¹ Dovydo malda. VIEŠPATIE, atsuk į mane ausį ir išklausyk mane,

nes aš vargšas ir beturtis.

² Apsaugok mano gyvastį, nes aš ištikimas;

mano Dieve, gelbėk savo tarną,

kuris tavimi pasitiki.

³ Būk man gailestingas, Viešpatie,

nes visą dieną šaukiuosi tavęs.

⁴ Pralinksmink savo tarną,

nes tau, Viešpatie, meldžiuosi.

⁵ Juk tu, Viešpatie, geras ir atlaidus,

kupinas ištikimos meilės visiems,

kurie tavęs šaukiasi.

⁶ Klausykis, VIEŠPATIE, mano maldos,

išgirsk mano maldavimą pasigailėti.

⁷ Vargo dieną šaukiuosi tavęs,

nes tu išklausai mano maldą.

⁸ Nėra tokio kaip tu tarp dievų, Viešpatie!

Nė vienas nėra padaręs, ką tu padarei.

⁹ Visos tautos, kurias tu sukūrei, ateis

ir lenksis tau, Viešpatie;

jos šlovins tavo vardą.

¹⁰ Juk tu didis ir darai nuostabius darbus;

tu vienas esi Dievas.

¹¹ Mokyk mane savo kelio, VIEŠPATIE,

ir aš ištikimai juo pas tave eisiu;

mokyk mano širdį pagarbiai bijoti tavo vardo.

¹² Dėkosiu tau visa širdimi, Viešpatie, mano Dieve,

ir šlovinsiu tavo vardą per amžius.

¹³ Juk didi tavo ištikimoji meilė man,

ir tu išgelbėjai mano gyvastį iš Šeolo gelmių.

¹⁴ Dieve, įžūlūs žmonės sukilo prieš mane,

niekšų būrys tyko mano gyvasties;

tai žmonės, kurie tavęs negerbia.

¹⁵ Bet tu, Viešpatie, esi gailestingas ir malonus Dievas,

visada kantrus, visada geras ir ištikimas.

¹⁶ Pažvelk į mane ir būk man gailestingas,

suteik jėgų savo tarnui

ir išgelbėk savo tarnaitės sūnų.

¹⁷ Parodyk man savo gerumo ženklą,

kad mano priešai matytų ir gėdytųsi,

nes tu, VIEŠPATIE, mano pagalba ir paguoda.

¹ Koracho sūnų psalmė. Giesmė.

Ant šventojo kalno stovi jo įkurtas miestas;

² VIEŠPATS myli Siono vartus

labiau už visas kitas Jokūbo žemės buveines.

³ Klausykis, Dievo mieste, nuostabiųjų dalykų,

kuriuos jis sako apie tave: Sela

⁴ „Tarp tų, kurie mane pripažįsta,

įrašysiu Rahabą ir Babiloną;

Filistijos, Tyro bei Kušo žmones

priskirsiu prie Jeruzalės gyventojų.“

⁵ Bet apie Sioną bus sakoma:

„Visos tautos gimė jame,

nes pats Aukščiausiasis jį įkūrė.“

⁶ VIEŠPATS įrašys tautų sąraše:

„Ta ten gimusi“. Sela.

⁷ Ir visi, šokdami iškilmių šokį, giedos:

„Tavyje mano šaknys.“

¹ Giesmė. Koracho sūnų psalmė. Choro vadovui. Pagal mahalat leanotą. Hemano Ezeracho maskilas.

² VIEŠPATIE Dieve, mano Gelbėtojau,

dieną ir naktį tavęs šaukiuosi.

³ Išgirsk mano maldą,

klausykis mano pagalbos šauksmo,

⁴ nes tiek daug nelaimių mane apniko,

kad atsidūriau ant Šeolo slenksčio.

⁵ Žmonės mano, kad aš toks,

kuriam lemta žengti į kapą;

aš bejėgis

⁶ kaip paliktas tarp mirusiųjų,

kaip kape gulintys užmuštieji,

kaip tie, kurių daugiau nebeatmeni,

nes jie atskirti nuo tavo pagalbos.

⁷ Įstūmei mane į patį kapo dugną,

į tamsią jo gelmių prarają.

⁸ Tavo pyktis mane baisiai slegia,

ant manęs virsta visos tavo mūšos bangos. Sela.

⁹ Atstūmei nuo manęs visus mano pažįstamus,

padarei jiems mane šlykštų;

aš įkalintas ir nebegaliu išeiti.

¹⁰ Mano akys temsta iš širdgėlos;

šaukiuosi tavęs, VIEŠPATIE, kasdieną,

tiesiu į tave rankas melsdamasis.

¹¹ Argi stebuklus tu darai mirusiesiems?

Nejau šešėliai kelsis tavęs šlovinti? Sela.

¹² Argi apie tavo gerumą bus pasakojama kape,

o apie tavo ištikimybę Pražūties vietoje?

¹³ Nejau tavo stebuklai apsakomi mirties tamsybėse,

o tavo teisumas ­ užmaršties šalyje?

¹⁴ O aš, VIEŠPATIE, šaukiuosi tavęs,

kas rytą tave sveikina mano malda.

¹⁵ O VIEŠPATIE, kodėl mane atstumi?

Kodėl slepi savo veidą nuo manęs?

¹⁶ Nuo jaunystės kenčiu ir esu prie mirties.

Tavo baimės našta mane pribloškia,

¹⁷ tavo įniršis mane sukrečia,

tavo siaubas mane naikina.

¹⁸ Lyg potvynis jie skandina mane visą dieną,

apstoja iš visų pusių.

¹⁹ Tu padarei, kad manęs vengia draugas ir kaimynas;

kur tik aš, ten visuomet tamsu.

¹ Etano Ezeracho maskilas. ² Giedosiu, VIEŠPATIE, apie tavo gerumo darbus amžinai,

savo lūpomis apsakysiu visoms kartoms tavo ištikimybę.

³ Juk išpažįstu, kad tavo ištikimoji meilė amžina,

tavo ištikimybė tvirta kaip dangaus skliautas.

⁴ Tu pasakei: „Aš sudariau Sandorą su savo išrinktuoju,

prisiekiau savo tarnui Dovydui:

⁵ ‘Tavo palikuonis bus visuomet karalius;

patvirtinsiu tavo sostą visoms kartoms.’“ Sela.

⁶ Dangus tešlovina tavo nuostabius darbus, VIEŠPATIE,

tavo ištikimybę šventųjų sueigoje!

⁷ Juk kas gali padangėse prilygti VIEŠPAČIUI,

kas tarp dangiškųjų būtybių panašus į VIEŠPATĮ?

⁸ Dievas kelia šiurpą šventųjų taryboje,

visi jo pagarbiai bijo.

⁹ O VIEŠPATIE, Galybių Dieve, kas panašus į tave?

Galingas tu, VIEŠPATIE, ir visur ištikimas!

¹⁰ Tu valdai šėlstančią Jūrą

ir, bangoms įtūžus, jas sutramdai.

¹¹ Tu sutraiškei Rahabą lyg lavoną,

galinga ranka išblaškei savo priešus.

¹² Tavo dangūs, tavo žemė,

pasaulis ir visa, kas jame; tu tvirtai juos pastatei.

¹³ Šiaurę ir Pietus tu sukūrei,

Taboras ir Hermonas džiugiai šlovina tavo vardą.

¹⁴ Koks tu galingas!

Stipri tavo ranka, visa pasiekianti tavo dešinė!

¹⁵ Teisumas ir teisingumas ­ tavo sosto pamatas,

gerumas ir tiesa tau tarnauja.

¹⁶ Kokie laimingi žmonės, mokantys džiaugsmingai tave šlovinti!

Jie gyvena, VIEŠPATIE, tavo Artumo šviesoje.

¹⁷ Visą dieną jie džiūgauja dėl tavo vardo,

ir tavo teisumas juos išaukštino.

¹⁸ Tu teiksi mums didžias pergales,

tavo malone išaukštinta mūsų galybė.

¹⁹ Juk nuo VIEŠPATIES priklauso mūsų skydas,

nuo Izraelio Šventojo ­ mūsų karalius.

²⁰ Tada kalbėjai regėjime

ir savo ištikimiesiems sakei:

„Galiūnui uždėjau vainiką,

išaukštinau išrinktąjį iš tautos.

²¹ Radau savo tarną Dovydą,

patepiau jį savo šventuoju aliejumi.

²² Mano ranka visada bus su juo,

o mano petys jį stiprins.

²³ Joks priešas jo neengs

nei nedorėlis nenugalės.

²⁴ Sunaikinsiu jo priešus,

parblokšiu visus, kurie jo nekenčia.

²⁵ Jį lydės mano ištikimybė ir gerumas,

o jo galybė per mano vardą bus išaukštinta.

²⁶ Pajungsiu jūrą jo valdžiai,

upes ­ jo dešinei.

²⁷ Jis man sakys: ‘Tu mano Tėvas,

mano Dievas, mano išganymo Uola!’

²⁸ Padarysiu jį savo pirmagimiu,

iškiliausiu iš žemės karalių.

²⁹ Per amžius remsiu jį savo ištikimąja meile;

mano Sandora su juo liks visados tvirta.

³⁰ Padarysiu jo palikuonis amžinus,

ir jo sostas bus kaip dangaus dienos.

³¹ Jei jo vaikai nusigręžtų nuo mano Įstatymo

ir negyventų pagal mano įsakus,

³² jei jie laužytų mano įstatus

ir nesilaikytų mano įsakymų,

³³ bausiu jų nusikaltimą rykšte

ir jų kaltę botago kirčiais.

³⁴ Bet savo gerumo jam neatšauksiu,

savo ištikimybės nesulaužysiu.

³⁵ Savo Sandoros su juo nelaužysiu,

savo lūpų pažado nekeisiu.

³⁶ Visiems laikams prisiekiau savo šventumu,

ir Dovydui niekada nemeluosiu.

³⁷ Per amžius gyvuos jo palikuonys;

jo sostas bus kaip saulė mano akyse,

³⁸ Kaip mėnulis, visada

ištikimas liudytojas dangaus skliaute.“ Sela.

³⁹ Bet tu atmetei ir atstūmei,

įniršai ant savo pateptojo.

⁴⁰ Atsisakei Sandoros su savo tarnu,

numetei jo vainiką ant žemės.

⁴¹ Nugriovei visas jo miestų sienas,

visas jo tvirtoves pavertei griuvėsiais.

⁴² Visi, kas tik eina pro šalį, jį plėšia;

kaimynams jis tapo pasityčiojimu.

⁴³ Jo priešų dešinę išaukštinai pergale,

pradžiuginai jo priešus.

⁴⁴ Net jo kalavijo ašmenis atšipinai

ir mūšyje jam nepadėjai.

⁴⁵ Atėmei jam iš rankos skeptrą,

o jo sostą nuvertei ant žemės.

⁴⁶ Sutrumpinai jo jaunystės dienas,

užtraukei jam gėdą. Sela.

⁴⁷ Kiek ilgai, VIEŠPATIE? Nejau slėpsies amžinai?

Kiek ilgai degs lyg ugnis tavo pyktis?

⁴⁸ Atmink, koks trumpas mano gyvenimas,

kokius trapius tu sukūrei visus mirtinguosius!

⁴⁹ Koks žmogus gali gyventi ir niekada nemirti?

Kas gali išsigelbėti iš Šeolo galybės? Sela.

⁵⁰ Kurgi, Viešpatie, tavo senoji meilė,

kurią prisiekei Dovydui būdamas ištikimas?

⁵¹ Atmink, Viešpatie, kaip iš tavo tarno tyčiojamasi,

kaip aš nešiojuosi širdyje tautų užgaules,

⁵² kuriomis tavo priešai tyčiojosi, VIEŠPATIE,

kuriomis tyčiojosi iš tavo pateptojo žingsnių.

⁵³ Tebūna pagarbintas VIEŠPATS per amžius!

Amen! Amen!