¹ Ak, Arieli, Arieli,

mieste, kurį buvo apsupęs Dovydas!

Metus leiskite po metų,

vieną po kitos švęskite šventes.

² Aš suvarginsiu Arielį;

bus jame dejonių ir raudų,

ir Jeruzalė man bus lyg Arielis.

³ Apsupsiu ją kaip Dovydas,

apstatysiu ją saugų bokštais,

apjuosiu apgulos pylimu.

⁴ Parblokšta ant žemės kalbėsi,

iš dulkių aidės tavo žodžiai.

Tarytum iš po žemės bylotų vėlė,

toks bus tavo balsas,

o tavo žodžiai bus tarsi šnabždesys iš dulkių.

⁵ Tavo priešų pulkai

bus it smulkios dulkės,

o gausieji engėjai ­ it vėjo blaškomi pelai.

Kai netikėtai, vienu akimoju,

⁶ Galybių VIEŠPATS aplankys tave

perkūnija, žemės drebėjimu, galingu ūžesiu,

viesulu, audra ir rajos ugnies liepsna,

⁷ kaip sapnas, kaip nakties regėjimas,

atrodys minia visų tautų,

kovojančių su Arieliu,

visais apgulos įtaisais.

⁸ Kaip alkanas sapnuoja, kad valgo,

tačiau nubunda toks pat alkanas,

arba kaip trokštantis sapnuoja, kad geria,

tačiau nubunda pavargęs ir troškulio kamuojamas,

taip nutiks ir tautų miniai,

kovojančiai su Siono kalnu.

Aklumas ir užsispyrimas

⁹ Būkite neryžtingi, gūžčiokite pečiais,

apakinkite save ir būkite akli!

Būkite girti, bet ne nuo vyno,

svyruokite, bet ne nuo svaigiojo gėrimo!

¹⁰ Gilaus snaudulio dvasią VIEŠPATS išliejo ant jūsų.

Jis aptemdė jūsų akis ­ pranašus

ir jūsų galvas ­ regėtojus.

¹¹ Viso to regėjimas jums yra tarsi užantspauduotos knygos žodžiai. Kai ji duodama mokančiam skaityti ir sakoma: „Paskaityk!“ ­ šis atsako: „Negaliu, nes ji užantspauduota!“ ¹² O kai ji duodama nemokančiam skaityti ir sakoma: „Paskaityk!“ ­ tas atsako: „Nemoku skaityti!“

¹³ Viešpats ištarė: „Kadangi ši tauta tik liežuviu

tesiartina prie manęs, tik lūpomis tegarbina mane,

jos širdis nutolusi nuo manęs,

tik žmonių išmoktu įstatymu tesiremia mano garbinimas,

¹⁴ aš vėl nustebinsiu šią tautą taip nepaprastai,

kad jos išminčių išmintis nueis niekais,

ir protingųjų įžvalgumas pradings.“

¹⁵ Vargas tiems, kurie nuo VIEŠPATIES

giliai nuslepia savo planus!

Jie patamsyje daro savo darbus, sakydami:

„Kas mus mato? Kas mus pažįsta?“

¹⁶ Jūs verčiate dalykus aukštyn kojomis!

Argi puodžius lygus moliui?

Tarsi dirbinys sakytų apie savo dirbėją:

„Jis manęs nepadarė!“

Arba kūrinys tartų apie savo kūrėją:

„Nieko jis neišmano!“

Išpirkimas

¹⁷ Argi ne tiesa, kad netrukus

Libanas pavirs vešliais laukais,

o vešlieji laukai bus laikomi sodu?

¹⁸ Tą dieną kurčiai išgirs knygos žodžius,

aklieji praregės iš savo niūrios tamsybės.

¹⁹ Kuklieji vėl džiaugsis VIEŠPAČIU,

vargšai džiūgaus dėl Izraelio Šventojo.

²⁰ Engėjų nebebus, šaipūnai prapuls,

ir sunaikinti bus piktanoriai,

²¹ kurie žodžiu padaro žmogų nusikaltėliu,

spęsdami vartuose pinkles jo gynėjui

ir palikdami teisųjį tuščiomis rankomis.

²² Tikrai šitaip kalba VIEŠPATS, Jokūbo namų Dievas, kuris išpirko Abraomą:

„Dabar Jokūbui nebereikės gėdytis,

jo veidas nebeblykš iš baimės.

²³ Matydamas savo vaikus,

kuriuos padarė mano rankos,

jis šlovins mano vardą, garbins Jokūbo Šventąjį,

pagarbiai pripažins Izraelio Dievo galybę.

²⁴ Tuomet klaidžiojantiems dvasia grįš išmanymas,

murmantieji leisis pamokomi.

¹ Vargas maištingiems vaikams, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­

kurie vykdo užmojį, tačiau ne mano,

ir sudaro sąjungas, tačiau ne mano dvasios,

kraudami nuodėmę ant nuodėmės!

² Jie leidžiasi keliauti į Egiptą,

tačiau manęs nepasiklausia.

Jie pasitiki faraono apsauga

ir ieško prieglaudos Egipto šešėlyje.

³ Faraono apsauga jiems užtrauks gėdą,

dangstymasis Egipto šešėliu juos pažemins.

⁴ Nors jo didikai Coane,

o jo pasiuntiniai pasiekia Hanesą,

⁵ visi gėdisi tautos,

kuri jiems nenaudinga:

jokios pagalbos, jokios naudos,

tik gėda ir priekaištai.“

⁶ Ištarmė apie Negebo gyvūnus.

Per kraštą, pavojingą ir neramų,

ten, kur liūtė ir riaumojantis liūtas,

kur angis ir skraidančioji gyvatė,

jie gabena savo turtą ant asilų nugarų

ir savo lobius ant kuprių keterų tautai,

iš kurios jiems nėra naudos,

⁷ į Egiptą, kurio pagalba bevertė ir tuščia,

todėl ir vadinu jį „sutramdytu Rahabu.“

⁸ O dabar eik ir užrašyk tai jiems matant plokštėje,

pažymėk tvirtai knygoje,

kad būtų liudijimas ateities laikams,

visada ir per amžius.

⁹ Tai maištinga tauta, melagiai vaikai, vaikai,

kurie atsisako paklusti VIEŠPATIES įstatymui.

¹⁰ Regėtojams jie sako: „Neturėkite jokių regėjimų!“ ­

o pranašams: „Nepranašaukite mums tiesos,

bet kalbėkite tai, kas mums malonu,

pranašaukite apie dausas!

¹¹ Krypkite iš kelio, sukite į šoną nuo tako!

Šalin mums iš akių su Izraelio Šventuoju!“

¹² Todėl taip sako Izraelio Šventasis:

„Kadangi šį žodį atmetate,

kliaujatės ir viliatės jėga ir apgaule,

¹³ ši jūsų kaltė jums bus

kaip pralaužtas plyšys aukštame mūre.

Platėdamas nuo viršaus iki pamatų,

plyšys sugniuždo mūrą staiga, akimoju.

¹⁴ Jis subyra it ąsotis,

kurį puodžius taip negailestingai sudaužo,

jog tarp trupinių nerasi nė šukės

žarijoms pasižerti iš židinio

ar vandeniui pasisemti iš tvenkinio.“

¹⁵ Viešpats DIEVAS, Izraelio Šventasis, šitaip sako:

„Grįžimu ir atsidavimu būsite išgelbėti;

ramybė ir pasitikėjimas ­ jūsų jėga.“

Bet jūs to nenorėjote!

¹⁶ „Ne! ­ tarėte jūs. ­ Mes pabėgsime ant žirgų!“

Puiku, bėkite!

„Mes nuskriesime ristūnais!“

Jūsų persekiotojų žirgai bus eiklesni!

¹⁷ Tūkstantis drebės, kai vienas pagrasys.

Kai grasys penki, visi šoksite bėgti ir bėgsite tol,

kol jūsų likutis taps kaip vėliavakotis ant kalno,

kaip ženklas ant kalvos.

¹⁸ Vis dėlto VIEŠPATS delsia,

norėdamas parodyti jums malonę;

vis dėlto jis pakils,

norėdamas jums atleisti,

nes VIEŠPATS yra teisingumo Dievas.

Palaiminti visi, kurie pasitikėdami jo laukia!

¹⁹ O, Siono tauta! Tau, gyvenančiai Jeruzalėje, nebereikės daugiau verkti! Jis bus maloningas tau, kai šauksiesi jo pagalbos, jis atsilieps, kai tik išgirs tave. ²⁰ VIEŠPATS duos jums duonos, kurios jums reikia, ir vandens, kurio trokštate. Daugiau nebesislėps tavo Mokytojas, ir savo akimis jį regėsi. ²¹ Jeigu nuklysi nuo kelio į dešinę ar į kairę, girdėsi jo balsą už nugaros tau sakantį: „Štai tikrasis kelias! Juo eikite!“ ²² Laikysi netyrais savo sidabruotus stabus ir savo auksuotas statulas, mesi juos šalin it nešvarius skudurus, tardamas: „Lauk iš čia!“

Būsima Siono gerovė

²³ Tuomet jis duos lietaus pasėliams, kai tik pasėsi sėklą dirvoje. Kviečiai, pribrendę dirvoje, bus maistingi ir gausūs. Plačiose ganyklose tą dieną ganysis tavo galvijai. ²⁴ Jaučiai ir asilai, padedą įdirbti laukus, gaus ėsti sūdyto pašaro, jiems pažerto bertuve ir šake. ²⁵ Visur ­ ant aukštų kalnų, ant didelių kalvų ­ sruvens vandens pilni upeliai. Didžiųjų žudynių dieną, kai bokštai grius, ²⁶ mėnulio šviesa bus tokia šviesi kaip saulės, o saulės šviesa bus septyniskart šviesesnė, kaip septynių dienų šviesa. Tą dieną VIEŠPATS aptvarstys savo tautos žaizdą, išgydys mėlynes, padarytas jo smūgių.

Dievas nubaus Asiriją

²⁷ Žiūrėk! VIEŠPATIES vardas ateina iš toli,

degdamas rūstybe,

ant žemę gaubiančių debesų!

Jo lūpos pilnos pykčio,

o liežuvis ­ it viską ryjanti ugnis.

²⁸ Jo alsavimas kaip potvynis kalnų upelio,

staiga apsėmęs iki kaklo,

vėtys tautas pražūtingu rėčiu

ir pažabos tautų nasrus apgaulingais žąslais,

vedančiais iš teisingo kelio.

²⁹ O jūs giedosite giesmes kaip tą naktį, kai švenčiama šventė, džiaugsitės iš širdies it maldininkai, fleitos garsų lydimi, žengiantys į VIEŠPATIES kalną, į Izraelio Uolą. ³⁰ Pakels didingą savo balsą VIEŠPATS, parodys savo rankos triuškinantį smūgį šėlstančiu įniršiu, ryjančia ugnies liepsna, liūtimi, audra ir kruša. ³¹ Asirai bus apimti siaubo, girdėdami VIEŠPATIES balsą ir lazda mušami. ³² Kas kartą, kai jiems kirs bausmės rykštė, kuria plaks juos VIEŠPATS, dundės būgnai ir skambės lyros. Grakščiu šokio judesiu jis kovoja su asirais! ³³ Seniai jau sukrautas laužas, karaliui skirtas; tas laužas aukštas ir platus. Ugnies daug ir malkų krūva; VIEŠPATIES alsavimas kaip sieros upė jį padega.

¹ Vargas tiems, kurie leidžiasi į Egiptą

pagalbos ieškoti,

ir kliaujasi žirgais,

kurie pasitiki vežimais, nes jų daug,

ir raiteliais, nes jų pulkai stiprūs,

tačiau į Izraelio Šventąjį nekelia akių,

nesitaria su VIEŠPAČIU!

² Bet juk ir jis išmintingas!

Jis sukėlė nelaimę

ir savo žodžių neatsiėmė!

Jis pakils prieš nedorėlių namus

ir prieš tuos, kurie padeda piktadariams.

³ Egiptiečiai ­ žmonės, o ne Dievas,

jų žirgai ­ kūnas, o ne dvasia.

VIEŠPATS tik išties savo ranką,

ir gynėjas parpuls, o drauge su juo kris jo ginamasis;

juodu abu kartu pražus.

⁴ VIEŠPATS taip man kalbėjo:

„Kaip liūtas ar liūtukas urzgia dėl savo grobio

ir, susirinkus prieš jį būriui piemenų,

nei išsigąsta jų šauksmų,

nei dreba dėl jų daromo triukšmo,

taip ir Galybių VIEŠPATS nužengs kovoti

ant Siono kalno, ant kalvos.

⁵ Kaip sparnus išskėtę paukščiai gina jauniklius,

taip Galybių VIEŠPATS gins Jeruzalę,

saugos ir vaduos, globos ir gelbės ją.

⁶ Sugrįžkite pas jį, Izraelio vaikai, pas tą, kurį taip giliai įžeidėte! ⁷ Tą dieną kiekvienas jūsų atmes su panieka sidabro ir aukso stabus, kurių prisidarėte savo nuodėmingomis rankomis.

Asirijos žlugimas

⁸ Asiras kris nuo kalavijo, kuris bus ne žmogaus;

ne žmogaus kalavijas jį parblokš.

Jis bėgs nuo kalavijo,

o jo jauni kariai eis lažą.

⁹ Jo uola iš baimės pasitrauks,

o jo didžiūnai paklaikę paliks vėliavas. ­

Tai žodis VIEŠPATIES, kurio liepsna Sione,

o žaizdras Jeruzalėje!

¹ Tada karalius viešpataus pagal teisumą,

didžiūnai valdys pagal teisingumą.

² Kiekvienas jų bus pastogė nuo vėjo,

prieglobstis nuo audros.

Jie bus lyg vandens srovės dykumoje,

lyg milžinės uolos šešėlis saulės tviskinamoje šalyje.

³ Akys tų, kurie mato, nebus užmerktos,

ausys tų, kurie girdi, bus klusios.

⁴ Silpnadvasių širdis išmoks suprasti,

švepluojančiųjų liežuvis kalbės be vargo ir aiškiai.

⁵ Paikasis nebebus laikomas pagarbos vertu,

sukčiaus niekas nebevadins garbingu.

⁶ Paikasis kalba vien kvailystes,

jo širdis pilna piktų sumanymų:

nedorai elgtis, klaidingai kalbėti prieš VIEŠPATĮ,

alkano nepapenėti, ištroškusiam vandens nepaduoti.

⁷ Sukčiaus suktybės ­ blogos;

jis vis galvoja, ką pikta padaryti,

kaip melu vargšus prapultin įstumti,

neleisti beturčiams teisybės ieškoti.

⁸ O kilnusis visados ieško gero,

dėl gerų siekių deda galvą.

Jeruzalės moterys

⁹ Kelkitės, nerūpestingosios moterys,

ir išgirskite mano balsą!

Dukterys, pasitikinčios savimi,

atidžiai klausykitės mano žodžio!

¹⁰ Dabar jūs patenkintos savimi,

bet ateinančiais metais drebėsite.

Vynuogių rinkimo nebus, o pjūtis bus be derliaus!

¹¹ Drebėkite, nerūpestingosios!

Baisėkitės, patenkintosios savimi!

Išsirenkite nuogai,

tik strėnas prisidenkite juosta,

¹² muškitės sau į krūtinę dėl gražiųjų laukų,

dėl derlingųjų vynmedžių,

¹³ dėl mano tautos žemės,

kuri apžels erškėčiais ir usnimis,

dėl visų namų, nesitveriančių džiaugsmu

išdidžiai besilinksminančiame mieste.

¹⁴ Rūmai liks ištuštėję,

o triukšmingasis miestas bus tuščias.

Tvirtovės kalnas

ir sargybos bokštas amžiams pavirs dykviete,

smagia vieta laukiniams asilams,

ganykla kaimenėms.

¹⁵ Bet kai tik iš aukštybių Dvasia bus išlieta ant mūsų,

dykuma virs sodais,

o sodai suvešės kaip miškas.

¹⁶ Tada dykumoje apsigyvens teisingumas,

o teisumas įsikurs soduose.

¹⁷ Teisumo poveikis bus taika,

o teisumo vaisius ­ ramybė ir apsauga,

tverianti amžiais.

¹⁸ Mano tauta gyvens taikos buveinėje,

saugiuose namuose, ramiose gyvenvietėse,

¹⁹ bet miškas nugrims į pražūtį,

o miestas bus baisiai nuniokotas.

²⁰ Laimingi jūs, kai galite sėti prie kiekvienos upės,

kai galite savo asilams ir jaučiams leisti laisvai bėgioti!