¹ O Aarono sūnūs Nadabas ir Abihuvas pasiėmė savo smilkytuvus, įsidėjo žarijų, užbarstė ant jų smilkalų ir atnašavo VIEŠPATIES akivaizdoje nešventintą ugnį, kokios jis nebuvo jiems įsakęs. ² Ugnis išsiveržė iš VIEŠPATIES Artumo, prarijo juos, ir jie numirė VIEŠPATIES akivaizdoje. ³ Tada Mozė tarė Aaronui: „Apie tai kalbėjo VIEŠPATS, pasakydamas:

‘Per esančius arti prie manęs

apreikšiu savo šventumą

ir visų žmonių akivaizdoje būsiu pašlovintas.’“

Bet Aaronas tylėjo. ⁴ Mozė pasišaukė Mišaelį ir Elcafaną, Aarono dėdės Uzielio sūnus, ir tarė jiems: „Prieikite ir nuneškite savo giminaičius nuo šventyklos priekio kur nors už stovyklos.“ ⁵ Jiedu priėjo ir išnešė juos, apsirengusius tunikomis, už stovyklos, kaip Mozė jiems buvo įsakęs. ⁶ O Aaronui ir jo sūnums Eleazarui bei Itamarui tarė: „Netaršykite sau plaukų, neplėšykite savo drabužių, kad kartais nenumirtumėte ir neužtrauktumėte rūstybės visai bendrijai. Jūsų giminės, visi Izraelio namai, apraudos VIEŠPATIES siųstą ugnį. ⁷ Nepasitraukite nuo Susitikimo Palapinės įėjimo, kad nenumirtumėte, nes VIEŠPATIES patepimo aliejus yra ant jūsų.“ Jie pasielgė, kaip Mozė buvo jiems įsakęs.

Nurodymai dėl kunigų elgesio

⁸ VIEŠPATS kalbėjo Aaronui, tardamas: ⁹ „Negerkite vyno ar svaigiųjų gėrimų nei tu, nei tavo sūnūs, kai jums reikia eiti į Susitikimo Palapinę, kad nenumirtumėte. Tai amžinas įstatas visoms jūsų kartoms, ¹⁰ nes jūs turite daryti skirtumą tarp to, kas šventa, ir to, kas prasta, tarp to, kas švaru, ir to, kas nešvaru; ¹¹ jūs turite mokyti izraelitus visų įstatų, kuriuos jiems paskelbė VIEŠPATS per Mozę.“

¹² Mozė kalbėjo Aaronui ir jo likusiems sūnums Eleazarui bei Itamarui: „Paimkite javų atnašą, paliktą nuo VIEŠPAČIUI skirtų ugninių atnašų, ir suvalgykite ją neraugintą prie aukuro, nes ji ypač šventa. ¹³ Valgysite ją šventoje vietoje, nes tai tavo duoklė ir tavo sūnų duoklė iš ugninių atnašų VIEŠPAČIUI, nes taip man įsakyta. ¹⁴ Bet krūtinę, siūbuojamąją atnašą, ir mentę, dovanos atnašą, tu ir tavo sūnūs bei dukterys su tavimi galite valgyti bet kur švarioje vietoje, nes jie paskirti kaip duoklė tau ir tavo vaikams iš izraelitų bendravimo aukų. ¹⁵ Drauge su ugninės atnašos taukais jie atneš ir mentę, dovanos atnašą, ir krūtinę, siūbuojamąją atnašą, pakylėti kaip siūbuojamąją atnašą VIEŠPATIES akivaizdoje. Jie priklausys kaip duoklė tau ir tavo vaikams amžinai, kaip VIEŠPATS įsakė.“

¹⁶ Tada Mozė pakartotinai pasiteiravo apie aukos už nuodėmę ožį, o jis jau buvo sudegintas! Jis supyko ant Eleazaro ir Itamaro, likusių Aarono sūnų, ir tarė: ¹⁷ „Kodėl nesuvalgėte atnašos už nuodėmę šventoje vietoje? Juk ji ypač šventa, ir Dievas ją davė jums, kad nuvalytumėte bendrijos kaltę, atliktumėte permaldavimą jų labui VIEŠPATIES akivaizdoje! ¹⁸ Jos kraujo nebuvo atnešta į šventyklos vidų. Jūs turėjote suvalgyti ją tik šventykloje, kaip aš įsakiau.“ ¹⁹ O Aaronas kalbėjo Mozei: „Štai jie atnešė šiandien savo auką už nuodėmę ir deginamąją auką VIEŠPATIES akivaizdon, ir tokie dalykai ištiko mane! Jei šiandien būčiau valgęs auką už nuodėmę, nejau tai būtų buvę malonu VIEŠPAČIUI?“ ²⁰ Mozė, tai girdėdamas, sutiko.

¹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui, tardamas: ² „Taip kalbėkite izraelitams:

‘Iš visų keturkojų žemėje šiuos gyvulius galite valgyti. ³ Kiekvieną gyvulį, kuris yra skeltanagis ir atrajoja, galite valgyti. ⁴ Tačiau iš tų, kurie arba tik atrajoja, arba tik yra skeltanagiai, nevalgysite šių: kupranugario, nes jis, nors ir atrajoja, bet skeltų nagų neturi ir yra jums nešvarus, ⁵ urvinio opšraus, nes jis, nors ir atrajoja, bet skeltų nagų neturi ir jis jums nešvarus, ⁶ kiškio, nes jis, nors ir atrajoja, bet skeltų nagų neturi, ⁷ kiaulės, nes ji, nors ir yra skeltanagė, bet neatrajoja ir yra jums nešvari. ⁸ Nei jų mėsos valgysite, nei jų dvėsenos liesite; jie jums nešvarūs.

Vandens gyvūnai

⁹ Štai ką galite valgyti iš visų vandens gyvūnų. Kas vandenyse ­ jūroje ar upėje ­ turi pelekus ir žvynus, tokius galite valgyti. ¹⁰ Bet kas neturi pelekų ir žvynų jūroje ar upėje ­ iš visų rėpliojančių gyvūnų vandenyje ir iš visų kitų gyvūnų, esančių vandenyje, ­ tokius laikysite pasibjaurėtinais. ¹¹ Laikysite juos pasibjaurėtinais, nevalgysite jų mėsos, bjaurėsitės jų dvėsena. ¹² Visa, kas neturi vandenyje pelekų ir žvynų, jums pasibjaurėtina.

Nešvarūs paukščiai

¹³ Iš paukščių laikysite pasibjaurėtinais ­ jie nebus valgomi, nes pasibjaurėtini ­ šiuos: erelį, avėdrą, jūrų erelį, ¹⁴ sakalą, įvairių rūšių grifus, ¹⁵ visų rūšių varnas, ¹⁶ strutį, pelėdą, žuvėdrą, įvairių rūšių vanagus, ¹⁷ apuoką, kormoraną, ūbaujančią pelėdą, ¹⁸ baltąją pelėdą, pelikaną, palšąjį grifą, ¹⁹ gandrą, įvairių rūšių garnius, kukutį ir šikšnosparnį.

Skraidantys vabzdžiai

²⁰ Visi sparnuotieji vabzdžiai, vaikščiojantys keturiomis kojomis, bus jums pasibjaurėtini. ²¹ Bet iš sparnuotųjų vabzdžių, vaikščiojančių keturiomis kojomis, galite valgyti tuos, kurie turi nariuotas kojas ir gali jomis šokinėti žemėje. ²² Iš jų galite valgyti įvairių rūšių skėrius, įvairių rūšių rijūnus skėrius, įvairių rūšių svirplius ir įvairių rūšių žiogus. ²³ Bet visi kiti sparnuoti, keturias kojas turintys vabzdžiai bus jums pasibjaurėtini.

Nešvariųjų gyvūnų palietimas

²⁴ Štai kokiais atvejais jūs užsitrauksite nešvarumą. Kas paliestų bet kurio jų dvėseną, bus nešvarus iki vakaro, ²⁵ o kas neštų bet kurio jų dvėsenos dalį, turės išsiplauti drabužius ir bus nešvarus iki vakaro. ²⁶ Gyvuliai, kurie turi nagas, bet nėra skeltanagiai ar neatrajoja, jums yra nešvarūs. Kas paliestų kurį nors iš jų, bus nešvarus. ²⁷ Taip pat ir keturkojai gyvuliai, rėpliojantys letenomis, jums yra nešvarūs. Kas paliestų bet kurio jų dvėseną, bus nešvarus iki vakaro, ²⁸ o kas neštų jų dvėsenos, išsiplaus drabužius ir bus nešvarus iki vakaro. Jie jums nešvarūs.

²⁹ Iš gyvūnų, knibždančių žemėje, nešvarūs jums bus šie: kurmis, pelė, įvairių rūšių stambieji driežai, ³⁰ gekonas, sausumos krokodilas, žaliasis driežas, smėlynų driežas ir chameleonas. ³¹ Šie jums nešvarūs tarp knibždančių gyvūnų. Kas paliestų kurį jų padvėsusį, bus nešvarus iki vakaro. ³² Ir ant ko kuris nors jų padvėsęs nukristų, tas taps nešvarus ­ ar tai būtų medinis daiktas, ar drabužis, ar kailis, ar ašutinė, ar bet koks daiktas, naudojamas bet kokiam tikslui. Jis turi būti pamerktas į vandenį ir liks nešvarus iki vakaro. Tada jis taps švarus. ³³ Jei kas nors jų įkristų į indą iš molio, viskas jo viduje bus nešvaru, ir indą sudaužysite. ³⁴ Bet koks maistas, kurį būtų galima valgyti, bus nešvarus, jei vanduo iš tokio indo ant jo užtikštų; bet koks gėrimas, kurio būtų galima atsigerti, bus nešvarus, jei jis buvo tokiame inde. ³⁵ Viskas, ant ko bet kokia dvėsenos dalis užkristų, bus nešvaru. Krosnis ar viryklė turės būti sudaužyta į šipulius. Jos yra nešvarios ir bus jums nešvarios. ³⁶ O šaltinis ar talpykla, turintys vandens, bus švarūs, bet kas palies dvėseną šaltinyje ar talpykloje, taps nešvarus. ³⁷ Jei tokia dvėsena užkristų ant grūdų sėklos, laikomos sėjai, ji bus švari, ³⁸ bet jei ant sėklos būtų užpilta vandens ir tokia dvėsena užkristų ant jo, ji bus jums nešvari.

³⁹ Jei nugaišo gyvulys, kurio mėsą galite valgyti, kas prisiliestų prie gaišenos, bus nešvarus iki vakaro. ⁴⁰ Kas užvalgytų gaišenos, turės išsiplauti drabužius ir bus nešvarus iki vakaro; ir kas neštų gaišeną, turės išsiplauti drabužius ir bus nešvarus iki vakaro.

⁴¹ Visi gyvūnai, knibždantys žemėje, kelia pasibjaurėjimą. Jie nebus valgomi. ⁴² Kas tik šliaužia pilvu ir kas rėplioja visomis keturiomis ar kas tik turi daug kojų, jokių žemėje knibždančių gyvūnų nevalgysite, nes jie pasibjaurėtini. ⁴³ Neužsitraukite sau pasibjaurėjimo jokiu knibždančiu gyvūnu, nesusiterškite jais savęs ir netapkite per juos nešvarūs, ⁴⁴ nes aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas. Todėl pašvęskite save ir būkite šventi. Nesuterškite savęs jokiu knibždančiu gyvūnu, kuris rėplioja žeme! ⁴⁵ Kadangi aš esu VIEŠPATS, kuris išvedžiau jus iš Egipto žemės, kad būčiau jūsų Dievas, jūs būsite šventi, nes aš esu šventas!

⁴⁶ Tokie tat nuostatai dėl gyvulių, paukščių ir visų gyvūnų, plaukiojančių vandenyse, bei visų gyvūnų, knibždančių žemėje, ⁴⁷ kad darytumėte skirtumą tarp nešvariųjų ir švariųjų, tarp gyvūnų, kuriuos galima valgyti, ir gyvūnų, kurių negalima valgyti.’“

¹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ² „Kalbėk izraelitams ir sakyk: ‘Kai moteris pastoja ir pagimdo berniuką, ji bus nešvari septynias dienas. Ji bus nešvari, kaip būna nešvari mėnesinių metu. ³ Aštuntąją dieną berniuko apyvarpio oda bus apipjaustyta. ⁴ O moteris pasiliks dar trisdešimt tris dienas savo apsivalymo kraujyje. Nieko, kas šventa, ji nelies nei į šventyklą eis, kolei nepasibaigs jos apsivalymo dienos. ⁵ Jei pagimdo mergaitę, ji bus nešvari dvi savaites, kaip būna nešvari mėnesinių metu, ir pasiliks dar šešiasdešimt šešias dienas savo apsivalymo kraujyje.

⁶ Pasibaigus jos apsivalymo dienoms ­ ar tai būtų už sūnų, ar už dukterį, ­ ji atneš kunigui prie įėjimo į Susitikimo Palapinę mitulį ėriuką deginamajai aukai ir balandį ar purplelį aukai už nuodėmę. ⁷ Jis atnašaus VIEŠPATIES akivaizdoje ir atliks permaldavimą jos labui. Tada ji bus švari po savo kraujavimo. Tokios tat yra apeigos pagimdžiusiai kūdikį, berniuką ar mergaitę. ⁸ O jei ji neturi iš ko atnašauti avį, teatnašauja du purplelius ar du balandžius, vieną ­ deginamajai aukai, o kitą ­ aukai už nuodėmę. Kunigas atliks permaldavimą jos labui, ir ji bus švari.’“

¹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui:

² „Kai žmogui kūno odoje atsiranda patinimas ar išbėrimas, ar dėmė, besivystanti į raupsų ligą kūno odoje, jis turi būti atvestas pas kunigą Aaroną ar pas vieną jo sūnų kunigų. ³ Kunigas apžiūrės ligą kūno odoje: jei plaukai ligos apimtoje vietoje pabalę ir ligos apimtoji vieta atrodo įdubusi, palyginti su kūno oda, tai raupsai. Tai nustatęs, kunigas pripažins, kad tas žmogus apeigoms nešvarus. ⁴ O jei dėmė kūno odoje balta, neatrodo įdubusi, palyginti su oda, ir plaukai ant jos nepabalę, kunigas uždarys ligonį septynioms dienoms. ⁵ Septintą dieną kunigas apžiūrės jį ir, jei ligos apimtoji vieta išlaikė savo spalvą ir neišsiplėtė odoje, uždarys jį dar septynioms dienoms. ⁶ Septintą dieną kunigas vėl jį apžiūrės ir, jei ligos apimtoji vieta sumažėjusi ir neišsiplėtusi odoje, pripažins, kad žmogus švarus. Tai tik išbėrimas. Žmogus išsiplaus drabužius ir bus švarus. ⁷ Bet jei po to, kai pasirodė kunigui ir buvo pripažintas esąs švarus, išbėrimas plėstųsi, jis turi vėl pasirodyti kunigui. ⁸ Kunigas apžiūrės jį ir, jei išbėrimas odoje išsiplėtęs, pripažins, kad žmogus nešvarus. Išbėrimas yra raupsai.

⁹ Gavęs raupsų ligą, žmogus turi būti atvestas pas kunigą. ¹⁰ Kunigas apžiūrės jį, ir jei odoje bus rastas baltas patinimas su pabalusiais plaukais, o patinime ­ gyvos mėsos opa, ¹¹ tai jo kūno odoje įsisenėjusi raupsų liga. Kunigas pripažins, kad jis nešvarus, bet jo neuždarys, nes aišku, kad jis nešvarus. ¹² Bet jei išbertų visą ligonio odą nuo galvos iki kojų, kiek tik kunigo akys gali užmatyti, ¹³ kunigas apžiūrės jį ir, jei išbertas visas kūnas, pripažins ligonį švarų. Jis švarus, nes visas pasidarė baltas. ¹⁴ Bet jei kada nors pasirodytų gyva mėsa, jis bus nešvarus. ¹⁵ Kunigas apžiūrės gyvą mėsą ir pripažins jį esant nešvarų. Gyva mėsa nešvari, nes ji yra raupsai. ¹⁶ Bet jei gyva mėsa vėl tampa balta, jis ateis pas kunigą. ¹⁷ Kunigas apžiūrės jį ir, jei oda yra tapusi balta, pripažins ligonį esant švarų. Jis švarus.

¹⁸ Kai žmogaus kūno odoje iškyla bei išgyja pūlinys ¹⁹  ir pūlinio vietoje atsiranda baltas patinimas ar rausvai balta dėmė, jis turi pasirodyti kunigui. ²⁰ Kunigas apžiūrės ir, jei ji atrodo įdubusi, palyginti su likusia oda, o plaukai ant jos pabalę, pripažins jį esant nešvarų. Tai raupsų liga, iškilusi pūlinio vietoje. ²¹ Bet jei kunigas apžiūrėjęs nustato, kad plaukai ant dėmės nepabalę ir ji neįdubusi, palyginti su kita oda, bet darosi mažesnė, kunigas uždarys jį septynioms dienoms. ²² O jei ji odoje plečiasi, kunigas pripažins jį esant nešvarų. Tai liga. ²³ Bet jei dėmė lieka toje pačioje vietoje ir nesiplečia, ji yra pūlinio randas. Kunigas pripažins, kad žmogus švarus.

²⁴ Arba, ugniai nudeginus žmogaus kūno odą ir gyvai mėsai nudegimo opoje tapus rausvai baltai ar baltai, ²⁵ kunigas apžiūrės ją. Jei plaukai nudegimo opoje pabalę ir opa atrodo įdubusi, palyginti su kita oda, tai raupsų liga. Raupsai išsivystė nudegimo opoje, ir kunigas pripažins, kad žmogus nešvarus. Tai raupsų liga. ²⁶ Bet jei kunigas, apžiūrėjęs opą, nustato, kad plaukai nėra pabalę ir ji neįdubusi, palyginti su kita oda, bet sumažėjusi, kunigas uždarys žmogų septynioms dienoms. ²⁷ Septintą dieną kunigas apžiūrės jį ir jei opa bus išsiplėtusi odoje, pripažins jį esant nešvarų. Tai raupsų liga. ²⁸ Bet jei opa bus likusi savo vietoje ir neišsiplėtusi odoje, o sumažėjusi, tai sutinimas nuo nudegimo. Kunigas pripažins jį esant švarų, nes tai nudegimo randas.

²⁹ Jei vyrui ar moteriai atsirastų žaizda ant galvos ar ant smakro, ³⁰ kunigas apžiūrės ligą. Jei žaizda atrodo įdubusi, palyginti su kita oda, ir plaukai pageltę ir suplonėję, kunigas pripažins jį esant nešvarų. Tai dedervinė, galvos ar smakro raupsų liga. ³¹ O kai kunigas, apžiūrėjęs dedervinės žaizdas, nustato, kad jos neatrodo įdubusios, palyginti su sveika oda, tačiau jose nėra juodų plaukų, kunigas uždarys žmogų su dedervinės žaizdomis septynioms dienoms. ³² Septintą dieną kunigas apžiūrės ligą. Jei jis nustato, kad dedervinė neišsiplėtusi, joje nėra geltonų plaukų ir, palyginti su kita oda, dedervinės žaizdos neįdubusios, ³³ žmogus nusiskus, neskusdamas dedervinės žaizdų. O asmenį, sergantį dedervine, kunigas uždarys dar septynioms dienoms. ³⁴ Septintą dieną kunigas apžiūrės dedervinę. Jei dedervinė neišsiplėtė odoje ir žaizdotoji oda, palyginti su kita oda, neatrodo įdubusi, kunigas pripažins jį esant švarų. Žmogus išsiplaus drabužius ir bus švarus. ³⁵ Tačiau jeigu dedervinė plėstųsi po to, kai žmogus buvo pripažintas švarus, ³⁶ kunigas apžiūrės jį. Jeigu dedervinė išsiplėtusi, kunigui nėra reikalo tikrinti ar plaukai pageltę ­ žmogus nešvarus. ³⁷ Bet jeigu, jo akimis žiūrint, dedervinė sustabdyta ir žaizdų vietoje ataugę juodi plaukai, dedervinė išgydyta. Kunigas pripažins žmogų esant švarų.

³⁸ Jei vyrui ar moteriai ant kūno odos pasirodytų spuogai, balti spuogai, ³⁹ kunigas turi juos apžiūrėti. Jei spuogai ant kūno odos balsvi, tai tik odos išbėrimas. Ligonis švarus.

⁴⁰ Kai žmogui nuslenka nuo galvos plaukai, jis yra plikagalvis, bet švarus. ⁴¹ Taip pat jei plaukai jam nuslenka nuo viršugalvio, jis turi pliką viršugalvį, bet yra švarus. ⁴² Bet jei ant pliko pakaušio ar pliko viršugalvio pasirodo rausvai baltos spalvos pūlinys, tai raupsų liga, besivystanti ant pliko pakaušio ar pliko viršugalvio. ⁴³ Kunigas apžiūrės jį; jei patinimas ant pliko pakaušio ar pliko viršugalvio yra rausvai baltas, kaip atrodo raupsų liga kūno odoje, ⁴⁴ tas žmogus serga raupsais ir yra nešvarus. Kunigas pripažins jį esant nešvarų, nes liga yra ant jo galvos.

Nuostatai raupsais sergantiems

⁴⁵ Kiekvieno raupsų liga sergančio drabužiai turi būti suplyšę ir galvos plaukai sutaršyti. Jis turės prisidengti burną ir šaukti: „Nešvarus, nešvarus!“ ⁴⁶ Visą laiką, kol bus raupsuotas, jis bus nešvarus. Būdamas nešvarus, jis turi gyventi atskirai; jo gyvenvietė turi būti už stovyklos.

⁴⁷ Kai raupsų liga pasirodo drabužyje, vilnoniame ar marškoniame drabužyje, ⁴⁸ lininiuose ar vilnoniuose apmatuose ar atauduose, odoje ar odiniuose daiktuose, ⁴⁹ jei pats drabužis ar jo apmatai, ar ataudai, ar oda, ar odinis daiktas nuo ligos darosi žalsvas ar rausvas, liga yra raupsai ir turi būti parodyta kunigui. ⁵⁰ Apžiūrėjęs kunigas padės užkrėstą daiktą atskirai septynioms dienoms. ⁵¹ Septintą dieną apžiūrės ligą: jei liga išsiplėtusi drabužyje, apmatuose ar atauduose, ar odoje, kad ir kam oda būtų naudojama, tai raupsų liga. Drabužis nešvarus. ⁵² Drabužį ­ vilnonius ar lininius apmatus ar ataudus ­ ar bet kokį odinį daiktą, kuriame rasta liga, jis sudegins, nes tai besiplečianti raupsų liga ir turi būti sudeginta ugnyje.

⁵³ Bet jei kunigas nustato, kad liga drabužyje, apmatuose ar atauduose, ar bet kokiame odiniame daikte neišsiplėtė, ⁵⁴ jis palieps daiktą, kuriame reiškiasi liga, išplauti ir padės jį atskirai dar septynioms dienoms. ⁵⁵ Po išplovimo kunigas apžiūrės daiktą, kuriame reiškiasi liga. Jei ligos dėmė nepakeitė spalvos, nors liga ir neišsiplėtusi, jis nešvarus. Turi jį sudeginti ugnyje, nesvarbu ar ligos dėmė yra vidaus, ar lauko pusėje.

⁵⁶ Bet jei apžiūrėjęs kunigas nustato, kad ligos dėmė po išplovimo išnykusi, tą vietą jis iškirps iš drabužio ar odos, ar apmatų, ar ataudų. ⁵⁷ Jei ji vėl pasirodo drabužyje, apmatuose ar atauduose, ar kokiame nors daikte iš odos, tą daiktą, kuriame vėl reiškiasi liga, sunaikinsi ugnyje. ⁵⁸ Bet drabužis, apmatai ar ataudai, ar daiktas iš odos, iš kurio liga po plovimo yra dingusi, turi būti antrąkart išplautas ir bus švarus.

⁵⁹ Tokie tat nuostatai dėl raupsų ligos vilnoniame ar marškoniame drabužyje, apmatuose ar atauduose, ar bet kokiame odiniame daikte, kai reikia juos pripažinti, ar jie švarūs, ar nešvarūs.“

¹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ² „Štai apeigos, kurias turi atlikti raupsuotasis, kai jis pripažįstamas esąs švarus.

Jis turi būti atvestas pas kunigą. ³ O kunigas turi išeiti už stovyklos ribų. Jei apžiūrėjęs kunigas nustato, kad raupsuotasis pagijęs, ⁴ kunigas įsakys, kad du gyvi švarūs paukščiai, kedro medžio, tamsiai raudonų siūlų ir yzopo būtų atnešta tam, kuris turi būti pripažintas švarus. ⁵ Kunigas palieps papjauti vieną iš paukščių viršum molinio indo, pripildyto šaltinio vandens. ⁶ Paims gyvąjį paukštį drauge su kedro medžiu, tamsiai raudonos spalvos siūlais ir yzopu, pamirkys juos kraujyje paukščio, papjauto viršum šaltinio vandens, ⁷ ir pašlakstys krauju septynis kartus žmogų, kuris apvalomas nuo raupsų ligos. Tada kunigas pripažins jį esant švarų ir paleis gyvąjį paukštį skristi į laukus. ⁸ O žmogus, kuris turi būti pripažintas švarus, išsiplaus drabužius, nusiskus visus plaukus, išsimaudys vandenyje ir bus švarus. Po to jis gali eiti į stovyklą, bet septynias dienas turės gyventi už savo palapinės. ⁹ Septintą dieną nusiskus visus galvos, barzdos, antakių plaukus; jis turi nusiskusti visus plaukus. Tada išsiplaus drabužius, išsimaudys vandenyje ir bus švarus.

¹⁰ Aštuntą dieną jis turi paimti du sveikus ėriukus, vieną sveiką mitulę avį, o javų atnašai ­ tris dešimtadalius efos geriausių miltų ir vieną logą aliejaus. ¹¹ Apvalymo apeigas atliekantis kunigas pastatys žmogų, kuris turi būti apvalytas, drauge su jo atnašomis VIEŠPATIES akivaizdoje prie Susitikimo Palapinės įėjimo. ¹² Kunigas paims vieną iš ėriukų ir paaukos jį kaip atnašą už nuodėmę drauge su logu aliejaus, pakylėdamas juos VIEŠPATIES akivaizdoje kaip siūbuojamąją atnašą. ¹³ Ėriuką jis papjaus toje vietoje, kur šventoje vietoje pjaunama auka už nuodėmę ir deginamoji auka, nes atnaša už kaltę, kaip ir auka už nuodėmę, priklauso kunigui ir yra ypač šventa. ¹⁴ Tada kunigas paims kaltės atnašos kraujo ir pavilgys juo žmogaus, kuris turi būti apvalytas, dešinės ausies lezgelį, dešinės rankos nykštį ir dešinės kojos nykštį. ¹⁵ Kunigas turi paimti logą aliejaus, užsipilti jo ant kairės rankos delno, ¹⁶ pavilgyti dešinės rankos pirštą aliejuje ant kairės rankos delno ir pašlakstyti keletu lašų aliejaus savo pirštu septynis kartus VIEŠPATIES akivaizdoje. ¹⁷ Keletą lašų ant jo delno likusio aliejaus kunigas užteps žmogui, kuris turi būti apvalytas, ant dešinės ausies lezgelio, dešinės rankos nykščio ir dešinės kojos nykščio viršum kraujo atnašos už kaltę. ¹⁸ O likusį aliejų, esantį ant delno, kunigas išpils ant galvos žmogui, kuris turi būti apvalytas. Tada kunigas atliks permaldavimą jo labui VIEŠPATIES akivaizdoje: ¹⁹ kunigas paaukos auką už nuodėmę ir atliks permaldavimą labui to žmogaus, kuris turi būti apvalytas. Po to bus papjauta deginamoji auka; ²⁰ ant aukuro kunigas paaukos deginamąją auką ir javų atnašą. Taip kunigas atliks permaldavimą jo labui. Tada žmogus bus švarus.

Vargšų apvalymo atnašos

²¹ Bet jei žmogus yra vargšas ir tiek neišgali, tepaima vieną ėriuką siūbuojamajai atnašai už kaltę, kad galėtų atlikti permaldavimą jo labui, dešimtadalį efos geriausių, su aliejumi maišytų miltų javų atnašai ir logą aliejaus, ²² taip pat du purplelius arba du balandžius, kiek išgali: vieną ­ aukai už nuodėmę, kitą ­ deginamajai aukai. ²³ Aštuntą dieną jis atneš juos kunigui, kad būtų apvalytas VIEŠPATIES akivaizdoje prie įėjimo į Susitikimo Palapinę. ²⁴ O kunigas paims kaltės atnašos ėriuką bei aliejaus logą ir pakylės juos kaip siūbuojamąją atnašą VIEŠPATIES akivaizdoje. ²⁵ Kunigas papjaus kaltės atnašos ėriuką, paims truputį kaltės atnašos kraujo ir pavilgys juo žmogaus, kuris turi būti apvalytas, dešiniosios ausies lezgelį, dešiniosios rankos nykštį ir dešiniosios kojos nykštį. ²⁶ Kunigas užpils truputį aliejaus ant savo kairiosios rankos delno, ²⁷ o dešiniosios rankos pirštu pašlakstys keletu lašų aliejaus, esančio ant jo kairiosios rankos delno, septynis kartus VIEŠPATIES akivaizdoje. ²⁸ Keletu lašų aliejaus, esančio ant jo delno, kunigas pateps žmogui, kuris turi būti apvalytas, dešiniosios ausies lezgelį, dešiniosios rankos nykštį ir dešiniosios kojos nykštį toje vietoje, kur buvo užteptas atnašos už kaltę kraujas. ²⁹ Likusiu ant delno aliejumi kunigas pateps galvą žmogaus, kuris turi būti apvalytas, atlikdamas permaldavimą jo labui VIEŠPATIES akivaizdoje. ³⁰ Tada jis atnašaus vieną iš purplelių ar balandžių ­ ką žmogus išgali, ³¹ vieną ­ aukai už nuodėmę, o kitą ­ deginamajai aukai drauge su javų atnaša, ir atliks permaldavimą jo labui VIEŠPATIES akivaizdoje. ³² Tokios tat yra apeigos raupsuotajam, kuris neišgali atnašų savo pripažinimui, kad yra švarus.“

Raupsų liga namuose

³³ VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui, tardamas:

³⁴ „Kai įžengsite į Kanaano žemę, kurią duodu jums nuosavybėn, ir jei aš sukelčiau raupsų ligą viename iš namų jūsų nuosavybės krašte, ³⁵ namų savininkas nueis pas kunigą ir praneš, tardamas: ‘Man atrodo, kad kažin kokia liga yra mano namuose.’ ³⁶ Prieš eidamas ligos apžiūrėti, kunigas turi liepti namus ištuštinti, kad niekas, kas yra namuose, netaptų nešvarus. Po to kunigas eis namų apžiūrėti. ³⁷ Jis turi apžiūrėti ligą. Jei liga reiškiasi namų sienose žalsvos ar rausvos spalvos įdubimais, gilesniais už sienos paviršių, ³⁸ kunigas turi išeiti pro namų duris ir uždaryti namus septynioms dienoms. ³⁹ Septintą dieną kunigas turi sugrįžti. Jei nustato, kad liga namų sienose išsiplėtusi, ⁴⁰ kunigas turi paliepti, kad akmenys, kuriuose reiškiasi liga, būtų išlupti ir išnešti už miesto į nešvarią vietą. ⁴¹ Namai iš vidaus turi būti kruopščiai išgrandyti, o nuluptas tinkas išmestas už miesto į nešvarią vietą. ⁴² Tada turi būti atnešti kiti akmenys ir įdėti į anų akmenų vietą, paimta naujo tinko, ir namai ištinkuoti.

⁴³ Jei liga vėl ima plėstis namuose po to, kai akmenys buvo išlupti ir namai išgrandyti bei iš naujo ištinkuoti, ⁴⁴ kunigas turi ateiti ir juos apžiūrėti. Jei liga namuose išsiplėtusi ­ raupsų liga plečiasi namuose, ­ jie yra nešvarūs. ⁴⁵ Namai turi būti nugriauti, jų akmenys, rąstai ir visas namų tinkas išnešti į nešvarią vietą už miesto. ⁴⁶ Kas tik įeitų į namus, kai jie uždaryti, bus nešvarus iki vakaro; ⁴⁷ kas tik miegotų tokiuose namuose, turi išsiplauti drabužius; ir kas tik valgytų tokiuose namuose, turi išsiplauti drabužius.

⁴⁸ Bet jei kunigas ateina ir nustato, kad liga namuose neišsiplėtusi po to, kai namai buvo ištinkuoti, tai pripažins, kad namai švarūs, nes liga pranykusi. ⁴⁹ Namams apvalyti jis turi paimti du paukščius drauge su kedro medžiu, tamsiai raudonos spalvos siūlų bei yzopo ⁵⁰ ir papjauti vieną paukštį viršum molinio indo, pripildyto šaltinio vandens. ⁵¹ Paims kedro medį, yzopą bei tamsiai raudonos spalvos siūlų drauge su gyvuoju paukščiu, pamirkys papjautojo paukščio kraujyje bei vandenyje ir pašlakstys namus septynis kartus. ⁵² Taip jis apvalys namus paukščio krauju, šaltinio vandeniu, gyvuoju paukščiu, kedro medžiu, yzopu ir tamsiai raudonos spalvos siūlais. ⁵³ O gyvąjį paukštį paleis skristi už miesto į laukus. Taip jis turi atlikti permaldavimą už namus, ir jie taps švarūs.“

⁵⁴ Tokie tat yra nuostatai kiekvienai raupsų ligai, dedervinėms, ⁵⁵ drabužių ir namų raupsams, ⁵⁶ patinimui ar išbėrimui, ar dėmėms ⁵⁷ nustatyti, kada jie nešvarūs ir kada švarūs.

Tokie tat yra nuostatai dėl raupsų ligų.