¹ Štai žodžiai laiško, kurį pranašas Jeremijas pasiuntė iš Jeruzalės seniūnams, išlikusiems tarp tremtinių, kunigams, pranašams ir visiems žmonėms, kuriuos Nebukadnecaras buvo ištrėmęs iš Jeruzalės į Babiloną. ² Tai įvyko po to, kai karalius Jechonijas ir karalienė motina, dvariškiai, Judo ir Jeruzalės didžiūnai drauge su amatininkais ir kalviais buvo išvesti iš Jeruzalės. ³ Laišką jis pasiuntė per Šafano sūnų Eleasą ir Hilkijos sūnų Gemariją, kuriuos Judo karalius Zedekijas siuntė į Babiloną pas Babilono karalių Nebukadnecarą. Laiške buvo rašoma:

⁴ „Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, visiems tremtiniams, ištremtiems iš Jeruzalės į Babiloną: ⁵ ‘Statykitės namus, įsikurkite. Veiskite sodus, valgykite jų vaisius. ⁶ Veskite žmonas, gimdykite sūnus ir dukteris, ieškokite žmonų savo sūnums ir leiskite dukteris už vyrų, kad ir jiems gimtų sūnūs ir dukterys. Jūsų privalo tenai daugėti, o ne mažėti. ⁷ Rūpinkitės gerove miesto, į kurį jus ištrėmiau, ir melskitės už jį VIEŠPAČIUI, nes jo gerovė ­ jūsų gerovė.’

⁸ Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘Nesiduokite suvedžiojami pranašų, esančių su jumis, nei savo žynių. Nekreipkite dėmesio į sapnus, kuriuos jie nuolat sapnuoja. ⁹ Ką jie pranašauja jums mano vardu, tai melas! Aš jų nesiunčiau!’ ­ tai VIEŠPATIES žodis.

¹⁰ Taip kalba VIEŠPATS: ‘Tik pasibaigus septyniasdešimt Babilono metų, aplankysiu jus ir įvykdysiu savo malonės pažadą sugrąžinti jus į šią vietą. ¹¹ Laiduoju tikrai žinąs, ką užsimojau dėl jūsų, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ dėl jūsų gerovės, o ne dėl žalos! Noriu jums suteikti vilties sklidiną ateitį. ¹² Kai jūs šauksitės manęs, kai ateisite ir kreipsitės į mane malda, aš jus išklausysiu. ¹³ Kai manęs ieškosite, rasite mane. Taip, jeigu visa širdimi manęs ieškosite, ¹⁴ rasite mane čia pat, su jumis, ir aš jus sugrąžinsiu į jūsų kraštą, ­ tai VIEŠPATIES žodis. Aš surinksiu jus iš visų tautų ir visų vietų, kur tik jus išblaškiau, ir sugrąžinsiu į tą vietą, iš kurios ištrėmiau’, ­ tai VIEŠPATIES žodis.

¹⁵ Bet kadangi sakėte: ‘VIEŠPATS davė mums pranašų Babilone’, ­ ¹⁶ taip kalba VIEŠPATS apie karalių, sėdintį Dovydo soste, ir apie visus žmones, gyvenančius šiame mieste, jūsų tautiečius, neišėjusius drauge su jumis į tremtį: ¹⁷ ‘Taip kalba Galybių VIEŠPATS. Siunčiu jiems kalaviją, badą ir marą. Padarysiu juos panašius į supuvusias figas, nebetinkamas valgyti. ¹⁸ Gainiosiu juos kalaviju, badu ir maru, padarysiu juos siaubo reginiu visoms žemės karalystėms, prakeiksmu, apstulbimu, pajuoka ir patyčiomis tautų, į kurias juos išblaškysiu. ¹⁹ Kaip jie nesiklausė mano žodžių, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ kai be perstojo siunčiau pas juos savo tarnus pranašus, taip ir jūs nenorėjote klausytis, ­ tai VIEŠPATIES žodis.’

²⁰ O dabar klausykitės VIEŠPATIES žodžio jūs, visi tremtiniai, kuriuos išsiunčiau iš Jeruzalės į Babiloną. ²¹ Štai ką sako Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, apie Kolajos sūnų Ahabą ir Maasėjos sūnų Zedekiją ­ pranašus, kurie pranašauja jums melą mano vardu. ‘Štai atiduosiu juos į rankas Babilono karaliui Nebukadnecarui. Jis nužudys juos jūsų akyse. ²² Per juos tarp visų Judo tremtinių Babilone kils prakeiksmas: ‘Tepadaro VIEŠPATS tau, kaip Zedekijui ir Ahabui, kuriuos Babilono karalius iškepino ugnyje!’ ²³ Mat jie Izraelyje elgėsi begėdiškai, svetimaudami su savo artimo žmonomis ir skelbdami mano vardu melo žodžius, kurių jiems nebuvau liepęs skelbti. Aš tas, kuris žino ir liudija’, ­ tai VIEŠPATIES žodis.

Laiškas Šemajui

²⁴ Šemajui Nehelamiečiui pasakysi: ‘Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas. ²⁵ Tu pasiuntei savo paties vardu laiškus visiems Jeruzalės žmonėms, visiems kunigams ir Maasėjos sūnui kunigui Sofonijai, sakydamas: ²⁶ ‘VIEŠPATS tave paskyrė kunigu vietoj kunigo Jehojados, būti prižiūrėtoju VIEŠPATIES Namuose, idant įrakintum bet kokį pakvaišėlį, laikantį save pranašu, į trinką ir antkaklį. ²⁷ Kodėl gi dabar nesudraudi Jeremijo iš Anatoto, besireiškiančio tarp jūsų pranašu? ²⁸ Jis net mums į Babiloną atsiuntė žinią: ‘Jūsų tremtis bus ilga! Statykitės namus, įsikurkite! Veiskite sodus, valgykite jų vaisius...’“

²⁹ Kai kunigas Sofonija perskaitė šį laišką pranašui Jeremijui, ³⁰ Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis: ³¹ „Pasiųsk žinią visiems tremtiniams. Taip kalba VIEŠPATS apie Šemają Nehelamietį: ‘Kadangi Šemajas pranašavo jums, nors aš nebuvau jo siuntęs, ir viliojo jus pasitikėti melu, ³² nubausiu Šemają Nehelamietį ir jo palikuonis! Nė vienas jų neišgyvens tarp šių žmonių ir nepamatys gerumo, kurį parodysiu savo tautai, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ nes jis skelbė maištą prieš VIEŠPATĮ.’“

¹ Viešpaties pažadas tautai Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas. Surašyk visa, ką tau kalbėjau, į knygą. ³ Štai ateina dienos, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ kai aš sugrąžinsiu savo tautą Izraelį ir Judą, ­ sako VIEŠPATS, ­ sugrąžinsiu juos į kraštą, kurį daviau jų tėvams. Jie paveldės jį.“

⁴ Štai žodžiai, kuriuos VIEŠPATS pasakė apie Izraelį ir Judą. ⁵ Taip kalba VIEŠPATS:

„Siaubo šauksmą girdėjome,

baimė viešpatauja, ramybės nėra.

⁶ Prašom klausytis ir pagalvoti:

argi gali vyras gimdyti?

Tad kodėl gi matau visus vyrus

tarsi gimdyves su rankomis ant šlaunų?

Kodėl jų visų veidai mirtinai išbalę?

⁷ Nelaimė! Toji diena tokia didinga,

kad jokia kita jai neprilygs!

Ji ­ nelaimės metas Jokūbui,

tačiau nuo jos bus jis išgelbėtas.

⁸ Tą dieną, ­ tai Galybių VIEŠPATIES žodis, ­ sulaužysiu jų kaklo jungą ir sutraukysiu jų pančius. Svetimieji daugiau jų nebepavergs. ⁹ O jie tarnaus VIEŠPAČIUI, savo Dievui, ir savo karaliui Dovydui, kurį jiems išauginsiu.

¹⁰ Taigi, mano tarne Jokūbai, nebijok, ­

tai VIEŠPATIES žodis, ­ nenuogąstauk, Izraeli!

Tik pasižiūrėk! Aš išgelbėsiu tave iš tolimosios vietos

ir tavo palikuonis iš tremties krašto.

Tada Jokūbas sugrįš ir ras ramybę,

gyvens saugiai, ir nebus kam jo gąsdinti,

¹¹ nes aš esu su tavimi ir tave apsaugosiu, ­

tai VIEŠPATIES žodis. ­

Padarysiu galą visoms tautoms,

kuriose tave išblaškiau,

bet tau galo nepadarysiu.

Tačiau ir nebausto tavęs nepaliksiu,

nuplaksiu tave pagal teisingą saiką.“

¹² Taip kalba VIEŠPATS:

„Tavo sužalojimas mirtinas,

tavo žaizda nebepagydoma!

¹³ Nėra kam tave gydyti,

nėra vaisto tavo ligai,

nėra tau išgijimo.

¹⁴ Tave užmiršo visi tavo meilužiai,

neberūpi jiems, kaip tau sekasi.

Taip, smogiau tau, kaip smogtų priešas,

pamokiau nuožmia bausme,

už tavo didelę kaltę ir nuodėmių gausybę.

¹⁵ Ko gi aimanuoji dėl savo sužalojimo,

dėl savo nepagydomo skausmo?

Dėl tavo didelės kaltės ir nuodėmių gausybės

visa tai padariau.

¹⁶ Tačiau visi ryjantys tave bus suryti,

o tavo priešai visi eis į tremtį.

Visi niokojantys tave bus nuniokoti,

o visus apgrobiančius tave atiduosiu grobimui.

¹⁷ Grąžinsiu tau sveikatą,

tavo žaizdas užgydysiu, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­

nors jie ir vadino tave ‘Atmestąja’,

‘Sionu, kuris niekam nerūpi’.“

¹⁸ Taip kalba VIEŠPATS:

„Žiūrėk! Atstatysiu Jokūbo palapines,

pasigailėsiu jo trobų.

Miestas bus atstatytas ant savo kalvos,

ir rūmai stovės ant savo pamatų.

¹⁹ Iš ten skambės padėkos giesmės

ir džiaugsmo balsai.

Padidinsiu jų skaičių, ir bus jų nemažai,

padarysiu juos garbingus, ir nebebus jie menki.

²⁰ Jo vaikai bus kaip buvę senovėje,

o jo bendruomenė tvirtai gyvuos mano malone.

Bausme lankysiu visus jų engėjus.

²¹ Jų vadas bus vienas iš jų pačių,

jų valdovas kils iš jų tarpo.

Jam leisiu artintis prie manęs laisvai,

nes kas kitas būtų toks drąsus,

kad išdrįstų artintis prie manęs? ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­

²² Taip jūs būsite mano tauta,

o aš būsiu jūsų Dievas.“

²³ Žiūrėk! VIEŠPATIES audra!

Jo įniršis veržiasi viesulu,

šėlstančiu viršum nedorėlių galvos.

²⁴ Deginąs VIEŠPATIES pyktis nesiliaus,

kol neužbaigs ir neįvykdys jo širdies užmojų.

Kai ateis dienų pabaiga, aiškiai suprasite.

¹ „Tuo metu, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­

aš būsiu visų Izraelio šeimų Dievas,

ir jos bus mano tauta.“

² Taip kalba VIEŠPATS: „Tauta, išlikusi nuo kalavijo,

rado malonę dykumoje.“

Kai Izraelis ieškojo ramybės,

³ iš tolo man pasirodė VIEŠPATS:

„Amžina meile aš pamilau tave,

todėl nesiliauju tau reikštis ištikimąja meile.

⁴ Vėl tave atstatysiu;

mergele, Izraelio tauta, tu būsi atstatyta!

Vėl išsipuošusi, būgneliais nešina,

žengsi ir šoksi linksmuolių ratelyje.

⁵ Vėl veisi vynuogynus Samarijos kalnuose;

sodintojai gardžiuosis jų vaisiais.

⁶ Taip! Diena ateis,

kai sargai ant Efraimo aukštumų šauks:

‘Kelkitės! Eikime į Sioną,

pas VIEŠPATĮ, savo Dievą.’“

⁷ Taip kalba VIEŠPATS:

„Džiaugdamiesi giedokite Jokūbui,

valiuokite pirmajai tarp tautų!

Skelbkite, garbindami ir sakydami:

‘Savo tautą, Izraelio likutį,

išgelbėjo VIEŠPATS!’

⁸ Štai parvesiu juos iš šiaurės krašto,

surinksiu iš žemės pakraščių.

Tarp jų ­ akli ir raiši,

moterys su vaikais ir gimdyvės;

visi drauge sugrįš kaip didi bendrija!

⁹ Verkdami jie eis namo,

bet aš vesiu juos guosdamas.

Vesiu juos prie tekančių upokšnių

lygiu keliu, kad niekas neklupinėtų,

nes aš esu Izraelio tėvas,

o Efraimas ­ mano pirmagimis.

¹⁰ Klausykitės, tautos, VIEŠPATIES žodžio!

Skelbkite jį tolimuose pajūriuose!

Sakykite: ‘Tas, kuris išblaškė Izraelį,

surinks ir ganys jį kaip kerdžius savo kaimenę.

¹¹ Taip, nes VIEŠPATS išpirko Izraelį,

atpirko jį iš galingesnės už jį rankos.

¹² Jie ateis ir džiūgaus ant Siono aukštumų,

suplauks prie VIEŠPATIES dovanų:

grūdų, jauno vyno ir šviežio aliejaus,

avių ir jaučių prieauglio.

Patys jie bus kaip gerai laistomas sodas

ir turės visko, ko jiems reikia.

¹³ Merginos tuomet linksmai šoks

drauge su jaunais ir senais,

nes jų gedulą pakeisiu džiaugsmu,

guosiu juos ir džiuginsiu kenčiančius.

¹⁴ Kunigus valgydinsiu rinktine atnašų dalimi,

o mano tauta sotinsis mano dovanomis’“, ­

tai VIEŠPATIES žodis.

¹⁵ Taip kalba VIEŠPATS:

„Pasigirdo aimanos šauksmas Ramoje,

raudojimas ir graudus verksmas!

Rachelė rauda savo vaikų;

ji nesileidžia paguodžiama,

nes jų nebėra.“

¹⁶ Taip kalba VIEŠPATS:

„Nustok aimanavusi,

nusišluostyk ašaras,

nes už tavo vargą bus atlyginta, ­

tai VIEŠPATIES žodis, ­

jie sugrįš iš priešų krašto!

¹⁷ Viltinga tavo ateitis, ­

tai VIEŠPATIES žodis, ­

tavo vaikai sugrįš į savo tėvynę!

¹⁸ Tikrai girdėjau Efraimą raudant:

‘Tu mane plakei, ir aš priėmiau plakimą.

Aš buvau kaip neprijaukintas veršis.

Sugrąžink mane, leisk man sugrįžti,

nes tu esi VIEŠPATS, mano Dievas.

¹⁹ Nors ir nutrūkau nuo saito, bet gailėjausi;

atėjęs į protą, sudaviau į šlaunį.

Esu sugėdintas ir raustu,

priekaištauju sau už savo jaunystės nuodėmes.’

²⁰ Argi Efraimas man vis dar brangus sūnus,

mano numylėtas vaikas?

Juk kada tik nuo jo nusigręžiu,

vis menu jį su ilgesiu.

Mano širdis dėl jo plaka,

aš tikrai jo pasigailėsiu, ­ tai VIEŠPATIES žodis.

Kvietimas sugrįžti

²¹ Pasistatyk ant kelio rodykles,

nužymėk pati sau kelią ženklais,

įsidėmėk vieškelį ­ kelią,

kuriuo atėjai.

Sugrįžk, mergele, Izraelio tauta,

sugrįžk atgal į šiuos savo miestus.

²² Kiek ilgai dar svyruosi,

maištingoji dukterie?

Juk VIEŠPATS sukūrė naują dalyką žemėje:

moteris apkabins vyrą.“

²³ Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: „Kai sugrąžinsiu tremtinius, Judo krašte ir miestuose vėl bus kartojamas pasveikinimas: ‘Telaimina tave VIEŠPATS, teisumo buveine, šventasis kalne!’ ²⁴ Judo krašte ir miestuose drauge gyvens žemdirbiai ir klajokliai su kaimenėmis, ²⁵ nes aš atgaivinsiu pavargusius ir pasotinsiu bejėgius.“ ²⁶ Tada aš pabudau ir žvalgiausi, nes mano miegas buvo malonus.

²⁷ „Tikėk manimi, ateina dienos, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ kai Izraelio namuose ir Judo namuose pasėsiu žmonių pasėlį ir gyvulių pasėlį. ²⁸ Kaip anuomet budėjau juos išraudamas, griaudamas, naikindamas, žlugdydamas ir siųsdamas pražūtin, taip budėsiu jų labui, kad atstatyčiau ir iš naujo pasodinčiau, ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ ²⁹ Tomis dienomis žmonės nebesakys: ‘Tėvai valgė rūgščias vynuoges, bet dantys atšipo vaikams!’ ³⁰ Ne! Kiekvienas mirs už savo paties kaltę: dantys atšips tam, kuris valgo rūgščias vynuoges.

³¹ Tikėkite manimi, ateina dienos, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ kai sudarysiu naują sandorą su Izraelio namais ir Judo namais. ³² Ne tokią sandorą, kokią buvau sudaręs su jų tėvais tą dieną, kai paėmęs už rankos išvedžiau juos iš Egipto žemės. Nors aš buvau jų Valdovas, jie sulaužė mano Sandorą, ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ ³³ Štai kokią Sandorą sudarysiu su Izraelio namais, atėjus toms dienoms, ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ Įdiegsiu jiems savo Įstatymą, įrašysiu jį jiems į širdį. Tada aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta. ³⁴ Tada nebereikės bičiuliui raginti savo bičiulį ar broliui savo brolį: ‘Pažinkite VIEŠPATĮ!’ Visi, maži ir dideli, pažins mane, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ nes jų kaltę atleisiu ir jų nuodėmės daugiau nebeatminsiu.“

³⁵ Taip kalba VIEŠPATS,

kuris duoda saulę, kad šviestų dieną,

įpareigoja mėnulį ir žvaigždes, kad šviestų nakčia,

kuris pažadina jūros bangų šniokštimą,

kurio vardas yra Galybių VIEŠPATS:

³⁶ „Tik jei tie įstatai

pranyktų be mano valios, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­

Izraelio palikuonys

amžinai liautųsi buvę tauta mano akyse.“

³⁷ Taip kalba VIEŠPATS:

„Tik jei aukštybėse dangūs bus išmatuoti

ar gelmėse žemės pamatai ištirti,

aš atmesiu visus Izraelio palikuonis dėl visa,

ką jie yra padarę, ­ tai VIEŠPATIES žodis.

³⁸ Tikėk manimi, ateina dienos, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ kai VIEŠPATIES miestas bus atstatytas nuo Hananelio bokšto ligi Kampo vartų. ³⁹ Matavimo virvė sieks dar toliau: tiesiai iki Garebo kalvos, o paskui pasuks Gojos link. ⁴⁰ O visas lavonų ir pelenų slėnis, visi šlaitai viršum Kidrono slėnio, iki pat Arklių vartų kampo rytų pusėje, bus pašvęsti VIEŠPAČIUI. Miestas niekuomet nebebus nuniokotas ar sunaikintas.“

¹ Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis dešimtais Judo karaliaus Zedekijo metais, kurie buvo aštuoniolikti Nebukadnecaro metai. ² Tuo metu Babilono karaliaus kariuomenė buvo apgulusi Jeruzalę, o pranašas Jeremijas įkalintas Judo karaliaus rūmų sargybos būste; ³ jį ten buvo įkalinęs Judo karalius Zedekijas. Karalius sakė: „Kaip tu drįsti pranašauti: ‘Štai ką sako VIEŠPATS. Tikėk manimi, šį miestą atiduosiu Babilono karaliui; jis užims jį. ⁴ Nė Judo karalius Zedekijas neištrūks iš chaldėjų nagų, nes jis bus tikrai atiduotas Babilono karaliui į rankas. Veidas į veidą su juo susitiks, akis į akį su juo matysis. ⁵ Zedekijas bus išvarytas į Babiloną. Ten jis liks, kol aš juo pasirūpinsiu, ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ Kovodami su chaldėjais, jūs negalite laimėti’!“

⁶ Jeremijas atsakė: „Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ⁷ ‘Žiūrėk! Tavo dėdės Šalumo sūnus Hanamelis ateis pas tave su prašymu: ‘Nusipirk mano lauką Anatote, nes turi giminaičio teisę jį atpirkti.’“ ⁸ Ir, kaip VIEŠPATS buvo sakęs, mano pusbrolis Hanamelis atėjo pas mane į sargybos būstą ir tarė man: ‘Prašom pirkti mano lauką Anatote, Benjamino žemėje, nes, būdamas artimiausias giminaitis, tu turi paveldėjimo ir atpirkimo teisę. Nusipirk jį.’ Tuomet aš supratau, kad tai buvo tikrai VIEŠPATIES žodis. ⁹ Taigi aš ir nusipirkau lauką Anatote iš savo pusbrolio Hanamelio, atsverdamas jam pinigus ­ septyniolika sidabro šekelių.

¹⁰ Sudarius pirkimo sutartį ir uždėjus antspaudą, pasišaukiau liudytojus ir atsvėriau sidabrą svarstyklėmis. ¹¹ Tada paėmiau pirkimo sutartį ­ užantspauduotąją, apimančią sutartį bei sąlygas, bei atvirąją ­ ¹² ir, matant mano pusbroliui Hanameliui, visiems pirkimo sutartį pasirašiusiems liudytojams ir visiems judėjams, kuriems tuo metu pasitaikė būti sargybos būste, įdaviau ją Machsėjos sūnaus Nerijos sūnui Baruchui.

¹³ Jų akivaizdoje daviau Baruchui šį įpareigojimą: ¹⁴ ‘Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas. Paimk šias sutartis ­ tai yra užantspauduotąją pirkimo sutartį ir atvirąją ­ ir įdėk jas į molinį indą, kad ilgai išliktų, ¹⁵ nes taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘Namai, dirvos ir vynuogynai bus vėl perkami šitame krašte!’“

¹⁶ Pirkimo sutartį įdavęs Nerijos sūnui Baruchui, meldžiausi VIEŠPAČIUI: ¹⁷ ‘Ak, Viešpatie DIEVE! Žiūrėk! Tu padarei dangus ir žemę didžia savo galybe, savo pakelta ranka. Nėra tau negalimo dalyko! ¹⁸ Tu lydi ištikima meile iki tūkstantosios kartos ir atmoki už tėvų kaltę pilnu saiku jų vaikams. Tu didis ir galingas Dievas, kurio vardas ­ Galybių VIEŠPATS, ¹⁹ didis užmoju ir galingas darbais, kurio akys atviros visam, ką mirtingieji žmonės daro, kad atlygintum kiekvienam žmogui pagal jo elgesį ir jo darbų vaisius! ²⁰ Tu parodei ženklų bei stebuklų Egipto žemėje ir dabar tebedarai Izraelyje bei žmonijoje. Laimėjai sau vardą, kurį dabar turi! ²¹ Tu išvedei savo tautą Izraelį iš Egipto ženklais ir stebuklais, galinga ranka, nenugalima galybe ir didžiu klaiku. ²² Atidavei jiems šį kraštą, kaip buvai priesaika pažadėjęs jų tėvams, kraštą, plūstantį pienu ir medumi. ²³ Jie atėjo ir paveldėjo jį, bet tavo balso neklausė ir tavo Įstatymo nesilaikė. Ką buvai jiems įsakęs daryti, to jie nedarė. Todėl tu siuntei jiems visą šitą nelaimę.

²⁴ Žiūrėk! Apgulos pylimai jau parengti miestui paimti. Dabar per kalaviją, badą ir marą miestas jau yra jį puolančių chaldėjų rankose. Kuo grasinai, tai ir įvyko. Tikrai tu tai matai! ²⁵ Tačiau man sakei: ‘Nusipirk lauką, užmokėk už jį, pasikviesk liudytojus!’ ­ nors miestas jau chaldėjų rankose!’“

²⁶ Tada Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis: ²⁷ „Štai aš ­ VIEŠPATS, visos žmonijos Dievas! Argi yra man kas neįmanoma?“ ²⁸ Todėl taip kalba VIEŠPATS: „Tikėk manimi, atiduosiu tą miestą į rankas chaldėjams ir Babilono karaliui Nebukadnecarui, kad jisai jį paimtų. ²⁹ Kariaujantys su šiuo miestu chaldėjai įsiverš, padegs miestą, pavers pelenais jį drauge su namais, ant kurių stogų buvo deginami smilkalai Baalui ir aukojamos liejamosios atnašos svetimiems dievams, kad mane supykdytų. ³⁰ Juk ir izraelitai, ir judėjai nuo jaunystės tedarė vien tai, kas pikta mano akyse. Tikrai izraelitai tik pykdė mane savo rankų darbais, ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ ³¹ Šis miestas nuo įkūrimo ligi šios dienos kėlė man pyktį ir įniršį, todėl turiu jį pašalinti iš savo akių ³² už visas blogybes, kurias padarė, kad pykdytų mane, izraelitai ir judėjai ­ jie, jų karaliai, didžiūnai, kunigai, pranašai, Judo ir Jeruzalės gyventojai. ³³ Nugarą jie man atsuko, o ne veidą! Nors mokiau juos be perstojo ir primygtinai, jie nei klausė, nei priėmė pamokymo. ³⁴ Anaiptol, jie suteršė Namus, kurie vadinami mano vardu, pasistatydami juose savo bjaurius stabus. ³⁵ Jie pastatė Baalo kauburių aukurus Ben Hinomo slėnyje, kad turėtų kur aukoti savo sūnus ir dukteris Molechui ir užtrauktų Judui nuodėmę, nors aš to jiems niekada neįsakiau. Man nė į galvą neatėjo, kad jie darytų tokias baisybes!“

³⁶ Todėl dabar taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Dievas, apie šį miestą, kuris, kaip jūs sakote, kalaviju, badu ir maru atiduodamas Babilono karaliui į rankas: ³⁷ „Štai surinksiu juos iš visų kraštų, į kuriuos buvau išblaškęs savo pykčiu, įniršiu ir didžiu užsidegimu. Parvesiu juos į šią vietą ir čia saugiai apgyvendinsiu. ³⁸ Jie bus mano tauta, o aš būsiu jų Dievas. ³⁹ Vieną širdį ir vieną kelią duosiu jiems, kad jie mane visuomet garbintų savo pačių labui, o po jų ­ savo vaikų gerovei. ⁴⁰ Sudarysiu su jais amžiną Sandorą, niekuomet nuo jų nenusigręšiu ir nesiliausiu daryti jiems gera. Į širdį jiems įdiegsiu pagarbą man, kad jie nuo manęs nesigręžtų. ⁴¹ Džiaugsiuosi jais, man bus džiugu daryti jiems gera; visa savo širdimi ir siela atsodinsiu juos tvirtai šitame krašte.“

⁴² Juk taip kalba VIEŠPATS: „Kaip siunčiau visą šią baisią nelaimę tai tautai, taip siųsiu jiems visa gera, kurį jiems pažadu. ⁴³ Vėl bus perkami laukai šitame krašte, apie kurį sakote: ‘Tai apleisti tyrai, be žmonių ir gyvulių, atiduoti chaldėjams į rankas.’ ⁴⁴ Kai sugrąžinsiu jų tremtinius, laukai bus perkami už pinigus, pirkimo sutartys sudaromos ir užantspauduojamos, kviečiami liudytojai Benjamino žemėje, Jeruzalės priemiesčiuose, Judo miestuose, kalnynų, Šefelos ir Negebo miestuose“, ­ tai VIEŠPATIES žodis.

¹ Antrąkart Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis, kai jis vis dar buvo įkalintas sargybos būste: ² „Taip kalba VIEŠPATS, kuris padarė žemę, duodamas jai pavidalą ir padėdamas jai pamatus, kurio vardas yra VIEŠPATS. ³ Šaukis manęs, ir aš atsiliepsiu! Pasakysiu tau nuostabių dalykų, paslapčių, kurių nežinojai.“ ⁴ Taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Dievas, apie šio miesto namus ir Judo karalių rūmus, kurie buvo nugriauti palengvinti gynybai nuo apgulos pylimų bei kalavijo, ⁵ ir apie tuos, kurie dabar kovoja su chaldėjais vien tam, kad užverstų miestą lavonais tų, kuriuos aš užmušu pykdamas ir niršdamas: „Už visus jų nedorus darbus aš paslėpiau savo veidą nuo šio miesto.

⁶ Štai atnešiu jai vaistą ir išgijimą, išgydysiu juos ir apreikšiu jiems tikros gerovės perteklių. ⁷ Aš sugrąžinsiu Judo tremtinius ir Izraelio tremtinius, atstatysiu, kaip buvo pradžioje. ⁸ Aš apvalysiu juos nuo visų nuodėmių, kuriomis jie nusikalto man, atleisiu jiems visas jų kaltes, kuriomis jie nusidėjo man ir maištavo prieš mane. ⁹ Ir šis miestas bus man džiaugsmo vardas, šlovė ir pasididžiavimas prieš visas žemės tautas, kai jos išgirs apie visa gera, ką jiems darau. Apims jas baimė, ir drebės jos dėl visokeriopo pertekliaus ir gerovės, kuria juos aprūpinsiu.“

¹⁰ Taip kalba VIEŠPATS: „Šioje vietoje, apie kurią jūs sakote: ‘Tai apleisti tyrai, nes nėra žmonių nei gyvulių!’ ­ Judo miestuose ir tuščiose Jeruzalės gatvėse, kur dabar nėra nei žmonių, nei gyventojų, nei gyvulių, vėl bus girdėti ¹¹ linksmybės ir džiaugsmo garsai, jaunikio ir nuotakos balsai, balsai tų, kurie, nešdami bendravimo aukas į VIEŠPATIES Namus, gieda: ‘Dėkokite Galybių VIEŠPAČIUI, nes VIEŠPATS geras, ir jo ištikimoji meilė amžina!’ Aš atkursiu tą kraštą, koks jis buvo pradžioje“, ­ sako VIEŠPATS.

¹² Taip kalba Galybių VIEŠPATS: „Šioje vietoje, dabar tuščioje, be žmonių ir gyvulių, ir visuose miestuose vėl bus piemenims žardų, kur suleisti savo kaimenes. ¹³ Aukštumų miestuose, Šefelos miestuose ir Negebo miestuose, Benjamino šalyje, Jeruzalės apylinkėse ir visuose Judo miestuose kaimenės vėl praeis pro rankas to, kuris jas skaičiuoja,“ ­ sako VIEŠPATS.

Sandora su Dovydu

¹⁴ „Štai ateina dienos, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ kai aš įvykdysiu pažadą, duotą Izraelio namams ir Judo namams. ¹⁵ Tomis dienomis, atėjus laikui, atželdinsiu Dovydui teisumo atžalą. Jis įvykdys krašte teisingumą ir teisumą. ¹⁶ Tomis dienomis Judas bus išgelbėtas ir Jeruzalė gyvens saugiai. Štai vardas, kuriuo ji bus vadinama: ‘VIEŠPATS yra mūsų teisumas.’“ ¹⁷ Taip kalba VIEŠPATS: „Dovydui niekada nepritrūks įpėdinio Izraelio namų soste, ¹⁸ ir kunigams iš levitų niekada nepritrūks mano tarnyboje įpėdinių, idant aukotų deginamąsias aukas, degintų javų atnašas ir kasdien skerdžiamąsias aukas.“

¹⁹ Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis: ²⁰ „Taip kalba VIEŠPATS. Jei kas iš jūsų galėtų sulaužyti mano sandorą su diena ir mano sandorą su naktimi taip, kad diena ir naktis nebeateitų joms skirtu laiku, ²¹ tai ir mano sandora su Dovydu galėtų būti sulaužyta, kad jis neturėtų sūnaus, valdančio jo soste, ir sandora su mano tarnais, levitų kunigais. ²² Kaip nesuskaičiuojamos dangaus skliauto Galybės ir nepaseikėjamas pajūrio smėlis, taip aš padauginsiu savo tarno Dovydo palikuonis ir man tarnaujančius levitus.“

²³ Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis: ²⁴ „Taip kalba VIEŠPATS. Argi nepastebėjai, ką šie žmonės sako: ‘Abidvi šeimos, kurias VIEŠPATS išsirinko, dabar jo atmestos’, ­ ir kaip jie niekina mano tautą, tarsi jų akyse ji nebebūtų tauta?“ ²⁵ Taip kalba VIEŠPATS: „Tik jei neturėčiau sandoros su diena ir naktimi, tik jei nebūčiau davęs įstatų dangui ir žemei, ²⁶ Jokūbo palikuonis ir savo tarną Dovydą atmesčiau ir iš jo palikuonių neimčiau valdovų Abraomo, Izaoko ir Jokūbo palikuonims. Sugrąžinsiu jų tremtinius ir būsiu jiems gailestingas.“