iš Judo ir Simeono giminių buvo duoti toliau išvardyti miestai. ¹⁰ Jie atiteko Aarono palikuonims ­ vienai levitams priklausančiai Kehato žmonių kilčiai, nes jiems buvo tekęs pirmas burtų metimas. ¹¹ Jiems buvo duota Judo aukštumų srityje Kirjat Arba, tai yra Hebronas, drauge su gretimomis ganyklomis; Arba buvo Anoko tėvas. ¹² Tačiau miesto laukai ir jam pavaldžios gyvenvietės jau buvo atiduotos Jefunės sūnui Kalebui kaip jo nuosavybė.

¹³ Kunigo Aarono palikuonims jie davė Hebroną ­ prieglaudos miestą žudikams ­ su ganyklomis, Libną su ganyklomis, ¹⁴ Jatyrą su ganyklomis, Eštemoją su ganyklomis, ¹⁵ Holoną su ganyklomis, Debyrą su ganyklomis, ¹⁶ Ainą su ganyklomis, Jutą su ganyklomis ir Bet Šemešą su ganyklomis ­ devynis miestus iš šių dviejų giminių, ¹⁷ o iš Benjamino giminės ­ Gibeoną su ganyklomis, Gebą su ganyklomis, ¹⁸ Anatotą su ganyklomis ir Almoną su ganyklomis, keturis miestus. ¹⁹ Kunigo Aarono palikuonių miestų su ganyklomis iš viso buvo trylika.

²⁰ O kitoms Kehato žmonių kiltims ­ likusiems levitams, kilusiems iš Kehato ­ burtų keliu atiduoti miestai iš Efraimo giminės. ²¹ Jiems atiteko Sichemas, prieglaudos miestas žudikams, su ganyklomis Efraimo aukštumų srityje, Gezeras su ganyklomis, ²² Kibcaimai su ganyklomis ir Bet Horonas su ganyklomis ­ keturi miestai. ²³ Iš Dano giminės ­ Eltekė su ganyklomis, Gibetonas su ganyklomis, ²⁴ Ajalonas su ganyklomis ir Gat Rimonas su ganyklomis, keturi miestai. ²⁵ Iš pusės Manaso giminės ­ Taanachas su ganyklomis ir Gat Rimonas, du miestai. ²⁶ Kitoms Kehato žmonių kiltims duotų miestų su ganyklomis iš viso buvo dešimt.

²⁷ Geršono žmonėms iš levitų kilčių buvo duota: iš pusės Manaso giminės ­ Golanas, prieglaudos miestas žudikams, su ganyklomis ir Beeštera su ganyklomis, du miestai; ²⁸ iš Isacharo giminės ­ Kišjonas su ganyklomis, Daberatas su ganyklomis, ²⁹ Jarmutas su ganyklomis ir En Ganimai su ganyklomis, keturi miestai; ³⁰ iš Ašero giminės ­ Mišalas su ganyklomis, Abdonas su ganyklomis, ³¹ Helkatas su ganyklomis ir Rehobas su ganyklomis, keturi miestai; ³² iš Naftalio giminės ­ Kedešas Galilėjoje, prieglaudos miestas žudikams, su ganyklomis, Hamot Doras su ganyklomis ir Kartanas, trys miestai. ³³ Miestų su ganyklomis, atitekusių Geršono žmonėms pagal jų kiltis, iš viso buvo trylika.

³⁴ Likusiems levitams ­ Merario kiltims ­ buvo duota: iš Zabulono giminės ­ Jokneamas su ganyklomis, Karta su ganyklomis, ³⁵ Dimna su ganyklomis ir Nahalalas su ganyklomis, keturi miestai; ³⁶ iš Rubeno giminės ­ Beceras su ganyklomis, Jahca su ganyklomis, ³⁷ Kedemotai su ganyklomis ir Mefaatas su ganyklomis, keturi miestai; ³⁸ iš Gado giminės ­ Ramot Gileadas, prieglaudos miestas žudikams, su ganyklomis, Mahanaimai su ganyklomis, ³⁹ Hešbonas su ganyklomis ir Jazeras su ganyklomis, keturi miestai. ⁴⁰ Miestų su ganyklomis, burtų keliu atitekusių Merario žmonėms pagal jų kiltis, tai yra likusiems levitams, iš viso buvo dvylika.

⁴¹ Levitų miestų su ganyklomis izraelitų žemėje iš viso buvo keturiasdešimt aštuoni. ⁴² Kiekvienas šių miestų apėmė patį miestą ir gretimas ganyklas. Tokie pat buvo visi šie miestai.

⁴³ Taip VIEŠPATS davė Izraeliui visą kraštą, kurį duoti buvo prisiekęs jų protėviams. Paveldėję kraštą, jie įsikūrė jame. ⁴⁴ O VIEŠPATS davė jiems ramybę iš visų pusių, kaip buvo prisiekęs jų protėviams. Nė vienas priešas nepajėgė jiems pasipriešinti, nes visus priešus VIEŠPATS buvo atidavęs jiems į rankas. ⁴⁵ Nė vienas iš gerųjų pažadų, kuriuos VIEŠPATS buvo davęs Izraelio namams, neliko tuščias. Visa buvo įvykdyta.

¹ Tada Jozuė pasišaukė Rubeno ir Gado giminių ir pusės Manaso giminės žmones ² ir tarė jiems: „Jūs laikėtės visko, ką VIEŠPATIES tarnas Mozė jums įsakė, ir klausėte visko, ką aš jums įsakiau. ³ Jūs nepalikote savo giminių per tą ilgą laiką, bet ligi šios dienos ištikimai laikėtės VIEŠPATIES, savo Dievo, įsakymo. ⁴ Dabar, kai VIEŠPATS, jūsų Dievas, yra suteikęs, kaip buvo pažadėjęs, ramybę jūsų giminėms, apsigręžkite ir eikite į savo palapines, į savo nuosavybės kraštą, kurį VIEŠPATIES tarnas Mozė davė jums Užjordanėje. ⁵ Tik labai stenkitės laikytis įsakymo ir Įstatymo, kurį VIEŠPATIES tarnas Mozė davė jums anapus Jordano: mylėti VIEŠPATĮ, savo Dievą, eiti visais jo keliais, laikytis jo įsakymų, nesitraukti nuo jo ir tarnauti jam visa savo širdimi ir visa savo siela.“ ⁶ Tada Jozuė palaimino juos, atsisveikino, ir jie leidosi kelionėn į savo palapines.

⁷ (Mozė buvo davęs pusei Manaso giminės žemę Bašane, o kitai pusei ­ tarp kitų giminių žemę į vakarus nuo Jordano.)

Be to, Jozuė, siųsdamas juos į palapines ir laimindamas, ⁸ sakė: „Grįžtate į palapines labai turtingi ­ su labai daug galvijų, sidabro, aukso, vario bei geležies ir daugybe drabužių. Dalykitės priešų grobiu su savo giminaičiais.“ ⁹ Taigi Rubeno ir Gado giminių žmonės bei pusės Manaso giminės žmonės paliko izraelitus prie Šilojo Kanaano krašte ir keliavo į Gileado kraštą ­ savo nuosavybę, kurią buvo įsigiję VIEŠPATIES įsakymu, duotu per Mozę.

Aukuras prie Jordano

¹⁰ Rubeno ir Gado giminių žmonės bei pusės Manaso giminės žmonės, atėję į Jordano sritį Kanaano krašte, pastatė ten prie Jordano aukurą ­ į akis krintantį aukurą! ¹¹ Žinia pasiekė izraelitus: „Žiūrėkite! Rubeno ir Gado giminių žmonės bei pusės Manaso giminės žmonės pastatė aukurą priešais Kanaano kraštą, Jordano srityje, anapus izraelitų.“ ¹² Kai Izraelio žmonės apie tai išgirdo, visa izraelitų bendrija susirinko į Šiloją eiti į karą su jais. ¹³ Bet pirma izraelitai pasiuntė Eleazaro sūnų Finehasą pas Rubeno ir Gado giminių žmones bei pusės Manaso giminės žmones Gileado krašte, ¹⁴ lydimą dešimties vadų, po vieną vadą iš kiekvienų Izraelio giminių protėvių namų. Kiekvienas jų buvo savo protėvių namų galva ir Izraelio karinių gretų vadas. ¹⁵ Atėję pas Rubeno ir Gado giminių žmones bei pusės Manaso giminės žmones, jie tarė jiems: ¹⁶ „Taip kalba visa VIEŠPATIES bendrija: ‘Ką reiškia ši išdavystė, kurią padarėte Izraelio Dievui? Šiandien atsimetėte nuo VIEŠPATIES ir pakėlėte prieš jį maištą, statydamiesi aukurą! ¹⁷ Nejau Peoro nuodėmė, atnešusi marą VIEŠPATIES bendrijai, toks mažas dalykas? Juk nuo jos mes ligi šios dienos dar nesame apsivalę, ¹⁸ o jūs norite atsimesti nuo VIEŠPATIES! Jūs maištaujate prieš VIEŠPATĮ šiandien, o rytoj jis supyks ant visos Izraelio bendrijos. ¹⁹ Tačiau jei kraštas, kuriame įsikūrėte, yra nešvarus, tai pereikite į kraštą, kuriame įsikūręs VIEŠPATS ­ ten, kur dabar stovi VIEŠPATIES Padangtė, ir kurkitės tarp mūsų. Bet prieš VIEŠPATĮ ar mus nemaištaukite, statydamiesi kitą aukurą vietoj VIEŠPATIES, mūsų Dievo, aukuro. ²⁰ Zeracho sūnui Achanui nusikaltus sunaikinti skirtų daiktų įstatymui, argi visos Izraelio bendrijos neištiko pyktis? Juk ne vien Achanas žuvo dėl savo kaltės!’“

²¹ Tada Rubeno ir Gado giminių žmonės bei pusės Manaso giminės žmonės atsakė Izraelio karinių gretų galvoms: ²² „Dievas, VIEŠPATS Dievas! Dievas, VIEŠPATS Dievas! Jis žino, težino ir Izraelis! Jei tai būtų maištas ar išdavystė VIEŠPAČIUI, šią dieną nerodykite mums gailesčio! ²³ Jei būtume statę aukurą atsimesti nuo VIEŠPATIES, jei būtume tai darę atnašauti ant jo deginamosioms aukoms ar javų atnašoms, ar bendravimo aukoms, tereikalauja pats VIEŠPATS ataskaitos! ²⁴ Ne! Mes tai darėme tik apimti rūpesčio, kad ateityje jūsų vaikai nesakytų mūsų vaikams: ‘Ką jūs turite bendra su VIEŠPAČIU, Izraelio Dievu? ²⁵ Juk VIEŠPATS tikrai padarė Jordaną riba tarp mūsų ir jūsų, o Rubeno ir Gado giminių žmonės! VIEŠPATYJE dalies jūs neturite!’ Vadinasi, jūsų vaikai užkirstų kelią mūsų vaikams garbinti VIEŠPATĮ. ²⁶ Todėl mes nutarėme parūpinti sau liudijimą, statydami aukurą ­ ne deginamosioms aukoms ar atnašoms, ²⁷ bet liudyti mums ir jums, ir būsimoms kartoms, kad turime teisę tarnauti VIEŠPAČIUI jo Artume savo deginamosiomis aukomis, atnašomis bei bendravimo aukomis, idant jūsų vaikai niekada nesakytų mūsų vaikams: ‘VIEŠPATYJE dalies jūs neturite!’ ²⁸ Manėme, jei kas ateityje taip kalbėtų mums ar mūsų palikuonims, galėsią atsakyti: ‘Pasižiūrėkite į šį VIEŠPATIES aukuro pavyzdį, mūsų protėvių padarytą ne deginamosioms aukoms ir ne atnašoms, bet liudyti mums ir jums.’ ²⁹ Tebūna tolima mums mintis kelti maištą prieš VIEŠPATĮ ar šią dieną atsimesti nuo VIEŠPATIES ir statyti kitą aukurą deginamosioms aukoms, javų atnašoms ir aukoms atskirai nuo VIEŠPATIES, mūsų Dievo aukuro, stovinčio priešais jo Padangtę!“

³⁰ Kunigas Finehasas ir bendrijos vadai ­ Izraelio karinių gretų galvos, buvę su juo, išklausę Rubeno, Gado ir Manaso giminių paaiškinimą, buvo patenkinti. ³¹ Eleazaro sūnus Finehasas tarė Rubeno, Gado ir Manaso žmonėms: „Šiandien mes pažinome, kad VIEŠPATS yra tarp mūsų, nes jūs nesate nusikaltę neištikimybe VIEŠPAČIUI. Iš tiesų jūs išgelbėjote izraelitus nuo VIEŠPATIES bausmės.“

³² Tada Eleazaro sūnus kunigas Finehasas ir vadai sugrįžo nuo Rubeno ir Gado žmonių, gyvenančių Gileado krašte, pas izraelitus į Kanaano kraštą ir parnešė jiems žinią apie reikalą. ³³ Izraelitai buvo patenkinti, jie šlovino Dievą ir daugiau nebesirengė eiti prieš juos į karą naikinti krašto, kuriame buvo įsikūrę Rubeno ir Gado žmonės. ³⁴ Rubeno ir Gado žmonės pavadino aukurą Liudijimu. Jie sakė: „Juk tai mums liudijimas, kad VIEŠPATS yra Dievas.“

¹ Praėjus daugeliui metų, kai VIEŠPATS buvo suteikęs Izraeliui ramybę iš visų pusių nuo priešų, o Jozuė pasenęs ir sulaukęs žilos senatvės, ² jis sušaukė visą Izraelį ­ seniūnus ir galvas, teisėjus ir apskaitininkus ­ ir tarė: „Pasenau ir esu išėjęs iš metų. ³ Matėte visa, ką VIEŠPATS, jūsų Dievas, padarė visoms anoms tautoms jūsų labui, nes pats VIEŠPATS, jūsų Dievas, dėl jūsų kovojo. ⁴ Žiūrėkite, paskyriau jums kaip paveldą pagal gimines žemę dar likusių tautų ir žemę tautų, kurias sunaikinau, nuo Jordano iki Didžiosios jūros vakaruose, kur leidžiasi saulė. ⁵ Pats VIEŠPATS, jūsų Dievas, iškeldins juos jūsų labui ir pašalins jums nuo kelio, o jūs paveldėsite jų kraštą, kaip VIEŠPATS, jūsų Dievas, jums pažadėjo. ⁶ Bet būkite labai ryžtingi ir ištikimai laikykitės visko, kas parašyta Mozės Įstatymo knygoje, niekada nenutoldami nei į dešinę, nei į kairę ⁷ ir nebendraudami su anomis, tarp jūsų likusiomis tautomis. Jų dievų vardo neminėkite ir jais neprisiekinėkite; jiems netarnaukite ir jų negarbinkite, ⁸ bet būkite atsidavę VIEŠPAČIUI, savo Dievui, kaip buvote ligi šios dienos.

⁹ Jūsų labui VIEŠPATS išvarė dideles ir galingas tautas, ir ligi šios dienos niekas nepajėgė jums pasipriešinti. ¹⁰ Vienas jūsiškis priverčia bėgti visą tūkstantį, nes pats VIEŠPATS, jūsų Dievas, kovoja už jus, kaip pažadėjo. ¹¹ Užtat dėl savo gyvasties stenkitės visomis jėgomis mylėti VIEŠPATĮ, savo Dievą. ¹² Bet jei paliktumėte jį, prisirištumėte prie čia, tarp jūsų, esančio anų tautų likučio ir susimaišytumėte su jais vedybomis, jūs su jais ir jie su jumis, ¹³ tai žinokite jau dabar, kad VIEŠPATS, jūsų Dievas, daugiau nebevarys anų tautų jums nuo kelio. Jos bus jums kilpos ir žabangos, spygliai jūsų akyse ir dygliai jūsų šonuose, kol dingsite iš šio puikaus krašto, kurį VIEŠPATS, jūsų Dievas, yra jums davęs.

¹⁴ Šiandien, kaip matote, einu visos žemės keliu. Tad visi žinokite visa savo širdimi ir visa savo siela, kad visi gerieji dalykai, VIEŠPATIES jums pažadėti, įvyko, ir nė vienas neliko neįvykdytas. ¹⁵ Bet kaip visa gera, ką VIEŠPATS, jūsų Dievas, jums pažadėjo, yra įvykdyta, taip gali jis įvykdyti ir visa pikta, kol išnaikins jus iš šio puikaus krašto, kurį VIEŠPATS, jūsų Dievas, yra jums davęs. ¹⁶ Jei nusižengsite VIEŠPATIES, savo Dievo, Sandorai, kurią jis davė jums, eidami tarnauti kitiems dievams ir garbindami juos, pakils ant jūsų VIEŠPATIES pyktis, ir greitai išnyksite iš šio puikaus krašto, kurį jis yra jums patikėjęs.“

¹ Jozuė surinko visas Izraelio gimines į Sichemą. Jis pasišaukė visus Izraelio seniūnus, galvas, teisėjus bei apskaitininkus. Jiems sustojus VIEŠPATIES akivaizdoje, ² Jozuė kreipėsi į visus žmones: „Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘Nuo neatmenamų laikų jūsų protėviai ­ Terachas bei jo sūnūs Abraomas ir Nahoras ­ gyveno anapus Upės ir tarnavo kitiems dievams. ³ Tada aš paėmiau jūsų tėvą Abraomą iš anapus Upės, vedžiau per visą Kanaano kraštą ir padariau gausius jo palikuonis. Daviau jam Izaoką, ⁴ o Izaokui ­ Jokūbą ir Ezavą. Ezavui daviau paveldėti Seyro aukštumų kraštą, o Jokūbas ir jo vaikai nuėjo į Egiptą. ⁵ Tada siunčiau Mozę ir Aaroną, varginau Egiptą nuostabiais ženklais, kuriuos padariau, ir po to jus išvedžiau. ⁶ Išvedžiau jūsų protėvius iš Egipto; jūs atėjote prie jūros. Bet egiptiečiai vijosi jūsų protėvius su kovos vežimais ir raiteliais iki Nendrių jūros. ⁷ Kai jie šaukėsi VIEŠPATIES, jis užleido tamsą tarp jūsų ir egiptiečių, užleido ant jų jūrą, ir jūra juos užliejo. Jūsų akys matė, ką dariau egiptiečiams. Paskui jūs gyvenote ilgą laiką dykumoje. ⁸ Tada atvedžiau jus į kraštą amoritų, gyvenusių Užjordanėje. Jie kovojo su jumis, bet aš juos atidaviau jums į rankas; jūs paveldėjote jų žemę, aš sunaikinau juos jūsų labui. ⁹ Paskui Moabo karalius, Ciporo sūnus Balakas, rengėsi kovoti su Izraeliu. Jis siuntė pašaukti Beoro sūnų Bileamą jums prakeikti, ¹⁰ bet aš atsisakiau išklausyti Bileamą; jis turėjo jus palaiminti. Taip aš jus išgelbėjau nuo jo.

¹¹ Tada jūs perėjote Jordaną ir atėjote prie Jericho. Su jumis kovojo Jericho gyventojai ir amoritai, perizai, kanaaniečiai, hetitai, girgašai, hivai bei jebusiečiai, bet aš juos atidaviau jums į rankas. ¹² Pasiunčiau pirma jūsų širšes, ir juos, anuos du amoritų karalius, nuvarė jums nuo kelio jos, o ne tavo kalavijas ar lankas. ¹³ Daviau jums žemę, kurios neįdirbote, ir miestus, kurių nestatėte; juose esate įsikūrę. Valgote vaisius vynuogynų ir alyvmedžių sodų, kurių patys nesodinote.’

¹⁴ Tad dabar bijokite VIEŠPATIES, tarnaukite jam nuoširdžiai ir ištikimai. Atsikratykite dievų, kuriems jūsų protėviai tarnavo anapus Upės bei Egipte, ir tarnaukite VIEŠPAČIUI. ¹⁵ Arba, jei jums nepatinka tarnauti VIEŠPAČIUI, rinkitės šiandien, kam tarnausite: dievams, kuriems jūsų protėviai tarnavo, būdami Užupyje, ar dievams amoritų, kurių krašte gyvenate; bet aš ir mano šeima tarnausime VIEŠPAČIUI.“

¹⁶ Atsakydami žmonės pareiškė: „Tebūna svetima mums mintis palikti VIEŠPATĮ ir tarnauti kitiems dievams! ¹⁷ Juk pats VIEŠPATS, mūsų Dievas, išvedė mus ir mūsų protėvius iš Egipto žemės, iš vergijos namų, padarė mums matant anuos nuostabius ženklus! Jis saugojo mus visą laiką ir kelionėje, ir nuo visų tautų, per kurias perėjome. ¹⁸ Mūsų labui VIEŠPATS išvarė visas tautas ­ amoritus, gyvenusius krašte. Todėl ir mes tarnausime VIEŠPAČIUI, nes jis yra mūsų Dievas.“

¹⁹ Bet Jozuė žmonėms atsakė: „Galbūt jūs nepajėgsite tarnauti VIEŠPAČIUI, nes jis yra šventas Dievas. Juk jis ­ pavydulingas Dievas, tad nepakęs jūsų nusikaltimų ir nuodėmių. ²⁰ Jei paliksite VIEŠPATĮ ir tarnausite kitiems dievams, jis nusigręš ir elgsis su jumis griežtai. Padarys jums galą, nepaisydamas viso jums padaryto gero.“ ²¹ O žmonės atsakė Jozuei: „Ne! Mes norime tarnauti VIEŠPAČIUI!“ ²² Tada Jozuė tarė žmonėms: „Esate liudytojai patys sau, kad pasirinkote tarnauti VIEŠPAČIUI.“ O jie tarė: „Taip, esame liudytojai!“ ­ ²³ „Tad atsikratykite svetimų dievų, esančių tarp jūsų, ­ tarė Jozuė, ­ ir palenkite savo širdis į VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą.“ ²⁴ Žmonės sakė Jozuei: „VIEŠPAČIUI, savo Dievui, tarnausime ir jo balso klausysime.“

²⁵ Taigi tą dieną Sicheme Jozuė sudarė sandorą su žmonėmis ir davė jiems įstatus ir įsakus. ²⁶ Visus tuos žodžius Jozuė surašė Dievo Įstatymo knygoje. Paėmęs didelį akmenį, pastatė jį po ąžuolu, esančiu šventoje VIEŠPATIES vietoje. ²⁷ O visiems žmonėms Jozuė paaiškino: „Žiūrėkite, šis akmuo liudys prieš mus, nes jis girdėjo visus žodžius, kuriuos VIEŠPATS mums pasakė; jis liudys prieš jus, jei nesielgsite ištikimai su savo Dievu.“ ²⁸ Tada Jozuė leido žmonėms eiti į savo paveldą.

Jozuės mirtis

²⁹ Po šių įvykių VIEŠPATIES tarnas Nūno sūnus Jozuė mirė, turėdamas šimtą dešimt metų. ³⁰ Jis buvo palaidotas savo paveldo žemėje prie Timnat Seracho Efraimo aukštumose į šiaurę nuo Gaašo kalno.

³¹ Izraelis tarnavo VIEŠPAČIUI per visą Jozuės gyvenimą ir gyvenimą seniūnų, gyvenusių ilgiau už Jozuę bei patyrusių visa, ką VIEŠPATS buvo padaręs Izraeliui.

³² Juozapo kaulai, izraelitų parnešti iš Egipto, buvo palaidoti Sicheme, toje dalyje lauko, kurį Jokūbas buvo nupirkęs iš Sichemo tėvo Hamoro vaikų už šimtą sidabro kesitų. Jis buvo tapęs Juozapo palikuonių paveldu.

³³ Aarono sūnus Eleazaras mirė. Jis buvo palaidotas jo sūnaus Finehaso mieste ­ Gibėjoje, kuris buvo jam duotas Efraimo aukštumose.