¹  VIEŠPATIES ranka nėra sutrumpėjusi,

kad negalėtų gelbėti,

nei jo ausis apkurtusi,

kad neišgirstų.

² Bet jūsų kaltės atskyrė jus nuo jūsų Dievo,

jūsų nuodėmės uždengė jo veidą,

ir jis nebegirdi jūsų.

³ Juk jūsų rankos suteptos krauju,

jūsų pirštai ­ kalte.

Jūsų lūpos kalba melagystes,

jūsų liežuvis šnabžda apgaulę.

⁴ Nėra, kas keltų balsą už teisų reikalą,

nėra, kas teisingai gintųsi teisme.

Visi remiasi niekybėmis ir meluoja,

vaikšto negandomis nėšti ir gimdo vargą.

⁵ Jie peri gyvačių kiaušinius

ir audžia voratinklius.

Kas valgo jų kiaušinius, tas mirs,

o iš sudaužyto kiaušinio iššliauš angis.

⁶ Jų voratinkliai netinka drabužiams,

savo audiniais jie neapsiklos.

Jų darbai ­ nedori darbai;

iš jų rankų ateina smurto darbai.

⁷ Paskui blogį jie bėga tekini,

greiti pralieti nekaltą kraują.

Jų mintys ­ nedoros mintys,

jų vieškeliuose ­ nuniokojimas ir griuvėsiai.

⁸ Ramybės kelio jie nepažino,

teisingumo nėra jų takuose.

Jie pasidarė sau kreivas vėžes;

kas jomis eina, tas ramybės nepažįsta.

⁹ Todėl taip toli nuo mūsų teisingumas,

nepasiekia mūsų teisumas.

Laukiame šviesos, bet tamsu;

laukiame aiškumo, bet vaikštome patamsyje!

¹⁰ Kaip akli palei sieną einame apgraibomis,

kaip žmonės be akių, dvejodami dėl kelio.

Pargriūvame vidudienį, lyg būtų prieblanda,

gyvename tamsybėse kaip numirėliai.

¹¹ Visi mes urzgiame lyg meškos,

vaitojame lyg burkuojantys balandžiai;

tikimės teisingumo, bet jo čia nėra,

laukiame išganymo, bet jis toli nuo mūsų.

¹² Mūsų nusižengimai jau nebesuskaičiuojami,

ir mūsų nuodėmės liudija prieš mus;

mūsų nusižengimai su mumis

ir mes žinome savo kaltes:

¹³ maištas, neištikimybė VIEŠPAČIUI,

atsimetimas nuo savo Dievo,

kalbos apie išdavystę ir sukilimą,

širdyje gimusių melagysčių skleidimas.

¹⁴ Teisingumas paneigtas,

teisumas laikosi atokiai,

nes teisybė klumpa gatvėje,

o dorumui uždrausta įeiti.

¹⁵ Teisybės nėra:

kas vengia blogai elgtis, tas apiplėšiamas.

¹⁶ Jis matė, kad nebuvo kam pagelbėti,

baisėjosi, kad niekas nesikišo.

Tada jam padėjo jo paties ranka,

jį parėmė jo paties teisumas.

Atpirkėjas Sione

VIEŠPATS matė ir jam nepatiko,

kad nebėra teisingumo.¹⁷ Teisumu jis apsivilko kaip šarvais,

išganymo šalmą užsidėjo ant galvos.

Rūstybės drabužiai ­ jo apdaras,

o pykčio užsidegimu jis apsigaubė kaip skraiste. ¹⁸ Kiekvienam pagal darbus jis atlygins:

pykčiu ­ varžovams, atpildu ­ priešams.

Salas pasieks jo atpildas!

¹⁹ Vakaruose bus bijoma VIEŠPATIES vardo,

rytuose ­ jo šlovės,

nes jis ateis kaip upės sraunuma,

genama VIEŠPATIES vėjo.

²⁰ Į Sioną jis ateis kaip atpirkėjas

„pas tuos Jokūbo vaikus,

kurie nusigręžė nuo nuodėmės“, ­

tai VIEŠPATIES žodis.

²¹ „Tai Sandora, kurią aš sudariau su jais, ­

sako VIEŠPATS. ­

Mano dvasia, esanti virš tavęs,

nuo tavęs nepasitrauks,

ir mano žodžiai, įdėti tau į lūpas,

liks tavo lūpose, tavo vaikų lūpose

ir tavo palikuonių lūpose, ­ sako VIEŠPATS, ­

dabar ir per amžių amžius!

¹ Kelkis, nušvisk! Tavo šviesa atėjo,

VIEŠPATIES šlovė virš tavęs sušvito!

² Nors žemę gaubia sutemos

ir tautas dengia tamsybės,

virš tavęs šviečia VIEŠPATS,

virš tavęs apsireiškia jo šlovė.

³ Tautos ateis prie tavo šviesos

ir karaliai prie tavo tekančio spindesio.

⁴ Pakelk akis, pažvelk aplinkui!

Visi renkasi eiti pas tave;

tavo sūnūs ateis iš toli,

tavo dukterys bus atneštos ant rankų.

⁵ Tai matydama, spindėsi iš džiaugsmo,

tavo širdis virpės ir džiūgaus,

nes tau bus išpilti jūros lobiai,

pas tave suplūs tautų turtai.

⁶ Apguls tave kupranugarių vilkstinės,

Midjano ir Efos vienkupriai.

Atvyks visi Šebos žmonės, auksu ir smilkalais nešini,

ir skelbs VIEŠPATIES šlovingus darbus.

⁷ Visos Kedaro kaimenės bus tau surinktos,

Nebajoto avinai tau tarnaus; kaip maloni atnaša jie žengs ant mano aukuro,

išpuošiu jais šlovinguosius savo Namus.

⁸ Kas gi ten atskrenda kaip debesis,

kaip karveliai į savo karvelides?

⁹ Tai laivai plaukia pas mane,

Taršišo didlaiviai priekyje,

pargabendami tavo sūnus iš toli

drauge su jų auksu ir sidabru

dėl VIEŠPATIES, tavo Dievo,

ir Izraelio Šventojo, kuris tave išaukštino.

¹⁰ Svetimšaliai tau atstatys mūrus,

jų karaliai tau tarnaus,

nes pykčio valandą tave nuplakiau,

tačiau malonės valandą parodysiu tau gailestį.

¹¹ Tavo vartai visuomet bus atverti;

jie nebus užkelti nei dieną, nei naktį,

kad galėtų įeiti nešantys tau tautų turtus

ir jų karaliai per eitynes.

¹² Tauta ir karalystė,

kuri tau netarnauja, pražus;

tókios tautos tikrai bus sunaikintos.

¹³ Libano šlovė ateis pas tave

drauge su kiparisais, klevais ir pušimis,

kad papuoštų mano Šventyklą

ir suteiktų grožį vietai,

kur ilsėsis mano kojos.

¹⁴ Žemai lenkdamiesi, ateis pas tave tavo engėjų sūnūs;

visi, kas niekino tave, parpuls tau po kojų.

Jie vadins tave „VIEŠPATIES miestu“

ir „Izraelio Šventojo Sionu“.

¹⁵ Dėl to, kad kadaise buvai apleistas,

nekenčiamas ir bejėgis,

dabar aš tave padarysiu

amžių pasididžiavimu, džiugesiu kartų kartoms.

¹⁶ Tu maitinsiesi tautų pienu,

žįsi karališkas krūtis.

Tuomet tu žinosi, kad aš, VIEŠPATS,

esu tavo Išvaduotojas, tavo Atpirkėjas,

Jokūbo Galingasis.

¹⁷ Vietoj žalvario teiksiu auksą,

vietoj geležies ­ sidabrą,

vietoj medžių ­ žalvarį,

o vietoj akmenų ­ geležį.

Taiką paskirsiu tavo prižiūrėtoju,

o teisumą­ tavo valdytoju.

¹⁸ Nebebus girdėti nei apie smurtą tavo šalyje,

nei apie niokojimą ar griovimą tavo valdose.

Savo mūrus tu vadinsi „Išganymu“,

o savo vartus ­ „Šlove“.

¹⁹ Tau dienos šviesa nebebus saulė

nei naktį nebešvies mėnulis,

bet VIEŠPATS bus tau amžina šviesa,

tavo Dievas ­ tavo spindesys.

²⁰ Tavo saulė niekada nebenusileis

nei tavo mėnulis nesudils,

nes VIEŠPATS bus tau amžina šviesa,

ir tavo gedulo dienos pasibaigs.

²¹ Tavo tauta bus vien iš teisiųjų;

jie amžinai paveldės žemę.

Jie ­ mano daigyno pumpurai,

mano rankų kūrinys, sukurtas man papuošti.

²² Mažiausias taps tūkstančiu,

jauniausias ­ galinga tauta.

Aš, VIEŠPATS, padarysiu tą bemat,

kai ateis laikas.“

¹  Viešpaties DIEVO dvasia su manimi,

nes VIEŠPATS patepė mane,

kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams.

Jis pasiuntė mane guosti prislėgtųjų,

skelbti belaisviams laisvę

ir atidaryti kalėjimo duris kaliniams,

² skelbti VIEŠPATIES malonės metų,

mūsų Dievo atpildo dienos,

guosti visų liūdinčiųjų

³ ir suteikti liūdintiems Sione

vainiką vietoj pelenų,

džiugesio aliejaus vietoj gedulo,

šlovės skraistę vietoj bailumo,

kad galėtų vadintis teisumo ąžuolais ­ daigynu,

VIEŠPATIES sodintu, idant apreikštų jo šlovę.

⁴ „Jie prikels senuosius griuvėsius,

atstatys seniai apleistas gyvenvietes,

atnaujins nuniokotus miestus,

tuščius nuo neatmenamų laikų.

⁵ Svetimieji jums tarnaus

ir gins ganyklon jūsų kaimenes,

svetimšaliai bus jūsų artojai ir vynuogininkai.

⁶ O jūs būsite pavadinti VIEŠPATIES kunigais,

jums į akis bus sakoma: „Mūsų Dievo tarnai.“

Jūs naudositės tautų nuosavybe,

mėgausitės jų turtais.

⁷ Kadangi jų gėda buvo dviguba,

o užgaulės ir pajuoka buvo jų dalis,

savo šalyje jie gaus dvigubą paveldą

ir patirs amžiną džiaugsmą,

⁸ nes aš, VIEŠPATS, myliu teisingumą

ir nekenčiu grobimo ir nusikaltimo.

Ištikimai atiduosiu jų atlygį,

sudarysiu su jais amžiną Sandorą.

⁹ Jų giminė bus įžymi tarp tautų, o jų palikuonys ­ tarp žmonių.

Kas tik juos regės,

tas suvoks, jog tai giminė,

kurią palaimino VIEŠPATS.“

¹⁰ Visa širdimi džiaugsiuosi VIEŠPAČIU,

džiūgausiu savo Dievu,

nes jis mane aprengė išganymo drabužiais

ir apsupo teisumo skraiste

lyg jaunikį, besipuošiantį vainiku,

lyg nuotaką, besidabinančią vėriniais.

¹¹ Kaip žemė išaugina savo ataugas,

kaip sodas suželdina savo sėklas,

taip Viešpats DIEVAS suželdins teisumą ir šlovę

visų tautų akivaizdoje.

¹ Dėl Siono aš netylėsiu,

dėl Jeruzalės nenurimsiu,

kol jos teisumas nesušvis kaip aušra

ir jos pergalė nesuliepsnos kaip deglas.

² Išvys tuomet tautos tavo teisumą,

o visi karaliai ­ tavo šlovę.

Tu būsi vadinama nauju vardu,

kurį tau suteiks pats VIEŠPATS.

³ Tu būsi puošni karūna VIEŠPATIES rankoje,

karališka diadema savo Dievo dešinėje.

⁴ Tavęs daugiau nebevadins „Paliktąja“,

tavo šalies ­ „Nuniokotąja“,

bet būsi vadinama „Ji mano žavesys“,

o tavo šalis ­ “Ištekėjusia“,

nes VIEŠPATS žavisi tavimi,

už jo yra ištekėjusi tavo šalis.

⁵ Kaip tuoktųsi vaikinas su mergele,

taip tavo Statytojas susituoks su tavimi.

Kaip nuotaka džiaugiasi jaunikis,

taip tavimi džiaugsis tavo Dievas.

⁶ Ant tavo mūrų, Jeruzale, pastačiau sargybinius;

niekuomet, nei dieną, nei naktį, jie nenurims.

O jūs, kurie primenate VIEŠPAČIUI,

neduokite sau ramybės!

⁷ Ir jam neduokite ramybės,

kol jis neatstatys Jeruzalės

ir jos nepadarys žemės pasididžiavimu.

⁸ VIEŠPATS prisiekė savo dešine,

savo galingąja ranka:

„Nebeduosiu tavo grūdų maitintis tavo priešams; nebegers daugiau svetimšaliai tavo vyno,

dėl kurio tu sunkiai darbavaisi.

⁹ Ne! Kas į klėtį nešė grūdus, tas juos valgys,

šlovindamas VIEŠPATĮ.

Kas rinko vynuoges, tas gers vyną

mano šventuose kiemuose.“

¹⁰ Eikite pro vartus, eikite,

parenkite kelią tautai!

Tieskite, tieskite vieškelį,

nurinkite nuo jo akmenis!

Iškelkite ženklą tautoms!

¹¹ Štai VIEŠPATS paskelbė iki pat žemės pakraščių:

„Sakykite Siono dukteriai:

‘Štai tavo Gelbėtojas ateina!’

Štai jo atlygis drauge su juo,

jo atpildas pirma jo.

¹² Jie bus vadinami ‘Šventąja tauta’,

VIEŠPATIES atpirktaisiais,

o tu vadinsiesi ‘Lankoma’,

‘Neužmirštuoju miestu’.“