¹ Tuomet pažvelgiau, ir štai viršuje skliauto, kuris buvo viršum kerubų galvų, pasirodė lyg safyro akmuo, lyg į sostą panašus pavidalas. ² Jis kreipėsi į drobiniais vilkintį vyrą, tardamas: „Eik tarp ratų po kerubais, paimk rieškučias žarijų, esančių tarp kerubų, ir išžarstyk jas ant miesto.“ Jis įėjo man matant. ³ Vyrui įeinant, kerubai stovėjo ties dešiniuoju Namų pakraščiu, ir debesis pripildė vidinį kiemą. ⁴ VIEŠPATIES šlovė persikėlė nuo kerubų prie Namų slenksčio, Namai buvo pripildyti debesies, ir kiemas buvo pilnas VIEŠPATIES šlovės pašvaistės. ⁵ Kerubų sparnų ūžesys buvo girdėti iki pat išorinio kiemo tartum Galingojo balsas, kai jis kalba.

⁶ Kai jis įsakė drobiniais vilkinčiam vyrui, tardamas: „Paimk ugnies tarp ratų, esančių po kerubais“, vyras įėjo ir atsistojo šalia rato. ⁷ Vienas kerubas ištiesė ranką į ugnį tarp kerubų, šiek tiek paėmė jos ir įdėjo į drobiniais vilkinčio saują. Priėmęs ugnį, šis išėjo. ⁸ Po kerubų sparnais buvo matyti ranka kaip žmogaus.

⁹ Mačiau, kaip rieda keturi ratai prie kerubų, po vieną ratą prie kiekvieno kerubo; ratai atrodė kaip chrizolito akmens. ¹⁰ Visi keturi buvo tokio pat pavidalo, tartum ratas būtų buvęs rato viduje. ¹¹ Ėmę riedėti, jie galėjo riedėti keturiomis kryptimis ir riedėdami nesigręžiodavo. Visi riedėdavo į tą pusę, į kurią buvo atsukta galva, ir riedėdami nesigręžiodavo. ¹² Ir visas kerubų kūnas, nugaros, rankos, sparnai ir ratai buvo pilni akių. Visų keturių ratai buvo pilni akių. ¹³ Man girdint, ratai buvo pavadinti sūkuriais. ¹⁴ Kiekvienas turėjo keturis veidus: pirmasis buvo kerubo, antrasis ­ žmogaus, trečiasis ­ liūto ir ketvirtasis ­ erelio.

¹⁵ Kerubai pakilo. Tai buvo gyvūnai, kuriuos buvau matęs prie Kebaro upės! ¹⁶ Kerubams pajudėjus į priekį, ratai riedėdavo greta jų; kai kerubai išskleisdavo sparnus, norėdami pakilti nuo žemės, ratai greta jų nepakeisdavo krypties. ¹⁷ Aniems sustojus, sustodavo ir jie, aniems pakilus, pakildavo ir jie, nes juose buvo gyvūnų dvasia.

¹⁸ VIEŠPATIES šlovė pasitraukė nuo Namų slenksčio ir sustojo viršum kerubų. ¹⁹ Kerubai išskleidė sparnus ir pakilo nuo žemės mano akyse, išeidami kartu su ratais. Jie sustojo prie VIEŠPATIES Namų rytinių vartų angos; viršum jų buvo Izraelio Dievo šlovė. ²⁰ Jie buvo tie patys gyvūnai, kuriuos buvau matęs po Izraelio Dievu prie Kebaro upės, ir supratau, kad tai kerubai. ²¹ Kiekvienas turėjo keturis veidus, kiekvienas turėjo keturis sparnus, o po jų sparnais buvo rankos kaip žmogaus. ²² Ir jų veidų išvaizda buvo tokia pat, kaip anų veidų, kuriuos buvau matęs prie Kebaro upės. Kiekvienas ėjo tiesiai į priekį.

¹ Tuomet dvasia pakėlė mane ir atvedė prie VIEŠPATIES Namų rytinių vartų, vartų į saulėtekio pusę. Ten, prie vartų, buvo dvidešimt penki vyrai. Tarp jų pamačiau tautos didžiūnus, Azūro sūnų Jaazaniją ir Benajos sūnų Pelatiją. ² Jis tarė man: „Žmogau, štai vyrai, kurie rezga pinkles ir slapta sąmokslauja mieste, ³ sakydami: ‘Nėra reikalo dabar statyti namus. Šis miestas ­ katilas, o mes ­ mėsa!’ ⁴ Todėl pranašauk prieš juos, pranašauk, žmogau!“

⁵ VIEŠPATIES dvasia nusileido ant manęs, ir jis tarė man: „Sakyk: ‘Taip kalba VIEŠPATS. Štai ką sau manote, Izraelio namai! Aš žinau, kas atėjo jums į galvą! ⁶ Užvertėte šį miestą lavonais ir gatves pripildėte užmuštųjų.’“ ⁷ Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Jūsų užmuštieji, kuriais užvertėte jį, yra mėsa, o šis miestas ­ katilas, bet jūs būsite iš jo išvaryti. ⁸ Jūs bijojote kalavijo, tad aš atvesiu jums kalaviją, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis. ­ ⁹ Išvarysiu jus iš miesto, atiduosiu svetimiesiems į rankas ir įvykdysiu jums teismo nuosprendžius. ¹⁰ Jūs krisite nuo kalavijo. Aš bausiu jus Izraelio paribyje, ir jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS. ¹¹ Miestas nebus jums katilas, o jūs nebūsite mėsa jame; Izraelio paribyje jus bausiu. ¹² Tuomet jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS, kurio įstatų nesilaikėte ir kurio įsakų nevykdėte, bet elgėtės pagal papročius tautų, gyvenančių aplink jus!“ ¹³ Atsitiko taip, kad man pranašaujant Benajos sūnus Pelatijas numirė. Tuomet parpuoliau veidu žemyn ir visu balsu šaukiau, sakydamas: „Ak, Viešpatie DIEVE! Nejau tu nori padaryti galą Izraelio likučiui?!“

Dievas parves tremtinius

¹⁴ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ¹⁵ „Žmogau! Apie tavo brolius, tavo gimines, tavo tautiečius tremtinius ir visus Izraelio namus Jeruzalės gyventojai sako: ‘Jie pasitraukė toli nuo VIEŠPATIES. Šis kraštas atiduotas mums kaip nuosavybė!’ ¹⁶ Todėl sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Nors perkėliau juos toli tarp tautų, nors išblaškiau juos po įvairius kraštus, kurį laiką buvau jiems šventykla kraštuose, į kuriuos jie pateko.’ ¹⁷ Todėl sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Surinksiu jus iš visų tautų, paimsiu jus iš kraštų, kur buvote išblaškyti, ir duosiu jums Izraelio žemę. ¹⁸ Atvykę ten, jie pašalins iš jos visus stabus ir visus bjauriuosius nusikaltimus. ¹⁹ Duosiu jiems kitą širdį ir įliesiu jiems naują dvasią, išimsiu iš jų kūno akmens širdį ir duosiu jiems jautrią, ²⁰ kad gyventų pagal mano įstatus, laikytųsi mano įsakų ir juos vykdytų. Tada jie bus mano tauta, ir aš būsiu jų Dievas. ²¹ O tiems, kurių širdis seka paskui jų stabus ir bjaurastis, suversiu jų darbus jiems patiems ant galvų’“, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

²² Tuomet kerubai su šalia buvusiais ratais pakėlė sparnus. Izraelio Dievo šlovė tvyrojo virš jų. ²³ VIEŠPATIES šlovė pakilo viršum miesto ir sustojo ant kalno į rytus nuo miesto.

²⁴ Dvasia pakėlė mane ir atvedė Dievo dvasios regėjimu į Chaldėją pas tremtinius. Regėjimas, kurį mačiau, pranyko. ²⁵ Aš papasakojau tremtiniams visus dalykus, kuriuos man buvo parodęs VIEŠPATS.

¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Žmogau, tu gyveni maištinguose namuose. Jie turi akis, kad galėtų matyti, bet nemato, turi ausis, kad galėtų girdėti, bet negirdi, nes tai maištingi namai. ³ Todėl, žmogau, susirišk tremtinio ryšulį ir išeik į tremtį dienos metu, jų akyse. Išeik tarsi tremtinys iš savo vietos ir, jiems matant, nueik į kitą vietą. Galbūt jie suvoks, kad yra maištingi. ⁴ Išsineši savo tremtinio ryšulį dienos metu, jiems matant, tarsi ryšulį tremčiai, o pats išeisi vakare, jiems matant, kaip varomieji į tremtį. ⁵ Jiems matant, pralaužk sienoje skylę ir išsinešk pro ją savo ryšulį. ⁶ Jiems matant, tu užsikelsi ryšulį ant peties ir išsineši jį sutemus. Veidą užsidengsi, kad nematytumei krašto, nes aš padariau tave ženklu Izraelio namams.“

⁷ Padariau taip, kaip man buvo įsakyta. Išsinešiau savo ryšulį tarsi ryšulį tremčiai ir vakare savo ranka pralaužiau sienoje skylę. Išsinešiau jį sutemus, nešdamasis ant peties jiems matant.

⁸ Kitą rytą mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ⁹ „Žmogau, ar nesakė tau Izraelio namai, tie maištingieji namai: ‘Ką tu išdarinėji?’ ¹⁰ Pasakyk jiems: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Štai pranašavimas apie Jeruzalės vadą ir visus Izraelio namus.’ ¹¹ Sakyk: ‘Aš esu ženklas jums! Kaip padariau, taip ir jiems bus padaryta: jie eis į tremtį, į nelaisvę. ¹² O vadas, kuris yra tarp jų, sutemus užsikels savo ryšulį ant peties ir išeis. Jie pralauš sienoje skylę jam išvesti; jis užsidengs veidą taip, kad krašto nematytų savo akimis. ¹³ Užmesiu ant jo savo tinklą, ir jis pateks į mano spąstus; atvesiu jį į Babiloną, chaldėjų kraštą, tačiau to krašto jis nematys ir ten mirs. ¹⁴ O visą jo palydą, padėjėjus ir visus kariuomenės būrius išnešiosiu po visus vėjus ir išsitrauksiu kalaviją jiems įkandin. ¹⁵ Kai išsklaidysiu juos tarp tautų ir išbarstysiu įvairiuose kraštuose, jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS. ¹⁶ Bet nedaugeliui leisiu išlikti gyviems nuo kalavijo, bado ir maro, kad papasakotų apie visus savo bjauriuosius nusikaltimus tautoms, pas kurias nueis. Tada jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.’“

¹⁷ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ¹⁸ „Žmogau! Drebėdamas valgyk duoną, iš baimės pašiurpęs gerk vandenį. ¹⁹ Sakyk krašto žmonėms: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS apie Jeruzalės gyventojus Izraelio žemėje. Jie valgys duoną, apimti baimės, ir gers vandenį, pagauti siaubo, nes jų kraštas bus netekęs įprasto apsto per jo gyventojų nežabotą smurtą. ²⁰ Miestai, kur dabar pilna žmonių, bus sunaikinti, kraštas nuniokotas, ir jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS.’“

Regėjimų patvirtinimas

²¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ²² „Žmogau, ką reiškia Izraelio žemėje jūsų patarlė: ‘Dienos prabėga, ir regėjimai nueina niekais’? ²³ Todėl sakyk jiems. ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Aš padarysiu galą šiai patarlei. Ji nebebus daugiau vartojama Izraelyje kaip patarlė!’ Bet sakyk jiems: ‘Dienos atėjo, ir regėjimų išsipildymas arti, ²⁴ nes nebebus daugiau Izraelio namuose nei tuščių regėjimų, nei raminančių spėjimų. ²⁵ Aš, VIEŠPATS, pasakiau, ir tai bus įvykdyta be atidėliojimo, nes jūsų dienomis, maištingieji namai, aš ištarsiu savo žodį ir jį įvykdysiu’“, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

²⁶ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ²⁷ „Žmogau, Izraelio namai sako: ‘Regėjimas, kurį jis mato, yra už daugelio metų, jis pranašauja tolimą ateitį.’ ²⁸ Todėl sakyk jiems: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Nė vienas iš mano žodžių nebebus daugiau atidėtas, bet kiekvienas žodis, kurį ištarsiu, bus įvykdytas’“, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

¹ Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Žmogau, pranašauk Izraelio pranašams, pranašauk! Sakyk tiems, kurie pranašauja savo pačių vaizduotės užgaidas: ‘Klausykitės VIEŠPATIES žodžio!’“ Taip kalba Viešpats DIEVAS. ³ „Vargas kvailiesiems pranašams, kurie remiasi savo pačių dvasios užgaidomis, neturėję regėjimo! ⁴ Izraeli, tavo pranašai ­ tarsi šakalai tarp griuvėsių! ⁵ Jūs nei lipote į spragas, nei taisėte sienas aplink Izraelio namus, kad VIEŠPATIES dieną jie tvirtai laikytųsi kovoje. ⁶ Tušti regėjimai ir melagingi spėjimai tų, kurie sako: ‘Tai VIEŠPATIES žodis’, kai VIEŠPATS jų nesiuntė. Jie netgi laukia, kad išsipildytų jų žodis! ⁷ Argi ne tuščią regėjimą matėte ir argi ne melagingą žyniavimą skelbėte, sakydami: ‘Tai VIEŠPATIES žodis’, nors aš nekalbėjau?“

⁸ Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kadangi skelbėte niekus ir regėjote melą, aš prieš jus, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis. ­ ⁹ Mano ranka bus pakelta prieš pranašus, kurie patiria tuščius regėjimus ir skelbia melagingus spėjimus. Jų nebus mano tautos taryboje, jie nebus įrašyti į Izraelio namų sąrašą ir nesugrįš į Izraelio žemę. Taip jūs žinosite, kad aš esu Viešpats DIEVAS. ¹⁰ Juk jie suklaidino mano tautą, sakydami: ‘Taika’, kai nėra taikos. Žmonės atstato sieną ir tinkuoja ją moliu be šiaudų! ¹¹ Sakyk tiems, kurie tinkuoja moliu be šiaudų, kad ji sugrius. Liūtis sukels potvynį, kris nuožmi kruša, šėls audros vėjas! ¹² Žiūrėkite! Kai siena sugrius, argi nebus jums sakoma: ‘Kur tas tinkas, kuriuo tinkavote?’“ ¹³ Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Savo įniršyje paleisiu audros vėją, nuo mano pykčio kils liūties potvynis ir su įniršiu viską naikinanti nuožmi kruša. ¹⁴ Nugriausiu sieną, kurią tinkavote moliu be šiaudų, sulyginsiu ją su žeme taip, kad bus atidengti pamatai. Kai ji grius, žūsite po ja. Tada žinosite, kad aš esu VIEŠPATS. ¹⁵ Taip išliesiu savo įniršį ant sienos ir tų, kurie tinkuoja ją moliu be šiaudų; sakysiu jums: ‘Nebėra sienos, nebėra nė tų, kurie ją tinkavo moliu be šiaudų; ¹⁶ nebėra Izraelio pranašų, kurie pranašavo apie Jeruzalę ir regėjo taiką, kai taikos nebuvo’“, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.

¹⁷ „Žmogau, atsuk veidą ir į savo tautos dukteris, pranašaujančias savo vaizduotės norus, pranašauk joms ir ¹⁸ sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Vargas moterims, kurios apsiuva juosta kiekvieną riešą ir daro gobtuvus bet kokio dydžio žmonių galvoms, norėdamos juos prigauti. Nejau jūs, mano tautos žmones prigaudamos, save gyvas išlaikote? ¹⁹ Išniekinote mane mano tautoje dėl miežių saujos ir duonos trupinių. Savo melais mano tautai, mėgstančiai klausytis melų, pražudote žmones, kurie neturėtų mirti, ir palaikote gyvus tuos, kurie neturėtų išlikti gyvi!’“

²⁰ Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Aš prieš jūsų juostas, kuriomis gaudote žmones kaip paukščius. Aš nuplėšiu jas nuo jūsų rankų ir išlaisvinsiu žmones, kuriuos jūs gaudote kaip paukščius. ²¹ Aš nuplėšiu jūsų gobtuvus ir išgelbėsiu savo žmones iš jūsų nagų. Jie daugiau nebebus jūsų naguose, ir jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS! ²² Kadangi jūs melu prislėgėte teisiųjų širdis, nors aš nebuvau jų prislėgęs, ir pakurstėte nedorėlius nesigręžti nuo jų nedoro kelio, idant išgelbėtų savo gyvybę, ²³ tuščių regėjimų daugiau nebematysite ir neužsiimsite žyniavimu. Aš išgelbėsiu savo tautą iš jūsų nagų, ir jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS!“