¹ Keletas vyrų iš Izraelio seniūnų atėjo pas mane ir atsisėdo priešais. ² Ir mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ³ „Žmogau, šie vyrai puoselėjo stabus širdyje ir savo nuodėmės priežastį statėsi tiesiog sau prieš akis. Argi aš privalau atsakyti į jų klausimus? ⁴ Todėl kalbėk jiems ir sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Kiekvienam žmogui iš Izraelio namų, kuris puoselėja stabus širdyje ir statosi savo nuodėmės priežastį tiesiog sau prieš akis, tačiau ateina pas pranašą, aš, VIEŠPATS, duosiu atsakymą, ⁵ idant apčiuopčiau Izraelio namus jų širdyje. Dėl visų savo stabų jie visi atsiskyrė nuo manęs!’

⁶ Todėl sakyk Izraelio namams: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Grįžkite ir gręžkitės nuo savo stabų ir nugręžkite savo veidus nuo visų savo bjauriųjų nusikaltimų. ⁷ Kiekvienam žmogui iš Izraelio namų ar iš svetimšalių, gyvenančių Izraelyje, kuris atsiskiria nuo manęs, puoselėdamas stabus širdyje ir statydamasis savo nuodėmės priežastį tiesiog sau prieš akis, tačiau ateina pas pranašą per jį manęs paklausti, aš, VIEŠPATS, pats atsakysiu. ⁸ Tam žmogui aš atgręšiu savo veidą, padarysiu jį ženklu ir priežodžiu, atkirsiu jį nuo savo tautos. Ir jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS.

⁹ Jeigu pranašas leisis taip suklaidinamas, kad pranašautų, tai aš, VIEŠPATS, būsiu suklaidinęs tą pranašą; pakelsiu prieš jį savo ranką ir atkirsiu jį nuo savo tautos Izraelio. ¹⁰ Abu turės atsakyti už kaltę; tokia pat bausmė ir tam, kuris klausia, ir pranašui, ¹¹ kad Izraelio namai daugiau nebenuklystų nuo manęs ir nebesiterštų visokiais maištavimais. Tuomet jie bus mano tauta, ir aš būsiu jų Dievas’“, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

Asmeniška atsakomybė

¹² Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ¹³ „Žmogau, kai kuris nors kraštas nusideda man neištikimybe, aš pakeliu ranką prieš jį, sulaužau jo duonos ramstį ir siunčiu jam badą, išnaikindamas jo žmones ir gyvulius; ¹⁴ net jeigu trys vyrai ­ Nojus, Danielius ir Jobas ­ būtų jame, tik jie teišsigelbėtų savo teisumu, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis. ­ ¹⁵ Jei aš paleisčiau laukinius žvėris per tą kraštą jo nuniokoti taip, kad jis taptų dykyne ir niekas nebeitų per jį, bijodamas žvėrių, ¹⁶ net jeigu tie trys vyrai būtų jame, ­ kaip aš gyvas, tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ jie neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, bet būtų išgelbėti vien jie, o kraštas pavirstų dykyne. ¹⁷ Arba jei atvesčiau prieš tą kraštą kalaviją, tardamas: ‘Tepereina per kraštą kalavijas!’ ir nukirsdinčiau jo žmones ir gyvulius, ¹⁸ net jeigu tie trys vyrai būtų jame, ­ kaip aš gyvas, tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ jie neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, bet būtų išgelbėti vien jie. ¹⁹ Arba jei marą pasiųsčiau į tą kraštą ir išliečiau ant jo savo įniršį, norėdamas krauju sunaikinti jo žmones ir gyvulius, ²⁰ net jei Nojus, Danielius ir Jobas būtų jame, ­ kaip aš gyvas, tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ jie neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų. Tik patys teišsigelbėtų savo teisumu.“

²¹ Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Siunčiu Jeruzalei savo keturis mirtinus teismus ­ kalaviją, badą, laukinius žvėris ir marą ­ žmonėms ir gyvuliams išnaikinti, ²² tačiau išliks joje bėglių likutis, sūnūs ir dukterys, kurie bus išvesti. Kai jie ateis pas jus, ir jūs pamatysite jų kelius ir darbus, būsite paguosti dėl nelaimės, kurią atvedžiau Jeruzalei, dėl viso, ką atsiunčiau jai. ²³ Jie bus jums paguoda. Matydami jų kelius ir darbus, žinosite, kad ne veltui dariau visa, ką joje padariau“, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

² „Žmogau, kuo vynmedžio mediena lenkia

visą kitokią medieną,

toji vynmedžio šaka,

kuri auga tarp miško medžių?

³ Ar jo mediena naudojama padaryti ką nors naudinga?

Ar kas pasidaro iš jo bent vagį,

kad pakabintų ant jo kokį nors padargą?

⁴ Anaiptol! Jis metamas į ugnį kaip pliauska!

Ugniai surijus abu galus

ir viduriui suanglėjus,

ar jis dar kam nors tinkamas?

⁵ Anaiptol! Būdamas sveikas,

jokiam dirbiniui jis nebuvo naudojamas,

o ugniai surijus ir jam suanglėjus,

ar begali jis būti panaudotas kokiam dirbiniui?“

⁶ Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kaip tarp miško medžių vynmedžio medieną atidaviau it malkas ugniai, taip atiduosiu ir Jeruzalės gyventojus. ⁷ Atgręšiu į juos savo veidą; nors jie išvengė ugnies, vis tiek ugnis juos surys. Jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS, kai atgręšiu į juos savo veidą. ⁸ Paversiu jų kraštą dykyne dėl to, kad jie nebuvo ištikimi“, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Žmogau, parodyk Jeruzalei jos bjauriuosius nusikaltimus ³ ir sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS Jeruzalei. Tu kilusi ir gimusi iš kanaaniečių krašto; tavo tėvas buvo amoritas, o motina ­ hetitė. ⁴ Tau gimus, tą dieną, kai gimei, tavo bambagyslė nebuvo nupjauta, tu nebuvai nei apiplauta vandeniu, kad būtumei švari, nei ištrinta druska, nei suvystyta vystyklais. ⁵ Jokia akis neparodė tau gailesčio, kad padarytų ką nors iš šitų dalykų iš užuojautos tau, ir tu buvai išmesta laukan po atviru dangumi, nes tavimi pasibjaurėta tą dieną, kai gimei.

⁶ Ėjau pro šalį ir mačiau tave spurdančią savo kraujuose. Tau gulint savo kraujyje, aš tariau: ‘Gyvenk! ⁷ Auk kaip laukų augalas!’ Tu užaugai, tapai didelė, subrendai tikra moterimi, jau buvo iškilusios tavo krūtys, suvešėję plaukai, tačiau vis dar buvai visiškai nuoga.

⁸ Ėjau vėl pro šalį ir vėl mačiau tave; tu buvai pasiekusi meilės amžių. Išskleidžiau virš tavęs savo skverną ir pridengiau tavo nuogumą. Daviau tau priesaiką, suėjau į sandorą su tavimi, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ ir tu tapai mano. ⁹ Išmaudžiau tave vandenyje, nuploviau nuo tavęs kraują ir patepiau aliejumi. ¹⁰ Aprengiau tave išsiuvinėtais drabužiais, daviau tau brangios odos sandalus, sujuosiau tave lino juosta ir apgaubiau šilko skraiste. ¹¹ Papuošiau tave brangiomis puošmenomis, užmoviau tau ant rankų apyrankes, o ant kaklo ­ karolius, ¹² įvėriau tau žiedą į nosį ir auskarus į ausis, uždėjau ant tavo galvos gražų vainiką. ¹³ Tu buvai papuošta auksu ir sidabru, tavo drabužiai buvo iš puikaus lino, prabangaus šilko ir išsiuvinėto audeklo. Geriausi miltai, medus ir aliejus buvo tavo maistas. Tu tapai nepaprastai graži, tinkama būti karaliene. ¹⁴ Tavo vardas išgarsėjo tarp tautų dėl tavo grožio, nes jis buvo tobulas mano spindesiu, kurį tau suteikiau, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

¹⁵ Bet tu, pasitikėdama savo grožiu, elgeisi su savo vardu kaip kekšė ir nešykštėjai kekšystės paslaugų kiekvienam praeiviui, kekšystės paslaugas jam teikei! ¹⁶ Tu pasiėmei kai ką iš savo drabužių, pasidarei spalvingų aukštumų alkų ir elgeisi juose kaip kekšė; taip niekada nebuvo ir nebebus! ¹⁷ Tu pasiėmei ir gražiąsias mano aukso bei sidabro puošmenas, kurias buvau tau davęs, pasidarei vyriškų atvaizdų ir kekšavai su jais. ¹⁸ Tu pasiėmei savo išsiuvinėtų drabužių jiems apdengti ir dėjai priešais juos mano aliejų ir smilkalus. ¹⁹ Ir maistą, kurio tau daviau, geriausius miltus, medų ir aliejų, kuriais tave maitinau, tu dėjai priešais juos kaip malonaus kvapo atnašas. Štai ką tu darei! ­ Tai Viešpaties DIEVO žodis! ­ ²⁰ Tu pasiėmei savo sūnus ir dukteris, kuriuos man pagimdei, ir paaukojai jiems suryti. Lyg tavo kekšystės paslaugų nebūtų buvę gana, ²¹ tu skerdei mano vaikus ir atidavei jiems kaip auką! ²² Darydama visus savo bjauriuosius nusikaltimus ir kekšaudama, neatminei savo jaunystės dienų, kai buvai visiškai nuoga, spurdanti savo kraujuose.

²³ Po visų savo nedorų darbų, ­ vargas, vargas tau! ­ tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ ²⁴ tu stateisi pakylas ir įsitaisei aukštumų alkus kiekvienoje aikštėje. ²⁵ Ant kiekvienos kryžkelės stateisi savo aukštumų alkus ir kekšavimu niekinai savo grožį, išsižergdama kiekvienam praeiviui. Gausindama savo kekšystę, ²⁶ tu kekšavai su egiptiečiais, savo gašliais kaimynais, ir gausinai savo kekšystę, kad mane įpykdytum. ²⁷ Todėl pakėliau ranką prieš tave ir sumažinau tau davinius, palikau tave priešų valiai ­ Filistijos dukterims, kurios gėdijosi tavo palaido kelio. ²⁸ Tu elgeisi kaip kekšė su asirais, nes buvai nepasotinama; elgeisi kaip kekšė su jais, bet likai nepasotinta. ²⁹ Gausinai savo kekšystę su Chaldėja, pirklių kraštu, bet ir tuo nepasisotinai.

³⁰ Kokia ligota tavo širdis! ­ tai Viešpaties DIEVO žodis. ­ Darei visus šiuos dalykus kaip įžūli kekšė, ³¹ statydamasi pakylas ir įsirengdama aukštumų alkus kiekvienoje aikštėje! Tačiau nebuvai kaip kitos kekšės, nes niekinai užmokestį. ³² O svetimaujanti žmona! Ištekėjusi už vyro, tu atsiduodi svetimiesiems! ³³ Visoms kekšėms duodama dovanų, bet tu pati davei dovanų visiems savo meilužiams, kad papirktum juos ateiti iš visur pas tave kekšauti. ³⁴ Tu kekšavai kitaip negu kekšauja kitos moterys; niekas nelakstė tau iš paskos, kad būtum kekše. Kadangi pati mokėjai kekšės užmokestį, užuot jį gavusi, kaip tu skyreisi nuo jų!’“

³⁵ O dabar, kekše, klausykis VIEŠPATIES žodžio! ³⁶ Taip kalba Viešpats DIEVAS. „Dėl tavo aistros, kurią išliejai, ir tavo gėdos, kurią atidengei, kekšaudama su meilužiais, dėl visų tavo bjauriųjų stabų ir dėl tavo vaikų kraujo, kurį jiems aukojai, ­ ³⁷ dėl to, tikėk manimi, surinksiu visus tavo meilužius, kuriuos norėjai patenkinti, visus, kuriuos mylėjai, taip pat visus, kurių nekentei, surinksiu juos iš visur aplink prieš tave ir atidengsiu jiems tavo gėdą taip, kad jie pamatytų visą tavo kekšystę. ³⁸ Teisiu tave kaip teisiamos svetimavusios ir kraują praliejusios moterys, išliesiu ant tavęs kruviną įniršį ir pavydą. ³⁹ Atiduosiu tave jiems į rankas. Jie išardys tavo pakylą ir nugriaus tavo aukštumų alkus, nuvilks nuo tavęs drabužius, atims tavo gražiąsias puošmenas ir paliks tave visiškai nuogą. ⁴⁰ Paskui jie atves minią, kad muštų tave akmenimis ir kapotų kalavijais. ⁴¹ Jie degins tavo namus ugnimi ir įvykdys tau teismą, žiūrint daugeliui moterų. Taip padarysiu galą tavo kekšavimui, ir tu nebemokėsi daugiau kekšės užmokesčio. ⁴² Taip išliesiu savo įniršį, ir nusigręš nuo tavęs mano pavydas; tada aš nurimsiu ir daugiau nebepyksiu. ⁴³ Kadangi tu neatminei savo jaunystės dienų ir įerzinai mane visais šitais dalykais, aš ir sukroviau tavo darbus tau ant galvos, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis. ­ Argi tu nesielgei ištvirkusiai, darydama visus savo bjauriuosius nusikaltimus?

⁴⁴ Tikėk manimi, patarlių mėgėjai kandžiai sakys apie tave: ‘Kokia motina, tokia ir duktė.’ ⁴⁵ Tu tikra savo motinos duktė, pametusi vyrą ir vaikus, tu ­ sesuo savo seserų, palikusių vyrus ir vaikus. Jūsų motina buvo hetitė, o tėvas amoritas! ⁴⁶ Tavo vyresnioji sesuo yra Samarija, gyvenusi su savo dukterimis į šiaurę nuo tavęs, o tavo jaunesnioji sesuo, gyvenusi į pietus nuo tavęs, yra Sodoma ir jos dukterys. ⁴⁷ Tu ne tik ėjai jų keliais ir elgeisi pagal jų bjauriuosius nusikaltimus, bet ir bemat tapai labiau ištvirkusi negu jos visuose savo keliuose. ⁴⁸ Kaip aš gyvas, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ tavo sesuo Sodoma ir jos dukterys nedarė taip, kaip tu ir tavo dukterys. ⁴⁹ Išties tavo sesers Sodomos kaltė buvo įžūlus išdidumas! Ji ir jos dukterys buvo pertekusios duonos ir lengvai gyveno, bet neištiesė rankos vargšui ir beturčiui. ⁵⁰ Būdamos išdidžios, jos darė mano akyse bjaurius nusikaltimus, todėl ir pašalinau jas, kaip matei. ⁵¹ Samarija nepadarė nė pusės tavo nuodėmių! Tu padarei bjaurių nusikaltimų daugiau, negu jos; tavo seserys atrodo teisios šalia visų bjauriųjų tavo padarytų nusikaltimų. ⁵² Tad kęsk savo gėdą, nes per ją pateisinai savo seseris; dėl tavo nuodėmių, kuriomis pranokai seseris, jos atrodo teisesnės už tave! Tad rausk ir kęsk savo gėdą, nes šalia tavęs tavo seserys atrodo teisios!

⁵³ Sugrąžinsiu jų tremtinius, Sodomos bei jos dukterų tremtinius, Samarijos bei jos dukterų tremtinius ir tavo tremtinius drauge su jų tremtiniais, ⁵⁴ kad kęstumei savo gėdą, raustumei dėl viso, ką esi padariusi, ir būtumei jiems paguoda. ⁵⁵ Kai tavo seserys ­ Sodoma bei jos dukterys ­ sugrįš į savo senąją gerovę ir Samarija bei jos dukterys sugrįš į savo senąją gerovę, tu bei tavo dukterys irgi sugrįšite į savo senąją gerovę. ⁵⁶ Argi tavo sesuo Sodoma nebuvo priežodis tavo lūpose tavo įžūlaus išdidumo dieną, ⁵⁷ kol dar nebuvo žinomas tavo nedorumas? Dabar esi pajuoka visoms Aramo bei jo kaimynų dukterims ir Filistijos dukterims, kurios žiūri su panieka į tave iš visų pusių. ⁵⁸ Tu turi kęsti bausmę už savo ištvirkavimą ir bjauriuosius nusikaltimus“, ­ tai VIEŠPATIES žodis.

⁵⁹ Tikrai taip kalba Viešpats DIEVAS: „Pasielgsiu su tavimi, kaip tu pasielgei, paniekindama priesaiką ir sulaužydama Sandorą. ⁶⁰ Tačiau aš atminsiu sandorą su tavimi tavo jaunystės dienomis ir sudarysiu su tavimi amžiną Sandorą. ⁶¹ Ir tu atminsi savo kelius ir būsi sugėdinta, kai priimsi savo seseris ­ ir vyresnes už tave, ir jaunesnes už tave, ­ nes duosiu jas tau kaip dukteris, nors ne dėl tavo Sandoros. ⁶² Sudarysiu su tavimi Sandorą, ir žinosi, kad aš esu VIEŠPATS, ⁶³ kad atmintum ir susigėstum, o kai atleisiu visa, kad niekada daugiau nebeatvertumei lūpų savo gėdai“, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Žmogau, užmink mįslę ir papasakok palyginimą Izraelio namams. ³ Sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.

Didelis erelis, plačiasparnis

ir ilgaplunksnis,

raibas, tankiaplunksnis,

atskrido į Libaną.

Jis griebė kedro viršūnę,

⁴ nulaužė jos aukščiausią ūglį,

nunešė į prekybos kraštą

ir paliko pirklių mieste.

⁵ Paskui jis paėmė to krašto sėklos

ir pasėjo daigyne.

Lyg augalą prie gausių vandenų,

lyg uosį jį pasodino.

⁶ Jis augo ir išaugo vynmedžiu,

bet besidriekiančiu ir žemaūgiu;

jo šakos krypo [erelio] link,

o šaknys skverbėsi gilyn į žemę.

Taip jis išaugo vynmedžiu,

leido ūglius, skleidė pumpurus.

⁷ Bet buvo ir kitas didelis erelis,

plačiasparnis ir tankiaplunksnis.

Tikėki manimi! Tas vynmedis kreipė

savo šaknis jo link

ir skleidė šakas jo link,

kad anas jį laistytų.

Iš lysvės, kurioje kerojo,

⁸ jis buvo persodintas į gerą dirvą

prie gausių vandenų,

kad skleistų šakas, neštų vaisių

ir užaugtų puikus vynmedis.’

⁹ Sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.

Ar jam seksis?

Argi anas erelis neišraus jo šaknų,

nenuskins jo vaisių,

nenudžiovins jo drauge su visais lapais,

kuriuos buvo išskleidęs?

Juk nereikės stipraus peties

nei galingos kariuomenės,

kad jį išrautų iš šaknų.

¹⁰ Štai jis persodintas,

bet ar vešės?

Kai nusmelks jį rytų vėjas,

argi nenudžius visai,

argi nenudžius lysvėje, kurioje išaugo?’“

¹¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ¹² „Sakyk maištingiesiems namams: ‘Argi nežinote, ką šie dalykai reiškia?’ Sakyk: ‘Štai atėjo į Jeruzalę Babilono karalius, paėmė jos karalių drauge su jo didžiūnais ir parsivedė į Babiloną. ¹³ Jis paėmė vyrą iš karaliaus palikuonių ir, įpareigojęs priesaika, sudarė su juo sandorą. O krašto diduomenę jis buvo paėmęs, ¹⁴ kad karalystė būtų nežymi ir kukli, kad laikytųsi jo sandoros ir tokia išliktų. ¹⁵ Bet tas pakėlė prieš jį maištą, pasiųsdamas į Egiptą savo pasiuntinius, kad duotų jam arklių ir daug kariuomenės. Argi jam pasiseks? Nejaugi galima ištrūkti, darant tokius dalykus? Nejaugi galima sulaužyti sandorą ir ištrūkti?

¹⁶ Kaip aš gyvas, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ toje vietoje, kur gyvena jį karaliumi vainikavęs karalius, kurio priesaiką jis paniekino ir sandorą sulaužė, ten, Babilone, jis turės mirti. ¹⁷ Kai daugelio žmonių pražūčiai bus pilami pylimai ir statomi apgulos bokštai, faraonas jam kare nepadės nei savo galinga jėga, nei pulkų daugybe. ¹⁸ Dėl to, kad paniekino priesaiką ir sulaužė sandorą, padarė visus šiuos dalykus, nors buvo davęs savo ranką, jis neištrūks!

¹⁹ Todėl, ­ taip kalba Viešpats DIEVAS, ­ kaip aš gyvas, tikrai sukrausiu jam ant galvos priesaiką, kurią jis paniekino, ir sandorą, kurią jis sulaužė! ²⁰ Mesiu ant jo savo tinklą, ir jis bus pagautas mano spąstais; nuvesiu jį į Babiloną ir ten teisiu už išdavystę, kurią jis man padarė. ²¹ Visi jo geriausi kariai kris nuo kalavijo, o išlikę gyvi bus išblaškyti į visus vėjus. Jūs žinosite, kad aš, VIEŠPATS, pasakiau.’“

²² Taip kalba Viešpats DIEVAS:

„Aš pats paimsiu ūglį

nuo aukštojo kedro viršūnės,

pats jį pasodinsiu.

Nulaušiu trapiausiąjį

iš jo aukščiausių ūglių.

Aš pats persodinsiu jį

ant aukšto ir didingo kalno.

²³ Aukštajame Izraelio kalne jį pasodinsiu,

kad krautų pumpurus, neštų vaisius

ir taptų didingu kedru.

Po juo apsigyvens visokie paukščiai,

jo šakų ūksmėje kraus lizdus visokie sparnuočiai.

²⁴ Visi krašto medžiai žinos,

kad aš esu VIEŠPATS.

Aš pažeminu aukštą medį

ir paaukštinu žemą,

nudžiovinu žaliuojantį

ir pražydinu nudžiūvusį.

Aš, VIEŠPATS, pasakiau,

aš ir padarysiu!“

¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Ką jūs manote, kartodami šią patarlę apie Izraelio žemę: ‘Tėvai valgė rūgščių vynuogių, o vaikams atšipo dantys’? ³ Kaip aš gyvas, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ ši patarlė nebebus daugiau kartojama Izraelyje. ⁴ Tikėki manimi! Visi žmonės yra mano; ir tėvo gyvybė, ir sūnaus gyvybė man priklauso. Mirs tik tas, kuris nusideda.

⁵ Jei žmogus teisus ir elgiasi teisingai ir teisiai, ⁶ jei jis alkuose nevalgo, akių į Izraelio namų stabus nepakelia, neišniekina savo artimo žmonos, nesiartina prie moters per jos mėnesines, ⁷ jei jis nė vieno neskriaudžia, skolininkui grąžina jo užstatą, nieko prievarta neatima, duona su alkanu dalijasi, nuogą drabužiu pridengia, ⁸ jei jis neskolina už palūkanas ir nelupikauja, nuo neteisybės savo ranką sulaiko, teisingą nuosprendį priima žmonėms susiginčijus, ⁹ jei jis gyvena pagal mano įstatus ir, ištikimai elgdamasis, laikosi mano nuosprendžių, tai jis teisus. Jis tikrai bus gyvas, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

¹⁰ Jei jis pagimdytų sūnų, mušeiką ir galvažudį, ¹¹ darantį bet ką iš tų dalykų, nors jo tėvas nedaro nė vieno iš jų, valgantį alkuose, išniekinantį savo artimo žmoną, ¹² skriaudžiantį vargšus ir beturčius, atimantį daiktus prievarta, negrąžinantį užstato skolininkui, akis keliantį į stabus, darantį bjaurų nusikaltimą, ¹³ skolinantį už palūkanas ir lupikaujantį, tai nejaugi jis liks gyvas? Jis neliks gyvas! Jis padarė visus tuos bjaurius nusikaltimus ir tikrai mirs, o jo kraujas kris ant jo paties.

¹⁴ Žiūrėk! Jei tas žmogus pagimdytų sūnų, kuris, pamatęs visas savo tėvo padarytas nuodėmes, apsigalvoja ir nesielgia panašiai, ¹⁵ nevalgo alkuose ir nekelia akių į Izraelio namų stabus, neišniekina savo artimo žmonos, ¹⁶ nė vieno neskriaudžia, nereikalauja užstato, nepasiima nieko prievarta, dalijasi duona su alkanu, pridengia drabužiu nuogą, ¹⁷ sulaiko savo ranką nuo skriaudos vargšui, neima palūkanų ir nelupikauja, laikosi mano nuostatų ir gyvena pagal mano įstatus, tai jis nemirs dėl savo tėvo kaltės. Jis tikrai bus gyvas. ¹⁸ Kadangi jo tėvas prievartavo, skriaudė savo brolį ir darė pikta savo tautiečiams, tikėk manimi, jis mirs dėl savo kaltės.

¹⁹ Jūs klausiate: ‘Kodėl sūnus neturėtų kentėti dėl tėvo kaltės?’ Todėl, kad sūnus darė, kas teisinga ir teisu, laikėsi visų mano įstatų, jis tikrai bus gyvas! ²⁰ Žmogus, kuris nusideda, turi mirti. Vaikas nekentės už tėvo kaltę nei tėvas nekentės už vaiko kaltę. Teisiojo teisumas bus jam įskaitytas, ir nedorėlio nedorumas bus jam įskaitytas.

²¹ Bet jei nedorėlis atgailauja dėl visų savo nuodėmių, kurias buvo padaręs, laikosi mano įstatų ir daro, kas teisinga ir teisu, jis tikrai bus gyvas ir nemirs. ²² Nė vienas jo nusikaltimų, kuriuos jis buvo padaręs, nebus atmenamas; jis bus gyvas dėl savo teisumo darbų. ²³ Argi aš trokštu, kad nedorėlis mirtų, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ o ne grįžtų iš savo kelio ir gyventų?

²⁴ Bet kai teisusis nusigręžia nuo teisumo ir daro pikta, sekdamas nedorėlio daromomis bjaurastimis, nejaugi jis bus gyvas? Nė vienas jo teisumo darbų, kuriuos jis buvo padaręs, nebus atmenamas dėl jo neištikimybės, kuria jis nusikalto, ir dėl nuodėmės, kuria nusidėjo; dėl jų jis mirs.

²⁵ Jūs sakote: ‘Viešpaties kelias neteisus!’ Gerai įsiklausykite, Izraelio namai: ‘Nejau mano kelias neteisus? Argi ne jūsų keliai neteisūs?’ ²⁶ Kai teisus žmogus nusigręžia nuo teisumo ir elgiasi neteisingai, jis dėl to mirs. Jis mirs dėl savo neteisingumo. ²⁷ O kai nedorėlis nusigręžia nuo savo nedorumo ir daro, kas teisinga ir teisu, jis išgelbės savo gyvybę. ²⁸ Dėl to, kad susiprato ir nusigręžė nuo visų nusikaltimų, kuriuos buvo padaręs, jis tikrai bus gyvas ir nemirs. ²⁹ Tačiau Izraelio namai sako: ‘Viešpaties kelias neteisus!’ Argi nėra mano keliai teisūs, Izraelio namai? Argi ne jūsų keliai neteisūs?

³⁰ Todėl aš teisiu jus kiekvieną pagal jo kelią, Izraelio namai, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis. ­ Grįžkite ir gręžkitės nuo savo nusikaltimų; tenebūna jums daugiau progų parpulti. ³¹ Meskite šalin visus nusikaltimus, kuriais nusikaltote, kurkite sau naują širdį ir naują dvasią. Kodėl gi norite mirti, Izraelio namai? ³² Aš netrokštu nė vieno mirties, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis. ­ Grįžkite ir būkite gyvi!“