¹ VIEŠPATS man parodė dvi figų pintines, padėtas priešais VIEŠPATIES Šventyklą. Tai buvo po to, kai Babilono karalius Nebukadnecaras ištrėmė iš Jeruzalės ir nugabeno į Babiloną Jehojakimo sūnų Judo karalių Jechoniją ir Judo didžiūnus, amatininkus bei meistrus. ² Vienoje pintinėje figos buvo labai geros ­ ankstyvosios, o kitoje pintinėje ­ labai prastos, tokios prastos, kad jau nebevalgomos. ³ Tada VIEŠPATS man tarė: „Ką tu matai, Jeremijau?“ ­ „Figas, ­ atsakiau. ­ Gerosios figos ­ labai geros, bet prastosios ­ labai blogos, tokios blogos, jog jau nebevalgomos.“ ⁴ Tuomet išgirdau VIEŠPATIES žodį: ⁵ „Taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Dievas. Judo tremtinius, kuriuos išsiunčiau iš šitos vietos į chaldėjų kraštą, aš laikau tokiais gerais kaip šios gerosios figos. ⁶ Aš rūpinsiuosi jų gerove ir grąžinsiu juos į šį kraštą. Aš atstatysiu juos, o ne griausiu, atsodinsiu juos, o ne rausiu. ⁷ Aš duosiu jiems širdį, kad pripažintų, jog aš esu VIEŠPATS. Jie bus mano tauta, o aš būsiu jų Dievas, nes jie visa širdimi sugrįš pas mane. ⁸ O Judo karalių Zedekiją, jo didžiūnus, Jeruzalės likutį, išlikusį krašte ir apsigyvenusį Egipte, aš laikysiu prastosiomis figomis, tokiomis prastomis, jog jau nebevalgomos, ­ taip kalba VIEŠPATS. ­ ⁹ Aš padarysiu juos siaubo reginiu visoms žemės karalystėms, gėda, patarle, pajuoka, keiksmu visose vietovėse, į kurias juos išblokšiu. ¹⁰ Siųsiu jiems kalaviją, badą ir marą, kol jie visiškai pradings iš krašto, kurį daviau jiems ir jų tėvams.“

¹ Žodis apie visus Judo gyventojus pasiekė Jeremiją ketvirtais Judo karaliaus Jošijo sūnaus Jehojakimo metais. Tai buvo pirmi Babilono karaliaus Nebukadnecaro metai. ² Tuo žodžiu pranašas Jeremijas kreipėsi į visus Judo žmones ir Jeruzalės gyventojus: ³ „Nuo tryliktų Judo karaliaus Amono sūnaus Jošijo metų iki šios dienos, taigi dvidešimt trejus metus, mane pasiekė VIEŠPATIES žodis. Nesiliaudamas jį skelbiau jums, bet jūs neklausėte. ⁴ Nors jūs atsisakėte klausyti ir nenorėjote girdėti, VIEŠPATS nuolat ir be perstojo siuntė pas jus savo tarnus pranašus su šiuo žodžiu: ⁵ ‘Prašom gręžtis, visi kaip vienas, nuo savo nedoro kelio ir nuo savo piktų darbų, kad galėtumėte per amžius gyventi žemėje, kurią VIEŠPATS seniai davė jums ir jūsų tėvams. ⁶ Nesekiokite paskui kitus dievus, netarnaukite jiems ir negarbinkite jų! Neveskite manęs iš kantrybės savo rankų darbais, kad jūsų neužgaučiau. ⁷ Bet manęs jūs neklausėte, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ ir vedėte mane iš kantrybės savo darbais savo pačių skriaudai. ⁸ Todėl, ­ taip kalba Galybių VIEŠPATS, ­ kadangi mano žodžių neklausėte, ⁹ štai aš pasikviesiu visas šiaurės gentis, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ pasikviesiu Babilono karalių Nebukadnecarą, savo tarną. Aš atvesiu jas prieš šį kraštą, prieš jo gyventojus ir prieš visas kaimynines tautas. Sunaikindamas jas, paversiu jas klaiko ir pajuokos reginiu, užtrauksiu joms amžiną gėdą. ¹⁰ Nutildysiu visus jų džiaugsmo ir linksmybės garsus, jaunikio ir nuotakos balsus, girnų ūžesį, užgesinsiu visus žibintus. ¹¹ Visas kraštas bus nusiaubtas, ir liks šiurpi dykynė. Visos tos tautos vergaus Babilono karaliui septyniasdešimt metų. ¹² O kai bus praėję septyniasdešimt metų, aš nubausiu Babilono karalių ir tautą, chaldėjų kraštą, už jų kaltę, ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ Paversiu jų kraštą amžinais tyrlaukiais. ¹³ Įvykdysiu tame krašte visa, kuo esu grūmojęs, visa, kas užrašyta šioje knygoje, ką pranašavo Jeremijas toms tautoms. ¹⁴ Ir taps jie daugelio tautų ir galingų karalių aukos. Taip atlyginsiu jiems pagal jų darbus ir pagal jų pačių elgesį.’“

Dievas teisia tautas

¹⁵ Štai ką man sako VIEŠPATS, Izraelio Dievas: „Imk šią pykčio vyno kupiną taurę iš mano rankos ir priversk gerti iš jos visas tautas, pas kurias tave siųsiu. ¹⁶ Jos gers, svirduliuos ir eis iš proto dėl kalavijo, kurį joms siųsiu.“ ¹⁷ Aš paėmiau taurę iš VIEŠPATIES rankos ir pagirdžiau iš jos visas tautas, pas kurias mane siuntė VIEŠPATS: ¹⁸ Jeruzalę ir Judo karalystės miestus drauge su jos karaliais ir didžiūnais, kad paversčiau juos griuvėsiais, siaubo ir pajuokos reginiu, keiksmažodžiu, kaip šiandien jie yra tapę; ¹⁹ faraoną, Egipto karalių, jo dvariškius, didžiūnus ir visą tautą ²⁰ ­ vietinius ir svetimtaučius; visus Uco krašto karalius; visus filistinų krašto karalius, Aškelono, Gazos, Ekrono ir Ašdodo likutį; ²¹ Edomą, Moabą ir Amoną; ²² visus Tyro karalius, visus Sidono karalius, taip pat salų anapus jūros karalius; ²³ Dedaną, Temą ir Būzą, visus dykumos gyventojus, kurie skutasi smilkinius, ²⁴ visus arabų karalius, visus maišytų tautų karalius, kurie gyvena dykumoje; ²⁵ visus Zimrio karalius, visus Elamo karalius, visus medų karalius; ²⁶ visus šiaurės karalius, artimus ir tolimus, vieną po kito; visas karalystes žemėje. O Šešacho karalius gers paskutinis. ²⁷ „Tada sakyk jiems, ­ taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ­ ‘Gerkite! Pasigerkite ir vemkite, kol pargriūsite ir daugiau nebeatsikelsite nuo kalavijo, kurį jums siųsiu!’ ²⁸ O jeigu jie atsisakytų imti iš tavo rankos taurę ir gerti, sakyk jiems: ‘Taip kalba Galybių VIEŠPATS. Jūs turite gerti! ²⁹ Pagalvokite! Jei miestui, kuris vadinamas mano vardu, siunčiu bausmę, tai ar jūs galite manyti, kad liksite nenubausti? Ne! Jūs neliksite nenubausti! Pašauksiu kalaviją visiems žemės gyventojams’, ­ tai Galybių VIEŠPATIES žodis.

³⁰ O tu, kaip pranašas, visus šiuos žodžius paskelbk jiems ir pasakyk:

‘Sugriaudžia VIEŠPATS iš aukštybių,

iš savo šventojo būsto jis griaudžia.

Garsiai aidi jo griausmas savo kaimenei,

tarsi vynuoges traiškančiųjų šauksmas.

³¹ Visus žemės gyventojus ligi pačių jos pakraščių

apima sąmyšis,

nes VIEŠPATS kaltina tautas,

teisia visą žmoniją;

nedorėliai bus atiduoti kalavijui’“, ­

tai VIEŠPATIES žodis.

³² Taip kalba Galybių VIEŠPATS:

„Žiūrėkite! Nelaimė sėlina iš tautos į tautą,

galinga audra kyla nuo žemės pakraščių.“

³³ Tą dieną tie, kuriuos VIEŠPATS nužudė, gulės išmėtyti po visą pasaulį, nuo vieno krašto iki kito. Niekas jų neraudos, niekas nerinks nuo žemės ir nelaidos. Gulės jie kaip mėšlas dirvoje.

³⁴ Vaitokite, ganytojai, ir aimanuokite!

Dulkėse raitykitės, kaimenės vadai,

nes atėjo jūsų skerdynių metas,

ir jūs krisite kaip rinktiniai avinai.

³⁵ Jokios užuovėjos nebus ganytojams

nei kur gelbėtis kaimenės vadams.

³⁶ Klausykite! Ganytojai aimanuoja,

kaimenės vadai vaitoja,

nes VIEŠPATS niokoja jų ganyklą,

³⁷ nuščiuvo jų ramios ganyklos nuo VIEŠPATIES įniršio.

³⁸ Tarsi liūtas jis paliko savo guolį,

ir jų kraštas tapo siaubo reginiu

nuo nuožmaus kalavijo, nuo VIEŠPATIES pykčio liepsnų.

¹ Judo karaliaus Jošijo sūnaus Jehojakimo valdymo pradžioje Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Taip kalba VIEŠPATS. Stovėk VIEŠPATIES Namų kieme. Skelbk visiems Judo miestų žmonėms, ateinantiems melstis į VIEŠPATIES Namus, visa, ką tau įsakau paskelbti. Nieko nepraleisk! ³ Galbūt jie paklausys ir sugrįš iš savo nedoro kelio. Tuomet apgailėsiu ir aš savo mintį apie nelaimę, kuria ketinu juos bausti už nedorus darbus. ⁴ Sakyk jiems: ‘Taip kalba VIEŠPATS. Jei neklausysite manęs, nesielgsite pagal mokymą, kurį jums daviau, ⁵ neklausysite žodžių mano tarnų pranašų, kuriuos siunčiu primygtinai ir be perstojo, nors niekada jų ir neklausėte, ⁶ tai pasielgsiu su šiais Namais kaip su Šiloju, o šį miestą padarysiu keiksmažodžiu visoms žemės tautoms.’“

⁷ Kunigai, pranašai ir visi žmonės klausėsi Jeremijo, skelbiančio visus žodžius VIEŠPATIES Namuose. ⁸ Jeremijui baigus skelbti visa, ką VIEŠPATS jam buvo įsakęs paskelbti visai tautai, kunigai ir pranašai drauge su žmonėmis pastvėrė jį šaukdami: „Tu vertas mirties! ⁹ Kaip drįsti pranašauti VIEŠPATIES vardu: ‘Šiems Namams bus kaip Šilojui!’ ­ ir: ‘Tas miestas bus sunaikintas, liks be gyventojų’!“ Žmonių minia spietėsi apie Jeremiją VIEŠPATIES Namuose.

¹⁰ Išgirdę apie visa tai, Judo didžiūnai palypėjo iš karaliaus rūmų į VIEŠPATIES Namus ir susėdo savo krėsluose teisti VIEŠPATIES Namų Naujuosiuose vartuose. ¹¹ Kunigai ir pranašai pareiškė didžiūnams ir visai miniai: „Tas žmogus turi būti nubaustas mirtimi, nes, kaip patys savo ausimis girdėjote, pranašavo prieš šį miestą!“ ¹² Jeremijas atsakė didžiūnams ir visiems žmonėms: „Pats VIEŠPATS pasiuntė mane pranašauti šiems Namams ir šiam miestui visa, ką jūs girdėjote. ¹³ O dabar taisykite savo kelius ir darbus, klausykite VIEŠPATIES, savo Dievo, balso, kad VIEŠPATS apgailėtų savo mintį apie nelaimę, kuria jums grasina. ¹⁴ Žinoma, aš jūsų rankose. Darykite su manimi, kas atrodo gera ir teisinga jūsų akyse. ¹⁵ Tačiau gerai pagalvokite: nužudydami mane, užsitraukiate nekaltą kraują patys sau, miestui ir jo gyventojams, nes VIEŠPATS iš tikrųjų siuntė mane pas jus, kad išgirstumėte visus šiuos žodžius.“

¹⁶ Tada didžiūnai ir minia pareiškė kunigams ir pranašams: „Tas žmogus neturi būti baudžiamas mirties bausme! VIEŠPATIES, mūsų Dievo, vardu jis mums kalbėjo!“ ¹⁷ Dabar pakilo keletas krašto seniūnų ir kreipėsi į visą susirinkusią minią, sakydami: ¹⁸ „Kadaise, Judo karaliaus Ezekijo dienomis, Michėjas iš Morešeto pranašavo ir skelbė visai Judo tautai: ‘Taip kalba Galybių VIEŠPATS.

Sionas bus nuartas kaip dirva,

Jeruzalė taps griuvėsių krūvomis,

o Šventyklos kalnas ­ gūbriu miške.’

¹⁹ Argi Judo karalius Ezekijas ir kas nors Judo karalystėje pasmerkė jį mirčiai? Juk jie verčiau pabijojo VIEŠPATIES ir stengėsi rasti jo malonę, idant VIEŠPATS pergalvotų savo mintį apie nelaimę, kuria buvo jiems grasinęs! O mes patys sau darome mirtiną skriaudą!“

Pranašo Ūrijo likimas

²⁰ Tuomet buvo ir kitas žmogus, pranašaujantis Dievo vardu, Šemajo sūnus Ūrijas iš Kirjat Jearimų. Jis pranašavo visai tą pat, ką Jeremijas tam miestui ir tam kraštui. ²¹ Karalius Jehojakimas, drauge su visais savo pareigūnais ir didžiūnais išgirdęs jo žodžius, norėjo jį nubausti mirtimi. Bet Ūrijas, tai išgirdęs, iš baimės pabėgo į Egiptą. ²² O karalius Jehojakimas pasiuntė Egiptan Achboro sūnų Elnataną su būriu vyrų. ²³ Jie paėmė Ūriją iš Egipto ir parvedė pas karalių Jehojakimą, o šis įsakė nužudyti jį kalaviju ir kūną išmesti į prastuomenės kapines.

²⁴ Ir tik dėl to, kad Šafano sūnus Ahikamas parėmė Jeremiją, jis nebuvo atiduotas miniai į rankas užmušti.

¹ Judo karaliaus Jošijo sūnaus Zedekijo valdymo pradžioje Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis: ² „Taip kalba VIEŠPATS. Pasidaryk pavalkus ir jungą ir užsidėk ant sprando. ³ Paskui pasiųsk juos Edomo, Moabo, Amono, Tyro ir Sidono karaliams per pasiuntinius, atvykusius pas Judo karalių Zedekiją. ⁴ Įpareigok juos savo valdovams pranešti: ‘Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, taip ir jūs kalbėsite savo valdovams. ⁵ Aš tas, kuris didžia jėga ir rankos galybe sukūrė žemę drauge su žmonija ir gyvūnija joje, ir duodu ją, kam noriu. ⁶ O dabar aš šiuos visus kraštus atidaviau savo tarnui Babilono karaliui Nebukadnecarui į rankas. Atidaviau net lauko žvėris, kad jam tarnautų. ⁷ Visos tautos bus pavaldžios jam, jo sūnui ir vaikaičiui, kol ateis ir jo kraštui laikas, kai jį patį daug tautų ir galingi karaliai pavergs. ⁸ Tuo tarpu jei kuri tauta ar karalystė nenorės būti pavaldi Babilono karaliui Nebukadnecarui ir savo sprando po Babilono karaliaus jungu nenulenks, tą tautą lankysiu, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ kalaviju, badu ir maru, kol juos sunaikinsiu jo ranka.

⁹ O jūs neklausykite savo pranašų, žynių ir svajotojų, burtininkų ir raganių, kurie nesiliauja jums sakę: ‘Nebūkite pavaldūs Babilono karaliui!’ ¹⁰ Jie pranašauja jums melagystę, idant atstumtų jus nuo savo žemės, nes aš išblokšiu jus, ir jūs žūsite. ¹¹ O tautą, kuri palenks savo sprandą po Babilono karaliaus jungu ir bus jam pavaldi, paliksiu jos žemėje, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ dirbti ir gyventi.’

¹² Ir Judo karaliui Zedekijui kalbu visai tais pačiais žodžiais: ‘Palenkite savo sprandus po Babilono karaliaus jungu, būkite pavaldūs jam ir jo tautai, kad išliktumėte gyvi. ¹³ Kodėl gi tu ir tavo tauta turėtumėte žūti nuo kalavijo, bado ir maro, kaip VIEŠPATS grasė tautai, kuri nepasiduoda Babilono karaliui? ¹⁴ Neklausykite žodžių tų pranašų, kurie nesiliauja sakę: ‘Nebūkite pavaldūs Babilono karaliui!’ ­ nes jie jums pranašauja melagystę. ¹⁵ Ne, aš jų nesiunčiau! ­ tai VIEŠPATIES žodis. ­ Pranašaudami mano vardu, jie meluoja, tad turėsiu jus ištremti. Pražūsite jūs ir pranašai, kurie jums pranašauja.’

¹⁶ Kunigams ir visai tautai taip sakau: ‘Taip kalba VIEŠPATS. Neklausykite žodžių savo pranašų, kurie jums pranašauja: ‘VIEŠPATIES Namų indai jau netrukus bus sugrąžinti iš Babilono’, ­ nes ką jie pranašauja ­ melas. ¹⁷ Neklausykite jų! Būkite pavaldūs Babilono karaliui, kad išliktumėte gyvi. Kam tas miestas turi virsti griuvėsiais? ¹⁸ Jeigu jie būtų pranašai ir jeigu VIEŠPATIES žodis būtų tikrai su jais, jie užtartų pas Galybių VIEŠPATĮ, kad VIEŠPATIES Namuose, Judo karaliaus rūmuose ir bet kur Jeruzalėje likę indai irgi nepatektų į Babiloną.’“ ¹⁹ Galybių VIEŠPATS taip kalba apie stulpus, jūrą, pastovus ir šiame mieste užsilikusius rykus, ²⁰ kurių Babilono karalius Nebukadnecaras nepaėmė, ištremdamas Judo karalių Jehojakimo sūnų Jechoniją drauge su Judo ir Jeruzalės diduomene į Babiloną. ²¹ Tikrai taip sako Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, apie užsilikusius indus VIEŠPATIES Namuose, Judo karaliaus rūmuose ir Jeruzalėje: ²² „Į Babiloną jie bus išgabenti. Ten ir pasiliks iki tos dienos, kai jais pasirūpinsiu, ­ tai VIEŠPATIES žodis. Tada juos pargabensiu atgal ir sugrąžinsiu į šią vietą.“

¹ Tais pačiais metais, Judo karaliaus Zedekijo valdymo pradžioje, ketvirtų metų penktą mėnesį, pranašas Hananija, Azūro iš Gibeono sūnus, VIEŠPATIES Namuose kunigų ir visų žmonių akivaizdoje kalbėjo Jeremijui: ² „Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘Sulaužiau Babilono karaliaus jungą! ³ Dar dveji metai, ir sugrąžinsiu į šią vietą visus VIEŠPATIES Namų rykus, kuriuos Babilono karalius Nebukadnecaras paėmė iš šios vietos ir išgabeno į Babiloną. ⁴ Jehojakimo sūnų Jechoniją, Judo karalių, ir visus Judo tremtinius, išvarytus į Babiloną, parvesiu į šią vietą, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ nes Babilono karaliaus jungą sulaužysiu.’“

⁵ Pranašas Jeremijas, atsakydamas Hananijai kunigų ir visų žmonių akivaizdoje, ⁶ tarė: „Amen! Tepadaro tai VIEŠPATS! Teįvykdo tavo pranašystės žodžius, sugrąžindamas VIEŠPATIES Namų rykus ir visus tremtinius iš Babilono į šią vietą! ⁷ Bet dabar atidžiai klausykis, ką pasakysiu tau ir visiems žmonėms. ⁸ Nuo senų senovės pranašai, gyvenę prieš mane ir tave, pranašavo daugeliui kraštų ir galingoms karalystėms karą, nelaimę ir marą. ⁹ Taigi pranašas, pranašaujantis taiką, gali būti pripažintas tikrai VIEŠPATIES siųstu pranašu tiktai tada, kai jo pranašystė išsipildo.“

¹⁰ Tuosyk pranašas Hananija nuėmė jungą ir pavalkus nuo pranašo Jeremijo kaklo, sulaužė ¹¹ ir visų žmonių akivaizdoje pareiškė: „Taip kalba VIEŠPATS: ‘Taip sulaužysiu slegiantį visų tautų sprandus Babilono karaliaus Nebukadnecaro jungą per dvejus metus.’“ Pranašas Jeremijas nuėjo savo keliu.

¹² Praėjus kuriam laikui po to, kai pranašas Hananija sulaužė nuo pranašo Jeremijo kaklo nuimtą jungą, Jeremiją pasiekė VIEŠPATIES žodis: ¹³ „Eik ir pasakyk Hananijai: ‘Taip kalba VIEŠPATS. Laužydamas medinį jungą, kali jungą iš geležies!’“ ¹⁴ Mat taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: „Geležinį jungą ant sprando uždėsiu visoms tautoms, kad būtų pavaldžios Babilono karaliui Nebukadnecarui. Jos bus jam pavaldžios. Atidaviau jam net laukinius žvėris.“

¹⁵ Pranašui Hananijai pranašas Jeremijas tarė: „Klausyk, Hananija! VIEŠPATS tavęs nesiuntė! Tad per tave ši tauta pasitiki melu. ¹⁶ ‘Tikėk manimi, ­ taip kalba VIEŠPATS, ­ išsiųsiu tave nuo žemės paviršiaus! Kadangi skelbei maištą prieš VIEŠPATĮ, dar šiais metais mirsi.“ ¹⁷ Tų pačių metų septintą mėnesį pranašas Hananija mirė.